Kaip vilkai demokratizavo Lietuvą

Vilkai medžioja laukinius žvėris, kartais pjauna naminius gyvulius, gąsdina kaimiškų vietovių gyventojus ir šiaip ėda visų nervus. Tačiau ar žinojote, kad vilkai taip pat prisideda prie šalies demokratizavimo ir piliečių teisinių galių stiprinimo? Šiame tekste sužinosite kaip.

Pradėsiu nuo įdomiausio – teisės aktų formuluočių ir teisinės sistemos sandaros ypatumų.

Praėjusių metų liepos 2-ą dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimas, kuris 112-o straipsnio 1-ą punktą papildė sakiniu “Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme”.

Raktinius žodžius paryškinau, o prieš žengiant toliau verta stabtelėti ties dviem išskirtomis sąvokomis. Pradėsiu nuo to, kad administraciniai teisės aktai skirstomi į norminius ir individualius pagal jų turinį, taikymo apimtį ar subjektą. Patys tipų pavadinimai išduoda skirtumus tarp jų. Nesileidžiant į detales, galima sakyti, kad norminis teisės aktas apibrėžia bendras ilgalaikes teisės normas, o individualus paprastai yra skirtas konkrečiam subjektui, tam tikram atvejui, dažnai yra ribotos galiojimo trukmės.

Kita sąvoka – suinteresuota visuomenė – yra apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Nekopijuodamas viso teksto, paminėsiu, kad apibrėžimas apima ir fizinius asmenis, ir aplinkosaugines asociacijas.

O dabar galime grįžti prie Administracinių bylų teisenos įstatymą papildžiusio sakinio. Jis yra labai svarbus dėl to, kad taip buvo užlopyta spraga, kuri neleido visuomenei ar jos atstovams tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto. O juk didelė dalis su mūsų visų aplinka susijusių teisės aktų yra būtent norminiai, apibrėžiantys bendras taisykles ir principus. Iki tol galiojęs apribojimas buvo ne šiaip nekalta Lietuvos teisinės sistemos savybė, tačiau tiesioginis Orhuso konvencijos pažeidimas. Konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo dar 2001-aisiais metais.

Na gerai, spraga ištaisyta, teisybė atstatyta, valio, o kuo čia dėti vilkai? Pasirodo, nemažai kuo. Norint paaiškinti teks nusikelti dar beveik 10 metų į praeitį.

2012 m. aplinkos ministro įsakymas dėl eilinio vilkų sumedžiojimo limito sukėlė ginčą tarp Gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas” ir ministerijos. Nesutarimo šaltinis buvo ministro sprendimas nerajonuoti vilkų medžioklės, nes, mūsų vertinimu, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir turėtus duomenis rajonavimas buvo privalomas. Visus su šiuo teisiniu ginču susijusius dokumentus galima rasti mūsų svetainės dokumentų archyve.

Procesas baigėsi po metų nuo jo pradžios, kai paskutinėje instancijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad ministro įsakymas dėl limito yra norminis aktas, todėl asociacija išvis negalėjo jo skųsti.

Čia verta dar kartą grįžti prie teisės aktų tipų ir papildyti, kad teisės aktas nėra vienareikšmiškai ir neginčijamai priskiriamas prie individualių ar norminių jo išleidimo metu. Dėl jo tipo galutinai sprendžia tik teismas, ir būtent taip ir nutiko šio ginčo atveju, kai teisės akto tipas staiga pasikeitė paskutinėje instancijoje. Tokiu būdu prasmingai praleidome nemažai savo, valstybės tarnautojų ir teismų laiko, ginčydamiesi dėl įsakymo, dėl kurio, pasirodo, neturėjome teisės ginčytis.

Mūsų įsitikinimu, toks apribojimas aiškiai pažeidė Orhuso konvenciją. Todėl savaime suprantama, kad paruošėme ir įteikėme skundą Europos Komisijai, kuri yra atsakinga už Orhuso konvencijos įgyvendinimo kontrolę Lietuvoje.

Po to sekė ilgas ir labai lėtas procesas, susirašinėjimai su Europos Komisijos atstovais, pačios Komisijos konsultacijos su Lietuvos institucijomis. Ir štai – praėjusį rudenį gavome jau greičiausiai paskutinį raštą iš Europos Komisijos. Jame konstatuojama, kad Lietuva buvusį Bendrijos teisės pažeidimą pagaliau panaikino. Būtent šio teksto pradžioje cituotu Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimu, kuris užtikrino visuomenės teisę teismuose ginčyti ir norminius administracinius teisės aktus, susijusius su aplinka.

Taip procesas, kuris užtruko 9 metus ir palietė visą būrį institucijų, baigėsi laiminga pabaiga, kuri atveria daugiau teisių šalies piliečiams, besirūpinantiems savo aplinka. O vilkai svariai, – nors ir netiesiogiai, – prisidėjo prie Lietuvos demokratizavimo, taip bent iš dalies išpirkdami savo kaltę dėl krečiamų vilkybių.

Vaidas Balys
GAA “Baltijos vilkas”