Pėdsekystės kursai

Laikas bėga nepastebimai. Regis visai neseniai miškai buvo prisotinti nerimąstingais paukščių balsais. O dabar miške ramu. Ir ta ramuma neatbaido, bet traukte traukia, nes norisi pasidžiaugti tuo kas per vasarą subrendo, sunoko, užaugo. Panašūs virsmai vyksta žmonių darbuose… Galima pasidžiaugti, kad vasaros pradžioje prasidėję pėdsekystės kursai simboliškai užsibaigė rudenį, Biržų girioje.  Ji nors ir išdraskyta beatodairiškai aktyvios ūkinės veiklos, tačiau iš paskutinių jėgų vis dar alsuoja, ir pėdsekystės kursų dalyvius nudžiugino grybais, lūšies, vilko, šernų, stirnų, elnių, barsukų pėdsakais, uralinės pelėdos pasirodymu. O ką jau kalbėti apie mėginimą tamsų vakarą pamėgdžioti vilkus. Po vakarinio žygio sugrįžę dalyviai tiesiog švytėjo džiaugsmu ir gera nuotaka ir dar ilgokai dalinos įspūdžiais šalia šiluma spinduliuojančio laužo. Ryte tvyrojo švelnus rūkas, tolumoje skambėjo švelnus žvirblinės pelėdos švilpčiojimas, kuris nedrąsiai budino įmigusius po atviru dangumi dalyvius.

Tęsiant pėdsekystės kursų temą reiktų pasidžiaugti, kad nors vasara yra atostogų metas, tačiau pėdsekystės kursų dalyvių nepritrūko. Jie noriai rinkosi į Kaune esantį VDU botanikos sodą siekdami pažinti paslaptingą gamtos pasaulį. Teorinėse paskaitose kursantai supažindinti su gyvūnų pėdsakų skiriamaisiais bruožais, kitomis veiklos žymėmis. Vien tik iš pėdsakų gyvūną pažinti yra sunkoka, tad tuo tikslu pėdsakų aprašymus papildė žinios apie gyvūnus, jų įpročius, santykį su žmogumi. O kad teorija neliktų vien tiktai teorija, neapsieita be praktinių išvykų, kurių metu dalyviai registravo šviežius pėdsakus,  bandė nustatyti kur link ir koks gyvūnas žingsniavo miško keliuku, liejo gipsinius antspaudus.

Dėkojam dalyviams bei prisidėjusiems, pagelbėjusiems organizuoti ir pravesti pėdsekystės kursus.

 GAA „Baltijos vilkas“