Ką byloja pirmu numeriu Seimo darbotvarkėje įtraukti naktiniai taikikliai?

Kviečiame pasirašyti peticiją prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Kovo 10 d. Seimas pradeda pavasario sesiją. Kaip manote, kokias problemas Seimas griebiasi spręsti pirmiausia: valstybės saugumo, socialinės gerovės, ekonomikos? Turbūt neatspėjote – pirmuoju darbu Seimo darbotvarkėje kovo 10 dieną įrašytas naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje klausimas. Naktinių taikiklių įteisinimu nesprendžiamos jokios problemos, greičiau jos kuriamos. Bet yra žmonių grupė, kurie nori parduoti, pirkti, naudoti šį gyvūnų žudymo įrankį, ir tam skiriama garbinga vieta Seimo darbotvarkėje. Tam Seimas ir anksčiau jau skyrė nemažai savo laiko.

Vien pernai metais Seime buvo pateikti keturi vienas kitam prieštaraujantys projektai, kaip turėtų būti keičiamas Medžioklės įstatymas, kad naktiniai taikikliai būtų leidžiami arba draudžiami medžioklėje. O viskas prasidėjo dar 2015-siais, kai pirmą kartą Seimui buvo pateiktas pasiūlymas pakeisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir leisti naktinius taikiklius naudoti civilinėje apyvartoje (Ginklų įstatymas tai draudė ir buvo pirmasis kliuvinys). Jau tada buvo akivaizdu, kad tokie pakeitimai naudingiausi ginklų ir šaudmenų pardavėjams. Projektas buvo remiamas panašiais argumentais, kurie skamba ir šiandien, nors beveik dešimtmetį vykstančiose diskusijose jie iš esmės buvo paneigti.

Pastangos įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje su nauja jėga grįžo 2022-siais, kai Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kontekste Seimas pakeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir leido civilinę naktinių taikiklių apyvartą. Jau keičiant Ginklų įstatymą Antikorupcinio vertinimo išvadoje buvo įžvelgta, kad leidimas naktinius taikiklius įsigyti medžiotojams nedera su įstatymo pakeitimo projekto argumentacija ir neveda į pasirengimą organizuotam pasipriešinimui karo atveju. Ir štai  – vos po kelių mėnesių Seimui buvo pateiktas pasiūlymas leisti medžiotojams ne tik įsigyti, bet ir naudoti naktinius taikiklius medžioklėje. Tam panaudotas karinio pasipriešinimo argumentas. Lietuvos kariuomenės išsakė poziciją, kad siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje neturi nieko bendro su Lietuvos gynyba, krizinėmis situacijomis ar hibridinėmis grėsmėmis, Krašto apsaugos ministerija pateikė išvadą, kad nemato, jog naktinių taikiklių įteisinimas turėtų esminės pridėtinės vertės šalies gynybai. Bet projekto tai nesustabdė. Neįtikina šis argumentas? Iš argumentų arsenalo ištraukiamas kitas, ne ką pagrįstesnis. Ir projektas Seime važiuoja toliau, lyg pagrįstų priežasčių nė nereikėtų.

Klaidinančių argumentų stumiant taikiklius panaudotas ne vienas. Pavyzdžiui, stringant kariniam argumentui, grįžta prie kiaulių maro. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pernai spalio mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje taikytos afrikinio kiaulių maro stebėsenos, prevencijos ir likvidavimo priemonės davė teigiamų rezultatų ir sėkmingai padėjo suvaldyti viruso plitimą, bet taikiklių projektas tebėra argumentuojamas reikiamybe suvaldyti kiaulių marą. Aiškinamajame rašte teigiama ir tai, kad taikikliai esą padės įgyvendinti Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas dėl kiaulių maro suvaldymo, nors pačiame reglamente apie taikiklius ar apskritai medžioklės būdus nekalbama, daugiausia dėmesio jame skirta mėsos pervežimo saugai.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole”, nors medžioklės kontrolę vykdantis Aplinkos apsaugos departamentas, taip pat Aplinkos ministerija ne kartą yra pasakę, taip pat ir raštu išdėstę, kad tokia kontrolė bus neįmanoma. Kam Seime tai rūpi?  Projekte argumentuojama ir tuo, kad taikiklių įteisinimas šernų, lapių ir invazinių gyvūnų medžioklei neprieštarauja Berno konvencijai, kuri nedraudžia taikiklių naudojimo joje neišvardintoms rūšims. Norėdami suprasti šį argumentą, turime grįžti prie efektyvios kontrolės klausimo.  Medžioklė su naktiniais taikikliais konvencijai neprieštaraus tik tuo atveju, jei galima efektyvi kontrolė. O kaip jau žinome – kontrolė negalima. Konvencija draudžia šį masiniam žudymui galimą pritaikyti įrankį naudoti joje išvardintoms gyvūnų rūšims, pvz., elniniams žvėrims.

Pakanka paskaityti komentarus internete apie tai, kad taikikliai reikalingi tiksliai atrankinei medžioklei, kad taptų aišku, jog medžiotojų vizijoje yra elninių žvėrių medžioklė su taikikliais, nežiūrint to, kas bus įrašyta Medžioklės įstatyme. Joks aplinkos apsaugos inspektorius negalės nustatyti, ar elnias buvo sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo. Taikiklis nepaliks jokių žymių sumedžioto žvėries kūne, bet bus itin patraukli priemonė medžioti kaip tik ne lapes ir ne invazinius žvėris, o daug geidžiamesnį laimikį su didžiausiais ragais. „Pasitikėkite medžiotojais!“ – ragina vienas iš taikiklių įteisinimo vėliavnešių Justinas Urbanavičius, kalbėdamas radijo laidoje. Ir netrukus priduria, kad ir dabar krūmuose daromi nelegalūs dalykai ir niekas nieko nesukontroliuoja…

Nestebina tai, kad siekiantys taikiklių įteisinimo turi savo tikslus, tad nepaiso nei atsakingų institucijų pozicijų, nei kokių nors kontrargumentų. Bet stebina Seimas, balsuojantis už tokį projektą. Taip pat stebina partijos, savo rinkimų programose žadėjusios draugiškumą gamtai. Ypač – Lietuvos socialdemokratų partija, kurios 2020 m. rinkimų programoje buvo skelbta, kad partija pasisako prieš medžioklės su lankais legalizavimą, naktinio matymo taikiklių ir duslintuvų įteisinimą bei kitokį gyvūnų išnaudojimą ir kankinimą. Tačiau birželį vykusio balsavimo Seime metu tik vienas Linas Jonauskas balsavo prieš taikiklių įteisinimą, kiti partiečiai balsavo „už“, susilaikė arba nedalyvavo. Pamiršo rinkiminius pažadus, persigalvojo, pakeitė kryptį?

Dar vienam taikiklių projekto argumentui, kad taikikliai užtikrins gyvūnų gerovę, nepritarė 23 Lietuvos nevyriausybinės ir visuomeninės organizacijos, gruodį išsiuntusios bendrą kreipimąsi į Prezidentą, kuriuo prašyta vetuoti naktinius taikiklius įteisinantį įstatymą. Antropogeninis trikdymas, kurį patiria laukiniai gyvūnai, jau dabar yra labai didelis, jo intensyvinimas naktį neigiamai veikia gyvūnus, jiems nepaliekamas sąlyginės ramybės laikotarpis net tamsiuoju paros laiku – vienbalsiai teigia gyvūnais besirūpinančios organizacijos.

Pernai gruodį Seimas nubalsavo už naktinių taikiklių įteisinimą, o Prezidentas įstatymo projektą vetavo. Kovo 10 d. naktinių taikiklių klausimas vėl grįžta į Seimą projekto pateikimu, o balsavimas numatomas kovo 14 d.

Kviečiame pasirašyti peticiją prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Gintarė Herasimenkienė, Aplinkosaugos koalicijos specialistė