Mūsų teiktos pastabos Aplinkos ministerijos derinimui paskelbtam Medžioklės taisyklių projektui (oficialus raštas)

Teikiame pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui (toliau – Projektas). Prašome jas įvertinti ir atsižvelgti bei pateikti vertinimo rezultatus.

Pastabas ir pasiūlymus Projektui teikiame iš gamtos ir gyvūnijos apsaugos pusės. Manome, kad medžioklė turi būti reglamentuojama ir vykdoma taip, kad nedarytų neigiamo poveikio ekosistemoms, būtų pagrįsta bioįvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.

Kaip nurodėme 2020 kovo 31 dienos rašte Nr. ANVOK-116, vadovaujantis šiais principais, Medžioklės taisyklės reikalauja didesnių pakeitimų, todėl pateikėme pasiūlymus diskusijai. Atsižvelgdami į tai, kad šį Projektą planuojama tvirtinti greitu metu, šiuo raštu teikiame pastabas ir pasiūlymus, susijusius tik su Projekte keičiamais taisyklių punktais. Tačiau kadangi mūsų ankstesniame rašte pateikti pasiūlymai nebuvo nagrinėti, prašome nurodyti, kada ir kokiu būdu jie bus vertinami ir diskutuojami.

Mus neramina Projekto teikimo derinti įsakyme nurodytas tikslas, kad „Projektas parengtas siekiant sudaryti palankias sąlygas racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir tinkamai vykdyti šių išteklių naudojimo valstybinę kontrolę“. Atsižvelgiant į dabartinius aplinkosaugos iššūkius, racionalus medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas ir naudojimo kontrolė neturėtų nustelbti gyvūnijos ir ekosistemų apsaugos tikslų. Projekto teikimo derinti įsakyme taip pat teigiama, kad „priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma“, bet teiginio pagrįstumas kai kuriais atvejais kelia abejonių. Mūsų teikiamose pastabose nurodome, kurie punktai galėtų turėti neigiamų pasekmių.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į iki šiol turėtą neigiamą ir mūsų teises bei teisėtus lūkesčius pažeidžiančią patirtį rengiant šį Projektą: neįvyko žadėtas Medžioklės tarybos posėdis siūlomiems pakeitimams aptarti, nebuvo aiškus konsultavimosi su visuomene planas, mums nebuvo sudarytos lygiavertės galimybės pristatyti ir aptarti mūsų pasiūlymus, projekto viešam derinimui paliktas nepagrįstai trumpas terminas. Atsižvelgdami į tai raginame toliau užtikrinti tinkamą teisėkūros procesą ir vienodai atsakingai vertinti visų suinteresuotų pusių pateiktus pasiūlymus ir argumentus.

Prieštaraujame šiems Projektu atliekamiems Taisyklių pakeitimams:

 1. „10.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti tik medžiojant šernus, lapes, /…/“

Prieštaraujame tam, kad lapėms daroma išimtis draudime naudoti prožektorius, sulyginant jas su invaziniais žvėrimis, kurių populiacijas siekiama kryptingai mažinti. Siekis naikinti lapes prieštarauja gamtosaugos tikslams, nes plėšrūnai yra būtini sveikai ekosistemai. Kryptingas plėšrūnų skaičiaus mažinimas privalo būti motyvuotas gamtosaugos poreikiais konkrečioje vietovėje ir paremtas visapusišku ekosistemos tyrimu. Visos šalies mastu medžioklė neturi daryti nepagrįstai didelio spaudimo plėšrūnų populiacijoms.

 2. „15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 31 d. /…/

pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 30 d. /…/

15.2.2. tauriuosius elnius /…/

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 31 d.;

15.2.3. danielius:

patinus – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 kovo 31 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio sausio 31 d. /…/

15.2.4. stirnas:

patinus – nuo gegužės 15 1 d. iki spalio 15 31 d. /…/“

Prieštaraujame medžioklės terminų ilginimui be pagrindimo, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų. Norint nukelti medžioklės terminus į mėnesio galo datas ir neturint ilginimo poreikį pagrindžiančių argumentų, siūlome medžioklės terminus trumpinti.

 3. „15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 31 d.“

Prieštaraujame barsuko medžioklės termino ilginimui, nebent yra pagrįsta, kad tai yra reikalinga siekiant gamtosaugos tikslų. Taip pat pažymime, kad yra neetiška medžioti ar kitaip trikdyti žiemos miegui užmigusius gyvūnus, taip pat neetiška medžioti gyvūnus jų urvuose, o medžioklė su šunimis – nesuderinama su gyvūnų gerovės reikalavimais.

 4. „28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas.“

Prieštaraujame danieliaus ir stirnos išbraukimui iš gyvūnų, kurių medžioklė limituojama. Danielius ir stirna yra intensyviai medžiojamos rūšys, limitavimas yra vienas iš medžioklės kontrolės būdų. Atsisakius limitų šių rūšių valdymas pilnai atiduodamas medžiotojams, o tai pažeidžia Lietuvos piliečių lūkestį, kad tam skirtos institucijos (šiuo atveju AM) vykdys valstybei priklausančių išteklių apsaugą ir naudojimo priežiūrą.

Taip pat pažymime, kad danieliai yra dirbtinai veisiami ir paleidžiami į laisvę. Ši praktika prieštarauja bioįvairovės apsaugos siekiams, nes laukinė gamta verčiama medžioklės ūkiu, o vietinės plėšrūnų rūšys, svarbios ekosistemai, imamos traktuoti kaip „ūkiui“ kenkiančios. Svetimžemių rūšių veisimas ir išleidimas vien medžioklės tikslais turėtų būti draudžiamas.

 5. „57. 300 m zonoje apie valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančius gamtinius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nenustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų, nustatytų Medžioklės taisyklių 56.4 – 56.5 papunkčiuose.

57¹. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečiųtiese“

Manome, kad šie pakeitimai turi būti derinami su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Pažymime, kad Saugomose teritorijose į pirmą vietą turi būti keliamas gamtosauginis, o ne ūkinis interesas, o mažinant ribojimus medžiojamųjų žvėrių viliojimui tikėtinos neigiamos pasekmės saugomų teritorijų vertybėms. Taisyklių projekto teikimo teiginys „Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma“ dėl šių pakeitimų kelia abejonių. Todėl siūlome šių pakeitimų neįtraukti į Projektą ir atidėti, kad galėtų būti tinkamai įvertintas poveikis.

 6. „58.36. /…/ naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus biraus grūdinio pašaro /…/ masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės);“

Prieštaraujame žodžių „birus grūdinis“ įrašymui, nes šernų viliojimui naudojamos ir daržovės, vaisiai. Pašaro kiekio apribojimai turi galioti visam pašarui.

Prieštaraujame draudimo pilti pašarą ant žemės išimčiai automatinėms šėrykloms. Ant žemės nuolat pilamas pašaras teršia ir keičia miško dirvą, yra terpė užkratams daugintis. Reikalavimas berti pašarą į talpas turi būti taikomas ir naudojant automatines šėryklas. Taisyklių projekto teikimo teiginys „Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma“ dėl šių pakeitimų kelia abejonių.

 Siūlome su šiuo Taisyklių keitimu įgyvendinti tokius mūsų siūlymus:

 1. „2.1. gyvūnų šėryklos /…/“

Laukinių gyvūnų šėrimą siūlome įrašyti prie draudžiamų su medžiokle susijusių veiklų. Keičiantis klimatui šėrimas nebeteko savo etinio pagrindo, o neigiamas jo poveikis natūraliems ekosistemų procesams auga – šeriamos populiacijos didėja, užima didesnes nišas ekosistemoje, didėja spaudimas mitybinei bazei. Kanopinių žvėrių šėrimas motyvuojant atitraukimu nuo pasėlių vertintinas kaip priemonė, kuri gali būti taikoma išimtiniais atvejais, nes visuotinis šėrimas, dėl kurio auga populiacijos dydis, žalą pasėliams gali didinti. Išskirtiniai atvejai galėtų būti tvirtinami Aplinkos ministerijos įstaigų sprendimu (pvz., VSTT dėl stumbrų, AAD dėl kitų rūšių).

 2. „2.910. viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje gali būti yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo /…/“

Lietuva yra Afrikinio kiaulių maro paplitimo zonoje. Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai (toliau – Strategija) 3.1.1. punkte yra įrašytas bendras reikalavimas visoms su maru susijusioms teritorijoms, kad viliojimui būtų naudojamas ne didesnis nei 10 kg pašarų kiekis 1 km² vienam mėnesiui. Lietuva delsia įgyvendinti šią vieną iš pagrindinių rekomendacijų kovai su maru, nors dėl maro tebėra patiriami dideli nuostoliai. Siūlome apibrėžti viliojimo vietą, laikantis Strategijos rekomendacijos. Pažymime, kad nenustatant reikiamų ribojimų pašarų kiekiams, gali tęstis neigiamos pasekmės.

 3. „15.1. /…/ Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 kovo 31 d. /…/“

Siūlome atsisakyti atskiro varyminių medžioklių laukuose termino plėšriesiems žvėrims arba palikti jį tik invazinėms rūšims. Siekis naikinti plėšrūnus prieštarauja gamtosaugos tikslams, nes plėšrūnai yra būtini sveikai ekosistemai.

 4. „15.2.5. šernus – visus metus“

Siūlome Taisyklėse grąžinti medžioklės terminą šernams, numatant nemedžiojimo tarpsnį, kol jaunikliai yra labiausiai priklausomi nuo motinų. Populiacijos gausos valdymui raginame priimti kitus sprendimus, visų pirma – gaunamų pašarų mažinimo.

5. „15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau)“

 Siūlome papildyti 15.2.6. Taisyklių punktą, kad šakalų medžioklė nutraukiama tuo pačiu metu, kaip ir vilkų – kai išnaudojamas vilkų medžioklei nustatytas limitas. Šių žvėrių medžioklei nustatytas vienodas terminas, nes jie gali būti supainiojami. Todėl vengiant situacijų, kai palaikius šakalu gali būti sumedžiojamas vilkas, prasminga šakalų medžioklės sezoną baigti kartu su vilkų medžioklės sezono pabaiga.

 6. „15.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 kovo 31 d.“

Siūlome trumpinti miškinių ir akmeninių kiaunių, juodųjų šeškų medžioklės terminus. Pabrėžiame, kad šeškas, miškinė ir akmeninė kiaunės yra Berno konvencijos saugomos rūšys, šeškas ir miškinė kiaunė yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą, tokiu būdu yra pripažinta, kad šių gyvūnų gausos reguliavimas turi būti atliekamas atsargiai, kartu skiriant dėmesį jų populiacijų būklės vertinimui. Lietuvoje šių gyvūnų populiacijų būklė nestebima. Juodųjų šeškų sumedžiojimo statistika gali rodyti, kad populiacijos būklė nėra gera – nors šeškai pagaunami tais pačiais spąstais, kaip audinės ar kiaunės, jų sumedžiojimo skaičiai yra maži. Šiuo metu šeškai ir kiaunės nemedžiojami tik tris mėnesius, nors jų jaunikliai savarankiški tampa tik rudenį. Siūlome šių žvėrių medžioklės termino pradžią kelti į rudenį.

 7. „15.2.9. pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 sausio 31 d. /…/“

Siūlome atsisakyti pilkųjų kiškių medžioklės. Aplinkos ministerijos vertinimu, pilkųjų kiškių populiacijos būklė blogėja, ruošiamasi vykdyti jų įveisimo projektą. Matant, kad rūšis nyksta, jos medžioklė turėtų būti nutraukta, kaip yra padaryta su kurapkų medžiokle.

 8. „15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.“

Manome, kad reikia trumpinti bebrų medžioklės terminus bei atsisakyti neterminuotos medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Kaip ir kitoms rūšims, bebrams turėtų būti taikomi etiškos medžioklės principai ir paliekamas deramas ramybės laikas jaunikliams auginti. Bebrų jaunikliai auga lėtai ir netampa savarankiški per kelis mėnesius. Siūlome nukelti medžioklės termino pradžią į rudenį, o pabaigą ankstinti bent iki balandžio 1 dienos (balandžio viduryje bebrai jau veda jauniklius). Siūlome tokį patį medžioklės terminą taikyti ir žuvininkystės tvenkiniams, o kylančius konfliktus spręsti neletaliais metodais. Atkreipiame dėmesį, kad bebras yra Buveinių direktyvos V priedo, taigi, saugotina rūšis.

9. „15.2.19. lapes, /…/ – visus metus“

Siūlome įvesti medžioklės terminą lapėms, kad nebūtų sumedžiojamos jauniklius auginančios patelės iki jaunikliai geba gyventi savarankiškai. Nemedžiojimo laikas galėtų tęstis nuo balandžio iki rudens.