InformacijaLietuvoje

Išsiuntėme siūlymus dėl vilkų žalos prevencinių priemonių

2020-07-03 | Kategorija: Informacija, Lietuvoje | Komentarų nėra

Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai išsuntėme siūlymus, kaip būtų galima keisti žalos apskaičiavimo metodiką, kad vilkų žalos atvejais būtų adekvačiai vertinamos ūkiuose taikytos žalos prevencinės priemonės ir renkama informacija apie jas, analizuojamos priežastys,  kodėl jos nepadėjo. Šiuo metu vilkų žalą vertinančios komisijos sukelia informaciją apie žalos atvejus ir papjautų gyvulių nuotraukas į biomon.lt sistemą, kur juos gali analizuoti visi besidomintys. Manome, kad būtų labai naudinga, jeigu taip pat būtų keliama informacija apie tame ūkyje taikytas žalos prevencines priemones.  Toliau pateikiame mūsų išsiųstą raštą.

———————————————————————————————————————————————————————————–

DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ ŽALOS APSKAIČIAVIMO METODIKOS KEITIMO IR INFORMACIJOS APIE PREVENCINES PRIEMONES SUVEDIMO Į BIOMON.LT SISTEMĄ

 

2020-02-19 Aplinkosaugos koalicijos rašte Nr. ANVOK-108 dėl vilkų žalos prevencinių priemonių vertinimo ir informacijos apie jų efektyvumą rinkimo Aplinkos ministerijos prašėme parengti konkrečias rekomendacijas arba reikalavimus, kas turėtų būti laikoma vilkų žalos prevencinėmis priemonėmis, ir įpareigoti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijas (toliau – Komisijos) surinkti ir suvesti į biomon.lt sistemą informaciją apie nukentėjusiuose ūkiuose taikytas žalos prevencijos priemones. Informuojame, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiuntė atsakymą, kad neprieštarauja siūlymui dėl biomon.lt sistemos, joje gali būti numatytos papildomos skiltys duomenų apie prevencines priemones rinkimui.

Esama situacija

Per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo avių, ožkų ir mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje. Pavyzdžiui, šių metų balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo auginamos 169 078 avys, tai yra dvigubai daugiau nei 2012-tais metais (89494). Šis ūkio augimas pagilino ūkininkų ir vilkų konfliktą. 2019 metais vilkai papjovė 1451 avį, 244 galvijus ir 113 ožkų, vilkų padarytai žalai atlyginti išmokėta beveik 150 tūkst. Eur.

Vilkų žalos problemą spręstų tinkamų prevencinių priemonių taikymas. Įsigyti prevencines priemones skatina šiemet įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, pagal kurią kompensuojamas elektrinių aptvarų įsigijimas. Taip pat prevencinių priemonių įsigijimą kompensuoja savivaldybės. Veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklėse yra apibrėžti reikalavimai ir rekomendacijos elektriniams aptvarams. Manome, kad tokio pobūdžio reikalavimai ir rekomendacijos turėtų būti apibrėžti visoms prevencinėms priemonėms, kurios gali būti taikomos apsaugoti gyvulius nuo vilkų.

Problema

Šiuo metu nėra bendrai galiojančių rekomendacijų, kokios priemonės turėtų būti laikomos vilkų žalos prevencinėmis priemonėmis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) nurodyta, kad „tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš pagalbos gavėjų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti“, tačiau nėra įvardyta, kokios priemonės gali būti laikomos pagrįstomis. Komisijos neturi kuo remtis, vertindamos, ar ūkiuose esantys aptvarai turėtų būti laikomi prevencinėmis priemonėmis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Komisijos prašoma tik pažymėti, ar priemonės taikytos – nerenkama informacija apie jų pobūdį, neefektyvumo priežastis, be to, apžiūros aktuose esanti informacija lieka tik konkrečios savivaldybės žinioje. Informacija apie prevencines priemones, jas taikant kylančias problemas yra svarbi ne tik vertinant, ar turi būti kompensuojama patirta žala, bet ir kitiems prevencines priemones taikantiems ar ketinantiems taikyti ūkiams, institucijoms, vykdančioms jų kompensavimo projektus, kad būtų galima apibendrinti ir koreguoti rekomendacijas, žinoti, kokių priemonių įsigijimą yra prasminga kompensuoti. Praktikos pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje prevencinėmis priemonėmis dažnai laikomos priemonės, negalinčios apsaugoti nuo vilkų. Dėl to ūkininkai patiria žalą, o valstybė išmoka kompensacijas, nors tinkamos prevencinės priemonės nebuvo taikytos.

Pasiūlymai

Manome, kad Metodikoje turėtų būti apibrėžta, kas yra vilkų žalos prevencinės priemonės, o Komisijos, vertindamos žalos atvejus, turėtų skirti dėmesio ūkyje taikytų prevencinių priemonių apžiūrai, surinkti informaciją, kuri vėliau galėtų būti analizuojama ūkininkų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, savivaldybių ir nevyriausybininkų. Šiuo metu Komisijos suveda informaciją apie vilkų žalos atvejus į biomon.lt sistemą, nurodydamos, kur patirta žala, kiek ir kokių gyvulių nukentėjo, įkeldamos papjautų gyvulių nuotraukas. Tuo pačiu galėtų būti suvedama ir informacija apie ūkyje taikytas prevencines priemones. Biomon.lt sistema tinka surinkti ir analizuoti informaciją, kadangi jau yra naudojama Komisijų, leidžia pateikti ir aprašymą, ir nuotraukas, joje sukelta informacija prieinama visiems besidomintiems. Todėl manome, kad būtų naudinga, jog šioje sistemoje pildant informaciją apie žalos atvejus būtų pateikiama ir informacija apie prevencines priemones.

Šiuo raštu prašome Aplinkos ministeriją:

1. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sukurti biomon.lt sistemoje reikiamas skiltis, kad vedant duomenis apie vilkų žalos atvejus, būtų suvedama informacija apie ūkiuose taikomas prevencines priemones. Kad komisija galėtų suvesti reikiamus duomenis, biomon.lt sistemoje reikalingos papildomos skiltys:

- „taikyta prevencinė priemonė“ (pasirinkimas iš „elektrinis juostinis / vielinis aptvaras“, „elektrinio tinklo aptvaras“, „stacionarus arba kombinuotas aptvaras“, „specialių veislių šunys“, „tvartas, pašiūrė“, „vėliavėlių aptvaras“, „garso patranka“, „prožektoriai su judesio davikliais“, „kita“ (galimybė įrašyti), „prevencinės priemonės netaikytos“ – turi būti galimi keli pasirinkimai);

- „taikytos prevencinės priemonės atitikimas Žalos apskaičiavimo metodikos 4 priedo reikalavimams“ (pasirinkimas iš „atitinka“, „neatitinka“ ir laukelio „įrašyti neatitikimus“);

- „ar priemonė įgyta su parama?“ (pasirinkimas iš „be paramos, „su KPP parama“, „su savivaldybės parama“ bei „kita“ (galimybė įrašyti));

- „prevencinės priemonės įveikimo būdas“ (pasirinkti iš „Gyvuliai išvertė aptvarą iš vidaus“, „Po aptvaru ar pastatu pasikasta arba pralįsta pro apačios plyšį“, „Buvo dingusi elektra arba ji nepakankama“, „Aptvaras pažeistas, yra plyšių“, „Palikti neuždaryti vartai“, „Peršokta per viršų. Aptvaro aukštis yra ___ m (nurodyti aptvaro aukštį)“, „Šunys buvo pririšti“, „Šunys buvo neveiksnūs (pvz., sirgo)“, „Kita priežastis ____________ (nurodyti)“.

- nuotraukos pridedamos kaip priedai.

2. Informuoti Komisijas apie naujas skiltis biomon.lt sistemoje ir rekomenduoti jas pildyti (atkreipiant dėmesį, kad skiltį dėl atitikimo Metodikos 4-tam priedui reikės pildyti, kai bus patvirtinti Metodikos pakeitimai). Kadangi Metodikos pakeitimas gali užtrukti, o šiuo metu jau yra žalos sezonas, būtų naudinga, jei Komisijos jau dabar galėtų į biomon.lt sistemą kartu su informacija apie žalos atvejį suvesti ir informaciją apie prevencines priemones. Manome, kad tai gali būti įvykdoma ir iki Metodikos pakeitimo, nes Komisijos ir šiuo metu pildo biomon.lt sistemą, nors Metodikoje tokio reikalavimo nėra.

Prašome Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją:

Pakeisti Metodiką, kad joje būtų apibrėžta, kas yra vilkų žalos prevencinės priemonės, bei būtų įrašyta, jog Komisijos suveda informaciją apie žalos atvejus ir prevencines priemones į biomon.lt sistemą. Siūlymus, kaip pakeisti Metodiką, pridedame priedu prie šio rašto. Siūlomi Metodikos teksto keitimai jame išskirti žalia spalva (išskyrus siūlomą ketvirtą priedą). Prevencinių priemonių aprašą siūlome pridėti prie Metodikos kaip 4-tą priedą.

Prašome informuoti mus apie Jūsų sprendimus dėl šių siūlymų.

 

PRIEDAS PRIE RAŠTO DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ ŽALOS APSKAIČIAVIMO METODIKOS KEITIMO IR INFORMACIJOS APIE PREVENCINES PRIEMONES SUVEDIMO Į BIOMON.LT SISTEMĄ

 Siūlomi Metodikos keitimai

 

1. Siūlome pakeisti dokumento pavadinimą taip:

„MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS, ŪKINIAMS GYVŪNAMS IR MIŠKUI ĮVERTINIMO IR APSKAIČIAVIMO METODIKA“

 

2. Siūlome pakeisti pirmo skyriaus pirmą punktą taip:

„1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams įvertinimą ir piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas, ir vilkų žalos ūkiniams gyvūnams prevencines priemones.

 

3. Siūlome pakeisti pirmo skyriaus ketvirto punkto pastraipą taip:

„Žalą valstybės vardu atlyginanti institucija, kompensuodama pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančioms įmonėms už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą (jei buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės) ir už stumbrų padarytą žalą, vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (2014/C 204/01) nuostatomis. Tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš pagalbos gavėjų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti kurių rekomendacinis aprašas pateiktas 4 priede.

 

4. Siūlome pakeisti trečio skyriaus pavadinimą taip:

„ŪKINIAMS GYVŪNAMS PADARYTOS ŽALOS ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS“

 

5. Siūlome trečio skyriaus pradžioje įrašyti tokį papildomą punktą:

14. Ūkiniams gyvūnams padarytos žalos vietoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisija įvertina, ar žalą padarė vilkai, ir patikrina taikytas vilkų žalos prevencines priemones, atsižvelgdama į 4 priede pateiktą Vilkų žalos prevencinių priemonių rekomendacinį aprašą. Komisija įvertina, ar taikytos priemonės atitinka joms keliamus reikalavimus ir rekomendacijas, nufotografuoja taikytas priemones, įvardija ir nufotografuoja pažeidimo vietą, sužino, ar priemonės buvo įsigytos pasinaudojant parama (KPP, savivaldybių ar kt.). Informaciją apie taikytas prevencines priemones ir prevencinių priemonių nuotraukas komisija sukelia į biomon.lt sistemą.

 

6. Siūlome pirmame priede – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formoje, pridėti tokią pastraipą:

„Ūkiniai gyvūnai buvo apsaugoti šiomis prevencinėmis priemonėmis:

___________________________________________________________________________ .

Nustatyti ūkyje taikytų prevencinių priemonių ūkiniams gyvūnams apsaugoti neatitikimai 4-to Metodikos priedo reikalavimams ir rekomendacijoms:

 ___________________________________________________________________________ .“

 

7. Siūlome prie Metodikos pridėti ketvirtą priedą – Vilkų žalos prevencinių priemonių rekomendacinį aprašą ir išdėstyti jį taip:

 

VILKŲ ŽALOS PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ REKOMENDACINIS APRAŠAS

 

1. Elektrinis juostinis / vielinis aptvaras

Elektrinis juostinis / vielinis aptvaras sudarytas iš horizontaliai viena virš kitos įtemptų kelių juostų ar vielų (sintetinių virvių), kuriomis teka elektros srovė, kuolų, ant kurių tvirtinamos juostos / vielos, generatoriaus. Reikalavimų ir rekomendacijų turi būti laikomasi įrengiant visą aptvaro perimetrą, taip pat ir vartus.

Reikalavimai priemonei:

- juostinis / vielinis elektrinis aptvaras turi būti ne mažiau kaip 4 (rekomenduojama 5) juostų ar vielų;

- ne žemesnis kaip 1,10 m aukščio;

- žemiausia juosta / viela – ne aukščiau kaip 30 cm virš žemės;

- juostos ne mažiau kaip 1 cm pločio;

- įtampa – mažiausiai 3000 V tolimiausiame aptvaro gale;

- nuolatiniai atraminiai kuolai turi būti tvirtai įrengti arba įsmeigiami kuolai turi būti dvigubo smigio, standūs ir neperlinkę.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

- tveriant nelygioje vietovėje kuolai turi būti išdėstyti taip, kad daubose apatinė juosta / viela visur būtų ne aukščiau kaip 30 cm atstumu nuo žemės paviršiaus;

- elektrinis vielinis aptvaras gali būti įrengiamas tiek iš pintos (sintetika su vielomis), tiek iš monolitinės vielos;

- juostos / vielos neturi liestis su krūmais, medžiais ar kitais objektais, dėl kurių elektros įtampa aptvare nukristų;

- juostos / vielos turi būti gerai įtemptos;

- juostos turi būti gyvūnams gerai matomos tamsoje;

- aptvarą galima kombinuoti iš elektrinių juostų ir vielų; elektriniame vieliniame aptvare patartina turėti elektrinę juostą ar signalines juostas, ar signalinius švyturėlius matomumo gerinimui.

 2. Elektrinio tinklo aptvaras

Elektrinio tinklo aptvaras sudarytas iš ištempto tinklo, kuriuo teka elektros srovė, kuolų, ant kurių tvirtinamas tinklas, ir generatoriaus. Yra kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Reikalavimų ir rekomendacijų turi būti laikomasi įrengiant visą aptvaro perimetrą, taip pat ir vartus.

Reikalavimai priemonei:

- ne žemesnis kaip 1,08 m aukščio;

- įtampa – mažiausiai 3000 V tolimiausiame aptvaro gale;

- įsmeigiami kuolai turi būti dvigubo smigio, standūs ir neperlinkę.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

- tveriant nelygioje vietovėje kuolai turi būti išdėstyti taip, kad daubose tinklo apačia visur būtų ties žemės paviršiumi, nepaliekant tarpo;

- viršuje rekomenduojama įtempti papildomą elektrinę juostą arba elektrinę vielą su rišama signaline juosta arba signaliniais švyturėliais, kad būtų matoma tamsoje; papildoma juosta ar viela gali tarnauti paaukštinant aptvarą iki reikiamo aukščio, kai tinklo aukštis nepakankamas arba norima užsitikrinti didesnę apsaugą ir matomumą;

- mažinant aptvaro išvertimo riziką rekomenduojama gyvuliams palikti pakankamai erdvės, pvz., apie 10 a ploto vienam gyvuliui, o didesnės bandos atveju tiek, kad gyvuliams atsitraukus į aptvaro centrą liktų apie 50 m erdvės iki aptvaro kraštų;

- tinklas neturi liestis su krūmais, medžiais ar kitais objektais, dėl kurių elektros įtampa aptvare nukristų;

- tinklas turi būti įtemptas.

3. Stacionarus neelektrinis arba kombinuotas aptvaras

Gyvuliams naudojami neelektriniai vielos tinklo aptvarai, tačiau gali būti naudojamos ir kitos medžiagos. Šie aptvarai gali būti papildomi elektrinėmis vielomis ar juostomis. Reikalavimų ir rekomendacijų turi būti laikomasi įrengiant visą aptvaro perimetrą, taip pat ir vartus.

Reikalavimai priemonei:

-            ne žemesnis kaip 2 m aukščio arba ne žemesnis kaip 1,10 m aukščio, jeigu neelektrinis aptvaras kombinuojamas su elektrinėmis juostomis / vielomis, kurios ištempiamos aptvaro viršuje;

-            aptvaro apačia turi būti apsaugota nuo pasikasimo: priešais aptvarą 15-30 cm aukštyje ištempta elektrinė viela, kuria teka mažiausiai 3000 V (tolimiausiame aptvaro gale) srovė, arba aptvaro išorėje ant žemės pritvirtintas tinklinis apvadas, arba tvora įkasta į žemę mažiausiai 60 cm;

-            šalia elektrinių aptvaro elementų negali būti naudojama spygliuota viela, kad gyvūnas neužkibtų ant spyglių ir galėtų laisvai atšokti gavęs elektros impulsą.

Rekomendacija priemonei:

-            Kombinuotame 1,10 m aptvare be viršutinės elektrinės vielos / juostos gali būti papildomai priešais aptvarą 80-100 cm aukštyje ištempta elektrinė viela / juosta, skirta atbaidymui nuo bandymo perlipti / peršokti.

4. Specialių veislių šunys

Gyvulių apsaugai naudojami specialių veislių šunys. Lietuvos sąlygomis šunys laikomi su gyvuliais aptvare, plėšrūnus atbaido jų buvimas, taip pat šunys lojimu perspėja žmones apie plėšrūnus.

Reikalavimai priemonei:

-            Šunys turi būti gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų skirtų veislių ir specialiai parengti gyvulių apsaugai, visą laiką laikomi su gyvuliais;

-            Vieną bandą turi saugoti mažiausiai du šunys;

-            Šunys su gyvuliais turi būti laikomi aptvare.

 5. Tvartas, pašiūrė

Jautriu laiku (naktį, esant blogam orui) gyvuliai suvedami ir uždaromi į tvartą arba ganykloje pastatytą pašiūrę. Ganykloje įrengta pašiūrė gali būti kilnojama. Priemonė veikia tik tada, kai gyvuliai yra uždaryti.

Reikalavimas priemonei:

-            Pastatas turi būti su sienomis ir stogu, neturi būti vilkui įveikiamų plyšių;

-            Pastatas turi būti su grindimis arba taikomos kitos priemonės, kad vilkas negalėtų prasikasti po siena (sienos įkastos į žemę mažiausiai 60 cm arba aplink pastatą visu perimetru 15-30 cm aukštyje ištempta elektrinė viela, kuria teka mažiausiai 3000 V srovė, arba aptvaro išorėje ant žemės pritvirtintas tinklinis apvadas).

6. Vėliavėlių aptvaras

Ant virvės (juostos ar vielos) nedideliais atstumai pritvirtinamos medžiaginės vėliavėlės. Virve su vėliavėlėmis apjuosiama ganykla. Ši priemonė gali būti naudojama tik laikinai (iki 2 savaičių) arba kaip kitų priemonių papildymas. Per ilgesnį laiką plėšrūnai prie vėliavėlių aptvaro pripranta ir jis tampa neveiksmingas.

Reikalavimai priemonei:

-            Vėliavėlės turi būti maždaug 50–60 cm ilgio ir 10 cm pločio, sukabintos kas 30–40 cm.;

-            Vėliavėlės turi maždaug 15 cm nesiekti žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos;

-            Vėliavėlės turi būti ryškios spalvos, įprasta naudoti raudoną;

-            Vėliavėlių aptvaras turi būti uždaras;

-            Vėliavėlių virvė turi būti ištempta ne aukščiau kaip 80 cm virš žemės.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

-            Naudojant vėliavėlių aptvarą kaip kitų aptvarų papildymą, virvė su vėliavėlėmis turi būti ištempiama 1,5–2 m atstumu nuo išorinių aptvaro kraštinių;

-            Vėliavėlių aptvaras turi būti dažnai tikrinamas – atvyniojamos susisukusios vėliavėlės.

7. Garso patrankos

Garso patrankos efektyvios tik trumpą laiką, kol gyvūnai pripranta prie keliamo pastovaus triukšmo, todėl turi būti naudojamos tik kaip laikina (iki 2 savaičių) arba papildoma apsaugos priemonė.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

-            Įsigyti prietaisą, kuris būtų programuojamas skleisti garsą atsitiktiniais laiko intervalais ir šūvių kiekiais;

-            Nuolat keisti patrankos vietą;

-            Taikyti tik trumpą laiką.

8. LED prožektoriai su judesio davikliais

Lengvai kilnojami autonomiškai maitinami prožektoriai, įsijungiantys tik esant judesiui, gali būti greitai įrengiama apsaugos priemonė, tinkama esant nedidelei vilkų užpuolimo rizikai arba naudojama trumpą laiką. Priemonė veiksmingesnė, jei taikoma kartu su kitomis priemonėmis (elektriniais ar neelektriniais aptvarais, šalia pašiūrės).

Reikalavimai priemonei:

-            Prožektoriai turi būti pastatyti taip, kad reaguotų į judesius visu perimetru aplink gyvulių aptvarą ar ganymosi plotą, tačiau kuo mažiau būtų įjungiami pačių gyvulių;

-            Jei vilkai dažnai ateina prie bandos, prožektoriai turėtų būti keičiami efektyvesne prevencine priemone, nes atbaidantis netikėtumo efektas slopsta priprantant prie įsijungiančios šviesos.

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!