
Straipsniai
Pėdsekystės dienoraštis: Ąžuolijos draustinis

Ąžuolijos pažintinio tako puošmena – galingasis, gyvybingasis ąžuolas
Tapkit sveikinimais apdovanoti, patekę Sėlių žemėsna – norėjosi ištarti tiems, kurie draugėj ryžosi aplankyti Ąžuolijos draustinį. Oi, kiek čia paslaptingų, magiškų dalykų slypi. Juos gali numanyti, pajusti, patirti vos tik išgirdęs ar ištaręs mūsų bočių – Sėlių vandenis : Duobys, Šeduikis, Kernadėtas, Viešis, Gelainis, Kogilis, Pakasas, Almajas, Ukojas, Baluošas, Asėkas, Liminas, Baltys, Alsuodis, Miruolis…
Visai šalia Utenos miesto esantis draustinis – lobis, norinčiam pažvelgti į sengirę, kurioje gyvybės ratas sukuria amžinybės pojūtį, jog su vieno augalo, gyvūno poilsiu randasi galimybė susikurti kitam tęstinumui. Ir kuo tu nuostabiau, sąmoningiau nugyvenai žiemų, pavasarių, vasarų, rudenų laikus, tuo įstabesnis grožis po tavim atsiras.
Pasiilgom vieni kitų, tad susitikimas ąžuolyne, stebėjimas liepų liemenų grakštumo, guobų kantrumo augti paunksmėje, upės Viešos tekėjimo sraunumo – atsiejo mus nuo likusio pasaulio taip sparčiai, jog nė nesusivokėm. Žavesys dar didesni mus aplankė, kuomet teko stebėti mažą pelėdžiuką, kuris įnirtingai ragino tėvus atnešti dar bent vieną gardų kąsnelį. Pasivaikščiojimo eigoje teko kiekvienam išmėginti savo tvirtybę. Vieni kitus palaikydami bridome upe, kuri nešdama gausius dangus lašus tapo rusva. Įveikus šį išbandymą užkopėme į žmogaus rankų sudėtą šventą vietą. Ten susėdus suskambo kanklių stygos, pasklido dainos, giesmės ne tik mums, bet ryšyje su mumis esantiems…

Teko drąsą sukaupus bristi į Viešos vandenis, tam kad apsilankyti ypatingoje vietoje.
Viso labo praėjome 5 kilometrus, tačiau pažintinio tako išraiškingumas, gamtos įvairovė, tarpusavio bendravimas užpildė šiltu jausmu. Padėkoję mūsų žygį nušvietusiai Saulei, Dangui – 4 valandoms suturėjusiam lietų, judėjome link Narkūnų piliakalnio. Užkopę į piliakalnio viršų įkvėpėme vėjo gaivos, nusileidę žemyn – rankas suvilgėme Laimės šaltinyje ir galiausiai palinkėję vienas kitam kuo geriausios kloties, judėjome namų link. Bet kas keisčiausia, nė mintelės apie kitos dienos darbus, tik džiugesys apsilankius tokiame įstabiam miške.
Tomas Selickas, GAA „Baltijos vilkas“ (Ąžuolijos draustinis (Utenos raj.) 2021-05-23)