Šiemet leista sumedžioti 33 vilkus

Šių metų spalio 9 dienos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu Nr. D1-821 nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas spalio 15-ą dieną prasidedančiam vilkų medžioklės sezonui. Šiuo įsakymu numatyta, kad bus leista sumedžioti 33 vilkus – tiek pat, kiek ir pernai.

Limitas nustatytas pagal naująjį Vilko apsaugos planą, kuris įsigaliojo šių metų rugsėjo 16-ą dieną (https://www.vilkai.lt/patvirtintas-vilko-apsaugos-planas-2014-09-16). Plane numatyta, kad tais metais, kai vilkų apskaita visoje Lietuvoje neatliekama, nustatomas toks pat limitas, kaip ir ankstesniais metais. Limito dydis gali būti sumažintas, jei per metus sumažėjo vilkų žala arba dalinėje vilkų apskaitoje stebimas populiacijos mažėjimas. Šį pavasarį dėl netinkamų oro sąlygų vilkų apskaita išvis neįvyko, o vilkų žalos duomenys iš žalą fiksuojančių savivaldybių komisijų pradėti rinkti tik šiais metais, todėl nė viena iš šių išlygų nebuvo pasinaudota.

Primename, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo nustatytas neskaidriai, po ilgai trukusio politinio spaudimo pakeisti oficialius apskaitos rezultatus (https://www.vilkai.lt/pratesta-vilku-medziokle-2013-12-13): prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei. Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu. Neginčydami šių metų limito teisinio pagrįstumo, raginame Aplinkos ministeriją nuo šiol laikytis skaidrumo, atvirumo ir mokslinio pagrįstumo principų priimant sprendimus dėl vilkų populiacijos apsaugos.

Nustatytasis limitas paskirstytas apskritims pagal ankstesnių metų apskaitą ir turimus pastarųjų dvejų metų žalų duomenis (iš skirtingų šaltinių). Rajonavimas apskričių lygyje yra per stambus, kad galėtų išspręsti vilkų ar jų šeimų, padarančių daugiausia žalos, problemą, tačiau jis bent jau padės apsaugoti vilkus tose vietovėse, kur žalos nėra.

Priartėjus eiliniam vilkų medžioklės sezonui darsyk primename, kad medžioklė negali išspręsti visų žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio. Atkreipiame dėmesį, kad problemas gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su tokiais ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau lygiagrečiai neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno.

Manome, kad apsaugos priemonių įsigijimo ir jų diegimo parama, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas yra prioritetiniai uždaviniai šiuo metu. GAA „Baltijos vilkas“ sieks, kad iki kitų metų žalos sezono pradžios šiose srityse būtų padaryti svarbūs žingsniai, kurie prie vilkų daromos žalos problemos sprendimo priartintų labiau, nei vilkų medžioklė. Kviečiame Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, naminių gyvūnų augintojus ir kitas suinteresuotas puses toliau tęsti pradėtus darbus šia linkme.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija