Pėdsekystės dienoraštis: beržų giria

Lietuvos daly šiaurinėj, kur Nemunėlis mus nuo brolių latvių skiria, stūgso giria didžioji. Slaptingas josios vardas ausyse vis skamba… Galvoja tūlas sau žmogus, tikriausiai reikšmė su kirtimu susijus. Biržai = biržė – miško ruožas, plotas iškirsti, sunaikinti, nusakinti paskirtas (lkž.)… Žinoma, kuomet šiais tarpsniais tiek naikinimo aplinkui vyksta, pavadinimas ganėtinai dėsningas tampa. Tačiau seniau, amžinatvės jauseną žmogus savo minty turėjo,  ką matė, tą į laiko juostą vietovardy įliejo.. O žodis „biržė“ kitų reikšmių išlaikiusi savy juk turi.  Žėk, viena jų – beržynas (lkž.). Ir kaip ramu širdy suskloja, kuomet įžengi į Biržų (Beržų) girioje esantį šių medžių genetinį draustinį. Šviesumos kupiname medyne, nugarą atrėmęs, ramumą įkvepi gelminį. Tarytum šios vietovės esmę pajauti, kuri per laikmetį netrumpą – suskaidyta, naikintina – iš Beržų liūliuojamos vietos į kvartalais suskirstytą sandėlį pavirto. Suskaupia širdy sunkumas žmogui, kurs nuvykęs į Likėnų sanatorijos parką, pamato senesnius medžius nei girioj stūgso… Ateis minčių, žodžių, straipsnių mums kitų, rodančių skaičius: kiek įvairovės šiam miške mes turim, bet juk neturim skaičių, kiek dėl tokios veiklos įvairovės mes netenkam…  Akimis mes turime regėti, vydėti, o ne vien tik stikliškai žiūrėti, bejausmiškai vykdyti tai, kas mums nuleidžiama iš pašalies. Kaip šiais laikais dar gali rastis toks dalykas, kaip privalomas medžių iškirtimo kiekis. Tikėkimės, tokie dalykai liausis ir taps atgyvena, kaip ir plyni kirtimai… Kaip antai, žmogaus minty įstrigęs žirgo atsidavimo savo draugui (ne šeimininkui, vergvaldžiui) elgesys. Jis iš paskutinių jėgų stengiasi padėti, nebegalėdamas – suklumpa, palikdamas atodūsius… Tik turėdamas ryšį su juo, žmogus pajaus, kuomet žirgas (miškas, vandenys, žemė) pilnas jėgų dosnumą duoda, o kuomet savo paskutiniąsias jėgas aukoja. Ir, kuomet suklups šie „žirgai“ vargu ar pavyks juos prikelti…

Sakyčiau, malonus likimo vingis praeity suvinguriavo, kuomet Beržų (Biržų) girioje apsilankyti teko. Užsimezgęs ryšys vilioja kasmet ją aplankyti. Džiugu, kad drauge su pėdsekystės kursus baigusiais pėdsekiais tame vyksme dalyvauti tenka. Apdainuoti liaudies dainose ir mumyse gyvenanti ryšį. Lyg suteikiant jėgų tam miškui, kuris randasis Lietuvos daly šiaurinėj…

Džiaugiuosi Biržų (Beržų) girioje esančiomis stovyklavietėmis, kurios miškininkų kruopščiai prižiūrimos, sutvarkomos. Bet tik kol ši giria oš, gyvuos, tol tos vietos išliks malonios lankytojams… Atsisveikinę su miško žaluma, padėkoję už prieglobstį, aplankėme Kirkilų ežerėlius, kurie pilni gyvasties. Karstinių įgriuvų parkelį. Smardonės šaltinį, kurio vanduo toks tyras, kad basomis perėjus, vos nustovėti ant kojų gali…

 

Tomas Selickas, GAA „Baltijos vilkas“ (Biržų (Beržų) giria 2017-05-27/28)

 

Keliolika išvykos akimirkų, kurias įamžino

Dalia Bieliūnaitė, Dovilė Selickaitė,  Tadas Petrikas: