Lietuvoje lūšis (Lynx lynx) nemedžiojama nuo 1979 m. Ji įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, įtraukta į tarptautinius ES teisės aktus. Tačiau, nors ir saugoma, rūšies populiacija Lietuvoje išlieka negausi. Tam įtakos turi ne vienas veiksnys.

Didžiausią neigiamą poveikį lūšies populiacijos stabilumui bei gausai Lietuvoje daro intensyvi žmogaus ūkinė veikla. Lūšiai gyventi mūsų šalyje lieka vis mažiau tinkamų buveinių. Šiems plėšrūnams svarbūs didesni girių masyvai – su medžių išvartomis, tankiu pomiškiu, kurių mūsų šalyje liko nedaug. Tokiose mažai žmonių trikdomose vietose lūšis gali slapstytis, vesti jauniklius. Dabartinis ūkininkavimas miškuose, intensyviau kertant brandžius medynus, šalinant išvirtusius medžius, neigiamai veikia lūšies populiacijos atsistatymo galimybes. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje daugėja privačių miškų plotų (privatūs miškai užima apie pusę miškingų teritorijų). Nors privačios miškų valdos yra nedidelės ir dažnai įsiterpusios valstybinių miškų masyvuose, tačiau kirtimai juose ypač dažni ir intensyvūs ištisus metus.

Didelį lūšių trikdymą kelia aktyvus žmonių lankymasis bei transporto judėjimas miškuose, medžioklės veikla. Brakonieriavimas – dar vienas faktorius, darantis labai didelę žalą lūšims. Nustatyta nemažai lūšių žuvimo atvejų, susijusių su nelegalia medžiokle, žuvimu patekus į paspęstas kilpas.

Lūšys kenčia ir nuo intensyvios lūšių medžioklės Latvijos Respublikoje (kasmet nušaunama po 150 individų), kadangi pagrindinės lūšių gyvenamosios vietovės Lietuvoje yra ties valstybės siena su Latvija.

Plėšrūnų stebėjimo duomenys biomon.lt sistemoje / Carnivores observation data in GIS