Trumpos akimirkos gamtoje

Beržai nemiegojo. Juos saulės rankos nudažė raudonai raudonai. O mano akys, lyg bedugnės, bando susiurbti bet kokį šviesos lašelį, kad spėčiau pasiekti ir nepamesčiau tų beržų. Rankose stiklainis, o mintyse noras, kuo atsargiau ir nesutrikdžius pabudimo priglausti lūpas prie gyvybės versmės, kuri nukarusias ir tuo pačiu dangų remiančias rankas bando ...