Pernelyg drąsūs vilkai: kada sunerimti ir ką daryti?

Pernai metais Europoje parengti du dokumentai, kuriuose apibrėžta, koks vilkų elgesys turėtų būti vertinamas kaip pernelyg drąsus, kaip reikėtų rinkti ir analizuoti pranešimus apie tokį elgesį, kokių prevencinių veiksmų reikėtų imtis, kad su žmonėmis susiduriančių vilkų elgesys netaptų vis drąsesnis. Manome, kad šie klausimai yra aktualūs Lietuvai, nes esami teisės aktai neapibrėžia, koks vilkų elgesys turėtų būti laikomas peržengiančiu natūralaus elgesio ribas,  pranešimai nėra sistemingai renkami ir analizuojami. Iš viešoje erdvėje pasirodančių pranešimų matyti, kad neretai pernelyg drąsiu laikomas natūralus arba nepavojingas vilko elgesys, pvz., vilkas nufilmuojamas iš transporto priemonės. Todėl remdamiesi minėtais dokumentais parengėme ir išsiuntėme Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl pranešimų apie drąsius vilkus valdymo. Žemiau pateikiame mūsų išsiųstą raštą. Taip pat išvertėme Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyvos (LCIE) pranešimą dėl drąsių vilkų į lietuvių kalbą, jį galima rasti čia.

______________________________________________________________________________________

Teikiame jums pasiūlymus dėl atvejų, kai susiduriama su drąsiais vilkais, sprendimo ir koordinuoto informacijos apie tokius atvejus rinkimo ir analizavimo, duomenų kaupimo.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numato, kad leidimas paimti iš gamtos vilkų ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytu leistinu jų medžiojimo terminu gali būti išduodamas dviem atvejais: 1) kai vilkų išpuoliai prieš naminius gyvulius viršija tam tikrą numatytą skaičių ir 2) kai vilkai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai. Apraše yra išaiškintos aplinkybės, kada išduodamas leidimas dėl išpuolių prieš gyvulius. Šiuos išpuolius tikrina savivaldybių sudarytos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymui. Tačiau nei Apraše, nei kituose teisiniuose dokumentuose nėra išaiškinta, koks vilko elgesys turėtų būti suprantamas kaip keliantis pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, nenumatyta, kad tokie atvejai turėtų būti tikrinami įvykio vietoje, informacija apie tokius atvejus nėra kaupiama ir analizuojama.

Kad būtų teisingai vertinama esama situacija, yra svarbu kaupti ir analizuoti visus pranešimus apie galimai drąsų vilkų elgesį bei tikrinti pranešimus vietoje. Turėtų būti imamasi ir prevencinių veiksmų prieš vilkų drąsėjimą, t.y. reaguojama ne tik tada, kai pranešama apie tikrai pavojingą vilko elgesį, bet ir tarpinėse situacijose, kai vilko elgesys jau rodo tam tikrą pripratimą prie žmonių, bet dar nėra pavojingas ir gali būti pakeistas pašalinant vilko pripratimą prie žmonių sąlygojančius veiksnius. Šiuo metu teisės aktuose dėl drąsaus vilko elgesio nenumatyta kitų veiksmų, tik leidimo vilkui paimti iš gamtos išdavimas.

Viešojoje erdvėje esantys pranešimai rodo, kad neretai kaip pernelyg drąsus ir pavojingas traktuojamas toks vilko elgesys, kuris grėsmės žmonėms nekelia (pvz., vilkas nebijo transporto priemonės arba ateina arti sodybos, nematydamas joje žmonių). Iš kitos pusės, buvusi situacija, kai 2018 metais Rastinėnuose du mėnesius laikėsi žmonių nebijantys ir gyvenvietėje maisto ieškantys vilkai, atskleidė, kad iš tikrųjų pavojų galinčios kelti situacijos nėra greitai sprendžiamos – nėra priskirtos atsakomybės už jų sprendimą ir nenumatyta, kad tokiose iš tikrųjų pavojingose visuomenei situacijose reikalingas greitas reagavimas ir išimtinės pastangos paimti iš gamtos arti prie žmonių pakartotinai einančius vilkus bei kuo anksčiau informuoti gyventojus, kad tokių vilkų negalima šerti.

2020 metais Europoje parengti du dokumentai, kuriuose pateiktos įžvalgos ir rekomendacijos drąsių vilkų valdymui: Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyvos (LCIE) pranešimas dėl drąsių vilkų valdymo politikos[1] ir Vokietijos DBBW rekomendacijos „Kaip tvarkytis su drąsiais vilkais“[2]. Šių dokumentų pagrindu parengėme pasiūlymus Lietuvai:

- koks vilkų elgesys turėtų būti traktuojamas kaip keliantis grėsmę visuomenės saugumui;

- kaip turėtų būti analizuojami, vertinami ir sprendžiami drąsių vilkų atvejai;

- kaip turėtų būti renkama informacija apie drąsius vilkus.

Dalis mūsų pateiktų pasiūlymų įgyvendinami keičiant Aprašą. Kita dalis pasiūlymų skirti institucijai, kurią Aplinkos ministerija turėtų paskirti atsakinga už šiuos darbus (toliau – Institucija). Institucijai skirti pasiūlymai dėl sistemingo pranešimų apie drąsų vilkų elgesį kaupimo ir analizavimo, patikimumo vertinimo, reikiamų veiksmų (prevencija, atbaidymas, paėmimas iš gamtos). Mūsų nuomone, šie darbai galėtų būti priskirti Aplinkos apsaugos agentūrai, nes šiuo metu ji yra atsakinga už leidimų paimti vilkus iš gamtos ne medžioklės sezono metu išdavimą, arba institucijai, kuriai bus pavesta atsakomybė už ES Biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimą visoje šalies teritorijoje (Aplinkosaugos koalicija pateikė pasiūlymai dėl tokios institucijos su 2020-12-16 raštu Nr. ANVOK-139). Šalia čia pateiktų pasiūlymų yra svarbus ir vilkų populiacijos monitoringo (stebėsenos) stiprinimas, kad būtų galima remtis turimais stebėsenos duomenimis analizuojant vilkų elgesį konkrečioje vietoje.

1. Teikiame tokius pasiūlymus Aprašo pakeitimui:

1.1. Manome, kad Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo punktas 141.2. turėtų būti išplėstas, paaiškinant, koks vilko elgesys turi būti traktuojamas kaip keliantis pavojų žmonėms. Šios situacijos turi apimti tas, kurios LCIE ir DBBW rekomendacijose įvardijamos kaip pavojingos ir siūloma pašalinti vilką. Siūlome tokią išplėstą punkto formuluotę „141.2. vilkasai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai, t.y., atlikus atvejo analizę nustatyta, kad vilkas pakartotinai prisileido žmones 30 metrų ar mažesniu atstumu, arba vilkas mažiausiai du kartus pats (neprovokuojamas) 30 metrų ar mažesniu atstumu prisiartino prie žmonių, kuriuos galėjo atpažinti kaip žmones, arba vilkas neišprovokuotas puolė žmogų.“ Šio rašto pabaigoje pridedame visą DBBW rekomendacijose pateiktą vilkų elgesio vertinimo lentelę, kuri turėtų padėti specialistams vertinti pranešimus apie drąsų vilkų elgesį.

1.2. Aprašo 9 punkte nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta prašant leidimo paimti iš gamtos vilkų. Šiame punkte išvardinta informacija aktuali 141.1. punkte aprašytais atvejais, kai kreipiamasi dėl žalos ūkiniams gyvūnams, tačiau dalis jos (pvz., kiek buvo papjauta ūkinių gyvūnų) nėra aktuali, kai vilkas kelia pavojų visuomenės saugai. Šie du atvejai, kai gali būti leidžiama paimti vilkus iš gamtos ne medžioklės sezono metu, yra labai skirtingi ir jiems įvertinti reikalinga skirtinga informacija. Todėl siūlome 9 punkte:

- Atskirti reikalavimus, kokia informacija turi būti pateikiama, kai prašoma leisti paimti iš gamtos vilkus dėl žalos ūkiniams gyvūnams ir kai kreipiamasi dėl vilko elgesio, kuris gali kelti pavojų visuomenės saugai, analogiškai turėtų būti patikslinta Aplinkos apsaugos agentūros rekomenduojama prašymo gauti leidimą vilkų (Canis lupus) paėmimui iš gamtos ne jų medžiojimo terminu ar išnaudojus sumedžiojimo limitą forma[3].

- Numatyta, kad prašymą paimti vilkus teikia savivaldybė medžioklės plotų naudotojų vardu. Manome, kad atvejais, kai vilkas galimai kelia pavojų visuomenės saugai yra tikslinga leisti prašymą teikti ne tik savivaldybei, bet ir su vilku susidūrusiam asmeniui. Atvejais, kai pranešama apie galimai pavojingą vilko elgesį, Institucija turėtų rinkti visą informaciją ir bendrauti tiesiogiai su asmeniu, o savivaldybės galėtų padėti viešinant informaciją toje vietovėje ir kviečiant pranešti apie kitus atvejus.

- Numatyta, kad „leidimas paimti vilkų iš gamtos tvarkos aprašo 141 punkte numatytais atvejais išduodamas tik medžioklės plotų naudotojams“. Manome, kad nustačius iš tikrųjų pavojų visuomenei keliantį atvejį, Aprašas turėtų leisti išduoti leidimą didelę patirtį medžiojant vilkus turinčiam medžiotojui, nebūtinai priklausančiam tos vietovės medžiotojų būreliams.

2. Atsižvelgiant į LCIE ir DBBW rekomendacijas, teikiame tokius pasiūlymus dėl pranešimų apie drąsius vilkus valdymo:

2.1. Siūlome sukurti pranešimų apie drąsius vilkus registrą ir kiekvienam pranešimui užvesti ir saugoti atskirą bylą, į kurią būtų sudedama visa su tuo atveju susijusi informacija (pranešimų bylų pavyzdžiai yra pateikti DBBW dokumento pabaigoje). Gavus pranešimą apie drąsų vilko elgesį ir užvedus bylą, turėtų būti patikrinama, ar nėra kitų pranešimų iš tos teritorijos. Turėtų būti atliekamas pirminis pranešimo įvertinimas iš pateiktos informacijos ir nusprendžiama, ar reikia imtis kokių nors veiksmų, vadovaujantis lentele, pridedama rašto gale.

2.2. Siūlome pranešimų analizei taikyti tarptautinę trijų lygių duomenų patikimumo vertinimo skalę. Pateikiame jos paaiškinimą iš 2020 metų VDU Žemės ūkio akademijos mokslinio–taikomojo darbo “Vilkų tyrimų paslaugos 2020 m.” galutinės ataskaitos[4]:

“C1 – nepaneigiami faktai, kurie vienareikšmiškai patvirtina vilko buvimą (vilko nuotraukos, gyvūno sugavimas, genetiniai duomenys, sumedžiotas ar rastas žuvęs gyvūnas, telemetriniai duomenys);

C2 – tai dokumentais pagrįsti (fotografijos, vaizdo ar garso įrašai) vilkų buvimą įrodantys jų veiklos požymiai (išgirsti staugimai, pėdsakai, ekskrementai, urinacijos, grobio likučiai, vilkų guoliai ir urvai);

C3 – nepatvirtinti stebėjimai (visi stebėjimai be jų įrodymo nuotraukomis ar pan.; visi veiklos požymiai, kurie yra pernelyg seni, nepakankamai ryškūs ar nepakankamai dokumentuoti; požymiai, kurių per mažai, kad būtų galima pasitikėti).”

Ši skalė ir jos išaiškinimas turėtų būti adaptuota drąsių vilkų stebėjimo atvejams, t.y. C1 lygiu turėtų būti įvertinti ne faktai apie vilko buvimą, o faktai apie tam tikrą vilko elgesį (pvz., atėjimą prie žmonių tam tikru atstumu). Analizuojant pranešimus apie drąsius vilkus turėtų būti siekiama surinkti duomenis, kurie būtų C2 arba C1 patikimumo lygio. Tikėtina, kad su drąsiu vilkų elgesiu tiesiogiai susidūrę žmonės retai galės pateikti C2 arba C1 patikimumo lygio duomenis, tačiau tokius duomenis turėtų būti siekiama surinkti lauko tyrimo metu.

2.3. Jeigu įvertinama, kad pranešimo atvejis reikalauja dėmesio, turėtų būti inicijuojamas lauko tyrimas, siekiant patikrinti pranešimo tikrumą ir surinkti daugiau patikimos informacijos, taip pat įvertinti prevencijos galimybes, pvz., surasti ir paprašyti patraukti galimai vilką viliojančius objektus (tai gali būti paliktas maistas ar šuo).

2.4. Kai pranešimo atvejis reikalauja dėmesio, reikėtų informuoti vietos bendruomenes apie galimai drąsiai besielgiantį vilką ir kviesti pranešti Institucijos atsakingam asmeniui, jei susidūrimai su vilku pasikartos. Taip pat perspėti, jog vilko negalima šerti ir negalima prie jo artintis.

2.5. Turėtų būti įvertina, ar yra atbaidymo priemonių, kurios būtų tinkamos analizuojamam  atvejui, pasiremiant kitų šalių patirtimi (apie atbaidymo priemonių galimybes rašoma DBBW rekomendacijose).

2.6. Sprendimai paimti vilką iš gamtos dėl pavojaus visuomenės sveikatai ir saugai turėtų būti paremti informacija apie pakartotinį drąsų vilko elgesį, patvirtintą tyrimu. Tik išimtiniais atvejais (pvz., patikimi duomenys, kad neišprovokuotas vilkas puolė žmogų) toks sprendimas turėtų būti priimtas po pirmo pranešimo. Pavojingai besielgiantis vilkas turėtų būti išimamas iš gamtos kiek galima greičiau. Esama tvarka leisti sumedžioti vilką teritorijoje esantiems medžiotojų būreliams neužtikrina greito vilko išėmimo.

Analizuojant pranešimus apie drąsų vilkų elgesį siūlome vadovautis šia DBBW rekomendacijose „Kaip tvarkytis su drąsiais vilkais“ pateikta lentele:

Elgesys	Priežastys	Grėsmės vertinimas	Rekomenduojami veiksmai
Vilkas praeina arti gyvenviečių tamsoje.	Vilkai vengia žmonių, bet ne žmonių infrastruktūros.	Nepavojinga.	Nereikia jokių veiksmų.
Vilkas šviesiu paros metu juda gyvenviečių ar paskirų namų matymo atstumu.	Vilkai vengia žmonių, bet ne žmonių infrastruktūros.	Nepavojinga.	Nereikia jokių veiksmų.
Vilkas iškart nepabėga pamatęs transporto priemones ar žmones. Sustoja ir stebi.	Vilkas neturėjo neigiamos patirties. Naivus smalsumas ypač būdingas jauniems vilkas.	Nepavojinga.	Nereikia jokių veiksmų.
Kelias dienas vilkas stebimas 30 metrų ar mažesniu atstumu nuo apgyvendintų namų (keli įvykiai per ilgesnį laiko tarpą).	Toks vilko elgesys gali būti nulemtas įvairių priežasčių, pvz., vilką gali dominti paliktas maistas arba šuo.	Reikalauja dėmesio. Gali būti, kad vilkas stipriai pripratęs prie žmonių arba viliojamas.	Išanalizuokite situaciją. Pabandykite surasti ir pašalinti vilką viliojančius objektus. Apsvarstykite atbaidymo galimybes.
Vilkas pakartotinai prisileidžia žmones 30 metrų ar mažesniu atstumu.	Vilkas smarkiai priprato prie žmonių artumo.	Reikalauja dėmesio. Rodo stiprų pripratimą. Gali būti, kad vilkas yra viliojamas.	Išanalizuokite situaciją. Apsvarstykite atbaidymo galimybes. Jeigu tokios galimybės nėra, pašalinkite vilką.
Vilkas pats pakartotinai artinasi prie žmonių 30 metrų ar mažesniu atstumu.	Toks vilko elgesys gali būti nulemtas įvairių priežasčių, pvz., vilkas susieja žmonių buvimą su tam tikru „apdovanojimu“ (buvo šeriamas), vilko dėmesį gali traukti šuo.	Reikalauja dėmesio / kritinė situacija. Viliojimas ir stiprus pripratimas gali lemti vis drąsesnį elgesį. Yra sužeidimo rizika.	Dokumentuokite ir analizuokite situaciją.Apsvarstykite atbaidymą. Pašalinkite vilką, jei atbaidymo priemonės neveikia arba negali būti panaudotos.
Neišprovokuotas vilkas puola ar sužeidžia žmogų.	Priežastis gali būti pasiutligė arba labai stiprus pripratimas prie žmonių.	Pavojinga.	Pašalinkite vilką.

Prašome informuoti mus apie Jūsų sprendimus dėl šių siūlymų.