Gyvulių aptvarai Šilutės rajone – kaip juos paversti apsauga nuo vilkų?

Spalio viduryje teko važinėti Šilutės rajone. Pievose ganėsi nemažai galvijų, daugiausia vienokiuose ar kitokiuose aptvaruose. Nustebino tai, kad nors šiame krašte pasitaiko vilkų užpuolimų, pakeliui neteko pamatyti nei vieno aptvaro, kuris galėtų sulaikyti vilką ir apsaugoti gyvulius. Kyla klausimas, kodėl, nors aptvarai šiaip ar taip tveriami, ūkininkai neįsirengia tokių, kuriuose gyvuliai būtų saugūs.

Labiausiai nustebinęs atvejis buvo tiesiog palaidi galvijai, sutikti ant kelio netoli Mingės kaimo. Laisvi jie buvo ir naktį, ir rytą. Jei veršeliai buvo sąmoningai paleisti ganytis laisvai, jų savininkas pasielgė priešingai, nei rekomenduojama rajonuose, kur gyvena ar lankosi vilkai. Vienas paprasčiausių gyvulių apsaugos būdų yra uždaryti gyvulius nakčiai į tvartą, nes būtent naktį vilkai aplanko ganyklas. Jei gyvuliai pasileido laukais įveikę aptvarą, tai nesako nieko gero apie aptvaro įrengimą.

Kitoje Mingės kaimo pusėje, šalia krūmynų, ganėsi galvijų banda elektriniame dviejų juostų aptvare. Platesnioji juosta padeda geriau matyti aptvaro ribas, ji rekomenduojama ir siekiant saugotis nuo vilkų – kad aptvaras būtų matomas tamsoje. Tačiau apsaugai nuo vilkų rekomenduojamas penkių juostų aptvaras, kad apatinė juosta būtų pakankamai žemai ir neleistų vilkui pralįsti pro aptvaro apačią, o viršutinė bent 120 cm aukštyje ir saugotų nuo peršokimo. Nors vilkai gali peršokti ir didesnį aukštį, tačiau yra pastebėta, kad jie bijo elektros ir per aukštą elektrinį aptvarą šokti nerizikuoja. Apžiūrinėto aptvaro savininkas sutvirtino jį mediniais aukštais kuolais, kurie yra aukštesni, tvirtesni ir patikimiau saugo nuo aptvaro išvertimo nei įprasti plastikiniai. Tokie kuolai yra reikalingi siekiant, kad vilko pasirodymo išgąsdinti gyvuliai patys neišverstų aptvaro. Taigi, šiam aptvarui tereikia pridėti dar dvi ar tris juostas, kurios saugotų nuo pralindimo pro apačią ir nuo peršokimo, ir jis jau tarnautų kaip apsauga nuo vilkų.

Įprastas elektrinis aptvaras, kokių ne vieną galima pamatyti tiek šiame, tiek kituose rajonuose, yra iš vienos ar dviejų juostų, tvirtintų ant neaukštų plastikinių kuolų. Tokiems aptvarams trūksta arba aukščio, arba juostų arčiau žemės. Taip pat netvirti plastikiniai kuolai gali būti išversti pabaidytų gyvulių.

Kitas apsaugos variantas yra aptvaras be elektros. Pamario pievose teko pamatyti ir senojo tipo aptvarą iš spygliuotos vielos. Nedaug kas žino, kad spygliuotos vielos naudojimas dabar yra draudžiamas, nes ji gali smarkiai sužaloti žmogų ar gyvūną, kuris kliudytų ją bandydamas peršokti ar prasmukti. Nors šis aptvaras pakankamai aukštas, jis negali apsaugoti nuo vilko, nes apatinė viela ištiesta nevienodame lygyje ir vietomis smarkiai pakilusi nuo žemės, tad pro ją nesunku pralįsti. Be to, aptvaras baigiasi ties grioviu. Nors veršiai nekerta griovio, vilkui tai jokia kliūtis.

 

Tvora be elektros gali saugoti gyvulius, tačiau ji turėtų siekti du metrus ir geriausia, kad tarp tvoros apačios ir žemės nebūtų jokio tarpo. Elektra gąsdina vilką ir po elektriniu aptvaru jis nebando kastis, tačiau po paprasta tvora gali būti pasikasta, todėl visiškai saugus variantas yra į žemę įkasta tvora arba tvora su metaliniu tinklu, ištiestu ir pritvirtintu priešais ant žemės.

Šilutės rajone šiemet iki rugsėjo 1 d. buvo papjauti 5 gyvuliai, apskaičiuota žalos atlyginimo suma 1445 Eur. GAA „Baltijos vilkas“ mano, kad ateityje vilkų padaryta žala turėtų būti kompensuojama tada, kai ūkininkai taiko tinkamas apsaugos priemones, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vilkams vis tiek pavyksta užpulti gyvulius. Jei gyvuliai nėra saugomi, pats savininkas yra atsakingas už patirtus nuostolius. Taip pat GAA „Baltijos vilkas“ siekia, kad ūkininkai gautų paramą iš savivaldybių įsigyti reikiamas gyvulių apsaugos priemones.

Daugiau informacijos apie gyvulių apsaugos priemones galima rasti čia: http://www.saugiavis.lt

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“