Lietuvoje

Dviprasmiškas J. Miliaus sprendimas dėl šernų medžioklės

2014-10-21 | Kategorija: Lietuvoje | Komentarų nėra

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius-valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas Jonas Milius 2014-10-10 paskelbė savo sprendimą Nr. B1-875 dėl medžioklių organizavimo, kurio vienu punktu uždraudė šernų šėrimą, o kitu punktu leido juos vilioti šimtu kilogramų pašarų. Toks sprendimas prieštarauja pats sau ir yra nesuderintas su atnaujintomis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis. Pastarosiose kaip tik buvo atskirtos laukinių žvėrių šėrimo ir viliojimo sąvokos ir apibrėžta, kad viliojimui leistini tik nedideli pašarų kiekiai, o žvėrių šėrimas prie medžioklės bokštelių negalimas.

Kas numatyta Medžioklės taisyklėse

Papildomu šėrimu yra siekiama padidinti medžiojamosios faunos gyvūnų skaičių medžioklės plotuose. Šiuo tikslu ne vienerius metus šernai miškuose buvo šeriami itin gausiai, todėl nepaisant didelių kasmetinių sumedžiojimo skaičių, jų populiacija augo. Afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmė parodė šios problemos aktualumą ir, nepaisant įnirtingų medžiotojų prieštaravimų, pagaliau buvo imtasi priemonių jai spręsti. 2014-04-16 įsigaliojo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai, nustatantys, kad žvėrių viliojimui gali būti naudojamas tik ribotas pašarų kiekis – ne daugiau 20 kg vienu metu. Buvo apibrėžta, kad šėryklos (pašarų kiekis jose neribotas) yra skirtos padėti žvėrims prasimaitinti tik jiems sunkiu laiku bei norint atitraukti juos nuo pasėlių, o viliojimo vietose maistas naudojamas kaip masalas žvėrį prisivilioti ir sumedžioti, tačiau jis nėra skirtas žvėrims maitinti. Šėrimo ir viliojimo atskyrimas turėjo padėti išvengti laukinių žvėrių maitinimo pašarais, iškreipiant natūralų jų mitybos ciklą ir gausos dinamiką. Kadangi taisyklių pakeitimai įsigaliojo pavasarį, dar nebuvo galima įsitikinti jų poveikiui šernų populiacijai, kuris būtų matomas tik po žiemos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius savo pasisakymuose ragina mažinti šernų gausą mūsų miškuose, todėl visai neaišku, kodėl jo Sprendimas prieštarauja Medžioklės taisyklėms ir būtent prieš žiemą įneša naujos painiavos šernų šėrimo klausime.

J. Miliaus sprendimas palankus šernų penėjimui

J. Miliaus Sprendimas iš esmės vėl leidžia žvėrių šėrimą jų viliojimo vietose, taigi, grąžinama ankstesnė ydinga tvarka, toliau gausinsianti šernų būrius. Vietoje Medžioklės taisyklėse nustatyto 20 kg masalo žvėrių viliojimo vietose J. Miliaus Sprendime nustatytas leistinas masalo kiekis iki 100 kg. Vidutiniškai šernui per parą reikia iki 6 kg maisto. Taigi, 100 kg pašarų krūva vienoje vietoje leis sočiai pasimaitinti visam būriui šernų, tad kitu Sprendimo punktu paskelbtas draudimas šernus šerti neturi jokios reikšmės. Kelis kartus per savaitę į kiekvieną viliojimo vietą pristatant po 100 kg pašarų šernai visą žiemą vėl bus gausiai maitinami, o pavasarį atsives gausias šerniukų vadas, kompensuosiančias visus medžioklės praradimus.

Be to, nors J. Miliaus Sprendimu teoriškai uždraustas šernų šėrimas, tačiau nenumatyta, kaip turėtų vykti kitų laukinių gyvūnų maitinimas „baltojo bado“ metu, tuo pačiu metu nešeriant šernų. Juk prie tų pačių pašarų gali ateiti tiek stirnos ir elniai, tiek šernai. Kitų kanopinių gyvūnų maitinimas, jei jiems kiltų bado grėsmė, galėtų būti apibrėžtas numatant, kad jie turėtų būti šeriami ėdžiose šienu, medžių šakelėmis ar kitu natūralios kilmės maistu, netinkamu šernams. Tačiau tokių šėrimo ribojimų J. Miliaus paskelbtame sprendime nėra.

Be šėrimo ir viliojimo klausimų Sprendimu yra uždrausta varyminė medžioklė tuose rajonuose, kuriuose yra nustatyti afrikinio kiaulių maro atvejai ar yra padidėjusi maro plitimo grėsmė. Kitose vietose numatytas apribojimas varyminių medžioklių organizavimui: tuose pačiuose miško kvartaluose varymai turėtų vykti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Tokiu būdu siekiama nevaikyti šernų iš jų gyvenamų vietų, kad jų judėjimas būtų mažesnis, o kartu ir mažesnė viruso pernešimo tikimybė.

Nutarus riboti varymines medžiokles, medžioklė iš bokštelių prie viliojimo vietų tapo pagrindiniu šernų medžioklės būdu. Matyt, norint šiuo būdu sumedžioti kuo daugiau šernų ir numatyti šėrimui tolygūs pašarų kiekiai prie medžioklės bokštelių. Tačiau viliojimas galimas gerokai mažesniais pašarų kiekiais, nei numatyta Sprendime. GAA „Baltijos vilkas“ kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių ir aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, vildamasi, kad Sprendimo dviprasmiškumas bus panaikintas ir, siekiant populiacijos mažėjimo, šernai nebus maitinami.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!