Vėl pateikėme pastabas Medžioklės taisyklių projektui

Paskutiniai Medžioklės taisyklių pakeitimai sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, ypač dėl bandymo įteisinti medžioklę lankais. Patvirtinęs taisyklių pakeitimus gegužės 8 dieną, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika po kelių dienų lankų įteisinimą atšaukė, o žiniasklaidai ir Seimo nariams kartojo, jog atšaukiami visi jo patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai. Tam buvo parengtas teisės akto projektas, visgi atšaukimas taip ir neįvyko. Daugiausia šurmulio sukėlę taisyklių pakeitimai buvo aptarti Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje, posėdžio metu įvairiais klausimai nuomonės išsiskyrė, tačiau tolesnės diskusijos nebuvo organizuojamos. K. Mažeikos patvirtintas Medžioklės taisyklių variantas, išskyrus lankų punktą, galioja iki šiol. Rugpjūčio 10 d. derinimui su visuomene ministerija paskelbė naują taisyklių keitimo projektą. GAA “Baltijos vilkas” išsiuntė raštą su pastabomis naujiems taisyklių pakeitimams, kurį čia viešiname.

———————————————————————————————————————————————————

Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui (toliau – Projektas), užregistruotam Seimo informacinėje sistemoje 2020-08-10. Daliai Projekto punktų mūsų prieštaravimai ir pastabos pateikti Aplinkosaugos koalicijos raštuose ANVOK-116, ANVOK-117, ANVOK-121. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkosaugos koalicijos 2020-03-31 raštu Nr. ANVOK-116 pateikti mūsų pasiūlymai Medžioklės taisyklių pakeitimams taip ir nebuvo nagrinėti, prašymo nurodyti, kada ir kokiu būdu jie bus vertinami ir diskutuojami, nepaisyta. Šiuo raštu teikiame pastabas dėl naujų šio Projekto papildymų bei kai kurių Aplinkos ministerijos argumentų Derinimo pažymoje:

1. „10.2.6. medžioklinius prožektorius, kuriųe šviestuvas žibintas pritaisytasi prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių)“.

„15.1. /…/ Medžioti su prožektoriumi lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.“

Šiame Projekte numatytas medžioklės su prožektoriais terminas, tačiau poreikis medžioti lapes su prožektoriais lieka nemotyvuotas. Manome, kad lapės turi būti išbrauktos iš 10.2.6. punkto.

Derinimo pažymoje į pasiūlymus kitaip reglamentuoti lapių medžioklę pateiktas Aplinkos ministerijos argumentas, kad „lapės yra pavojingų užkrečiamų ligų – niežų ir pasiutligės – platintojai. Dėl to kenčia ir kitų rūšių laukiniai gyvūnai, o pasiutligė itin pavojinga ir žmonėms. Todėl būtina sudaryti sąlygas tinkamai reguliuoti jų gausą ir taip užtikrinti, kad minėtos ligos neplistų“. Šio argumento dalis apie pasiutligės platinimą yra klaidinga – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2019 metais pasiutligės atvejų Lietuvoje nenustatyta, 2018 metais nustatytas tik vienas atvejis nugaišusiai lapei, 2016-2017 metais atvejų nenustatyta, 2015 metais nustatyti tik du atvejai. Pasiutligės problema yra sėkmingai išspręsta mėtant vakciną laukiniams gyvūnams, todėl argumentavimas, kad šią problemą reikia spręsti įvedant papildomas medžioklės priemones tam tikroms rūšims – klaidingas. Argumentas, kad lapės platina niežus, nėra pakankamas, kad būtų pagrįstas etikos principų nepaisančios medžioklės poreikis – niežai naminiams gyvūnams ir žmonėms yra nesunkiai pagydomi, jei laiku imamasi priemonių, o laukinėje gamtoje ligos plitimo valdymo būtinybė, tikslai ir priemonės turi būti atsakingai pagrįstos, kad toks valdymas būtų naudingas, o ne žalingas gyvūnų populiacijoms.

Primename, kad 2020-03-31 raštu Nr. ANVOK-116 ir 2020-04-17 raštu Nr. ANVOK-117 Aplinkosaugos koalicija teikė siūlymą nustatyti lapių medžioklės terminus, kad jos nebūtų medžiojamos jauniklių auginimo metu. Kaip teigiama ANVOK-117 rašte, lapės neturi būti sulyginamos su invaziniais žvėrimis, joms neturi būti daromas nepagrįstas medžioklės spaudimas.

2. „15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 31 15d.;

15.2.2. tauriuosius elnius /…/

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 rugsėjo 15 d. iki sausio 31 15 d. “

Projekte atšaukiamas paskutiniu Taisyklių keitimu padarytas briedžių patinų ir elnių patelių ir jauniklių medžioklės termino ilginimas žiemą, tačiau tiek pat paankstinta medžioklės sezono pradžia. Pabrėžiame, kad medžioklės terminai neturėtų būti ilginami be pagrindimo, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų.

3. „15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas /…/ AAD informuoja medžioklės plotų naudotojasą, kad medžioklės plotų naudotojas gali panaudoti šį gyvūną ar jo dalis savo reikmėms. Jeigu medžioklės plotų naudotojas ketina tokį gyvūną ar jo dalis naudoti savo reikmėms, o pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kad šis aktą patvirtintų. Aktą medžioklės plotų naudotojas saugo ir naudoja kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą“

Paskutiniais Taisyklių pakeitimais įsigaliojo leidimas sunaudoti sumedžiotus saugomų rūšių gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas medžiojimo terminas, savo reikmėms. Teikiamame Projekte šis punktas papildomas išaiškinimu, kaip toks sunaudojimas turi būti įforminamas, tačiau šios įforminimo nuostatos nesprendžia problemos, kad leidimas sunaudoti saugomas rūšis savo reikmėms didina saugomų rūšių medžioklės poreikį ir spaudimą leisti daugiau tokios medžioklės. Draudimas sumedžiotus saugomų rūšių gyvūnus naudoti savo reikmėms yra visuotinis gamtosauginis principas, kuriuo siekiama, jog saugomos rūšys netaptų pageidaujamu medžioklės objektu.

4. „55. Žuvilesių paukščių Didžiųjų kormoranų ar saugomų rūšių žinduolių, darančių didelę žalą, gausa žuvininkystės tvenkinių teritorijoje reguliuojama vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka“

Atšaukiant šio punkto pakeitimą, turi būti atšauktas ne tik kormoranų pakeitimas į žuvilesius paukščius, bet ir saugomų rūšių žinduolių įrašymas. Medžioklės taisyklės neturi sudaryti papildomo argumento medžioti saugomų rūšių žinduolius ir neturi to skatinti.

5. „58.29. Tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti /…/ su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys /…/“

„10.2.3. medžioklinius šunis (vienas medžiotojas gali vienu metu naudoti ne daugiau kaip 2 šunis), /…/“

„15.1. /…/ Medžioti su šunimis lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.“

Šiame Projekte įvesti medžioklės su šunimis apribojimai, kad vienas medžiotojas gali turėti ne daugiau dviejų šunų, ir nustatytas lapių ir invazinių žvėrių medžioklės su šunimis terminas, tačiau jie nepanaikina neetiško medžioklės su šunimis pobūdžio ir grėsmės kitų rūšių gyvūnams. Medžiojant tamsoje sudėtinga kontroliuoti, kokį žvėrį šuo puola, tokia medžioklė gali kelti grėsmę ir saugomoms rūšims. Primename, kad 2020-03-31 rašte Nr. ANVOK-116 Aplinkosaugos koalicija teikė siūlymą atsisakyti medžioklės būdo „su šunimis“.

6. Rašte dėl įsakymo projekto derinimo rašoma „Projekte siūloma /…/ netaikyti 100 kg ribojimo viliojimo vietoje ir šėrykloje, nes tai neturi įtakos šernų populiacijos augimui“ bei „siūloma patikslinti šiurkščių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – taisyklės) pažeidimų sąrašą ir iš šiurkščių taisyklių pažeidimų išbraukti taisyklių 58.35 papunktyje nurodytus pažeidimus dėl jų mažareikšmiškumo“. Nors šie teiginiai pačiame Projekte neatsispindi, norime pabrėžti jų klaidingumą. Šernų populiacijos priklausomybė nuo pašarų kiekio yra teigiama įvairiuose šaltiniuose: tiek Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje Europos Sąjungai, tiek Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos (FAO) studijoje apie afrikinio kiaulių maro plitimą tarp šernų (citata: “The average fertility of females may double and the average proportion of young animals significantly increases at the population level. Such an elevated population surplus due to favourable environmental conditions would be likely to happen naturally only once in three to four years, but in the populations receiving regular supplementary feeding, animals enjoy ‘good years’ all the time.”). Pastarojoje studijoje parodomos pašarų bėrimo šernams ir afrikinio kiaulių maro sąsajos. Dėl to yra būtina įgyvendinti Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai 3.1.1. punkto reikalavimą, kad viliojimui būtų naudojamas ne didesnis nei 10 kg masalo kiekis 1 km² vienam mėnesiui.

Norime atkreipti dėmesį, kad labai stinga visų daromų Taisyklių pakeitimų paaiškinimo ir argumentavimo. Teikimo derinti rašte paminėti tik keli pakeitimai ir detaliau nepaaiškinta, kodėl ministerija daro vienus ar kitus Taisyklių pakeitimus, kuo jais siekiama, kokiais duomenimis remiamasi. Iš derinimo pažymoje ir teikimo rašte pateiktų argumentų matyti, kad gali būti pasitelkiami klaidingi ir nepagrįsti argumentai. Prašome Aplinkos ministeriją prie teisės aktų pakeitimų projektų teikti išsamų pakeitimų pagrindimą.