InformacijaLietuvoje

2018 metais vilkų padarytos žalos analizė

2019-02-27 | Kategorija: Informacija, Lietuvoje | Komentarų nėra

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras renka ir apibendrina įvairius su žemės ūkiu susijusius statistinius duomenis. Dėl kokios nors priežasties netekęs gyvulio ūkininkas informuoja apie netektį ir nurodo priežastį. Tarp priežasčių yra ir laukinių žvėrių užpuolimas. Taip Centras sukaupia statistinę informaciją apie laukinių gyvūnų papjautus arba dėl jų padarytų sužalojimų paskerstus gyvulius. GAA „Baltijos vilkas“ kiekvienais metais prašo Centro pateikti surinktus duomenis, juos analizuoja ir vizualizuoja žemėlapyje bei grafikuose. Pristatome 2018 metų žalos suvestinės analizę. Nors Centras renka duomenis bendrai apie laukinių gyvūnų (vilkų, lūšių, valkataujančių šunų) papjautus gyvulius, manoma, kad didžioji dauguma šių gyvulių papjauti vilkų.

Grafikas parengtas naudojant ŽŪIKVC duomenis.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metais papjauti 1866 gyvuliai. Pateiktame grafike galima matyti ankstesnių metų žalos dydžius ir palyginti su esama situacija. 2017 m. buvo papjauti 1841 gyvuliai, tad skirtumas su 2018 metais yra labai nedidelis ir statistiškai nereikšmingas. Duomenys nepatvirtina šį rudenį ypač dažnai ūkininkų ir medžiotojų kartoto teiginio, kad vilkų daroma žala žymiai išaugusi – lyginant su 2017 metais, žala iš esmės išliko tokia pati. Svarbu pastebėti, kad nepaisant reikšmingai nekintančios žalos statistikos, auga ūkininkų ir juos palaikančių politikų nepasitenkinimas ir spaudimas aplinkos ministerijai nustatyti kuo didesnį vilkų sumedžiojimo limitą dėl vilkų daromos žalos. Šį rudenį nustatytas dvigubai didesnis nei ankstesnių metų limitas, medžioklė sutelkta rajonuose, kur buvo patiriama didesnė vilkų žala ūkiams.

Vertinant, ar vilkų padaroma žala yra didelė, reikia atsižvelgti į gyvulių skaičius. Pateiktame grafike matyti, kiek gyvulių buvo auginama 2018 ir ankstesniais metais ir palyginti, kokios dalies gyvulių ūkininkai neteko dėl vilkų. 2018 metų rugsėjo 1 d. dienos duomenimis, buvo auginamos 185606 avys, 190196 mėsiniai galvijai, 15555 ožkos, iš viso 391357 gyvuliai. Vilkų papjauti 1866 gyvuliai sudaro 0,43 proc. ūkininkų augintų gyvulių. Ankstesniais metais Lietuvoje sparčiai augo avių ir mėsinių galvijų skaičius, su šiuo augimu buvo galima sieti ir didėjančią vilkų žalą – daugiau laukuose ganomų gyvulių reiškė daugiau susidūrimų su vilkais. Šiuo metu statistika rodo, kad gyvulių skaičiaus augimas lėtėja, pirmą kartą matomas avių skaičiaus mažėjimas. Tai greičiausiai susiję su nepakankama avienos paklausa. Apie tai detaliau rašyta Verslo žinių straipsnyje.

Šaltinis: saugiavis.lt

Vilkų daroma žala nevienodai pasiskirsto šalies teritorijoje – ji didesnė ten, kur laukuose ganoma daugiau gyvulių arba netoliese yra vilkų gyvenami miškų masyvai. Pateiktame žemėlapyje matyti, kad žala kasmet koncentruojasi tose pačiose teritorijose. Ji didesnė Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Šilalės, Rietavo apylinkėse, pasienyje su Lenkija. Centrinėje Lietuvos teritorijoje žalos atvejų yra mažai. Šiemet žalą patiriančiuose rajonuose vilkų medžioklė itin intensyvi, visgi nereikėtų tikėtis, kad sumedžiojus dalį vilkų žalos nebebus. Jei teritorijos yra tinkamos vilkams gyventi, į jas atkeliaus arba per jas migruos nauji vilkai, o laukuose ganomi neapsaugoti gyvuliai vėl bus jiems lengvas grobis. Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad medžioklė menkai padeda mažinti žalos atvejų, priešingai, išaugina grėsmę dėl išardytų vilkų šeimų, nes pavieniams vilkams sunku susimedžioti grobį miške.

Nors Lietuvoje vilkų žalos riziką vis dar labiausiai bandoma suvaldyti medžiokle, vis daugiau dėmesio skiriama ir žalos prevencijai – gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonėms. 2018 metų spalį žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo derėtis dėl vilkų daromos žalos prevencinių priemonių ir jų finansavimo. Vienas pirmųjų rezultatų – Kaimo plėtros 2014-2020 m. programa bus papildyta nauja veiklos sritimi, pagal kurią ūkininkams bus mokama kompensacija už prevencines apsaugos nuo vilkų priemones. Tam numatyta skirti 1 mln. eurų. Tai sveikintini žingsniai, nes ūkininkų ir laukinės gamtos interesų suderinimas galimas tik tada, jei žalos problema bus sprendžiama kompleksiškai, neapsiribojant vien vilkų populiacijos reguliavimu.

GAA “Baltijos vilkas” informacija

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!