InformacijaUžsienyje

„Science“: Europa įrodė, kad sugyvenimas su plėšrūnais įmanomas

2014-12-20 | Kategorija: Informacija, Užsienyje | Komentarų nėra

Cover image expansion

Stambiųjų plėšrūnų sugrįžimas Europoje yra išskirtinė gamtos apsaugos sėkmės istorija. Taip teigiama straipsnyje, kuris publikuotas naujausiame mokslo žurnalo „Science“ numeryje. Prie šio darbo prisidėjo 76 tyrėjai iš 26 šalių, taip pat ir iš Lietuvos. Autorių surinktais ir apibendrintais duomenimis, trečdalyje kontinentinės Europos teritorijos (be Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos) gyvena bent viena stambiųjų plėšrūnų rūšis. Ir tai yra puikus įrodymas bei pavyzdys, kad žmonės ir plėšrūnai gali sėkmingai sugyventi bendrose teritorijose. Jeigu Europa būtų taikiusi kitose pasaulio šalyse populiarų modelį, kai plėšrūnai saugomi nuo žmonių atskirtose specialiose teritorijose (parkuose, rezervatuose ir pan.), tai šiandien Europoje vargu ar bebūtų stambiųjų plėšrūnų. Nes mūsų kontinente paprasčiausiai nebėra pakankamai didelių laukinės netrikdomos gamtos plotų.

Straipsnio duomenimis, Europoje yra 17000 rudujų lokių, gyvenančių 22-ose šalyse, 12000 vilkų, gyvenančių 28-ose šalyse, 9000 lūšių, gyvenančių 23-ose šalyse ir 1250 ernių, gyvenančių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Europoje gyvena dvigubai daugiau vilkų, nei JAV (be Aliaskos), nors Europa yra dvigubai mažesnio ploto ir daugiau nei dvigubai tankiau apgyvendinta. Tai iliustruoja neįtikėtinus šių rūšių gebėjimus išgyventi šiuolaikiniame žmogaus dominuojamame pasaulyje.

Autorių nuomone, pagrindinės sėkmės priežastys yra palanki nacionalinė ir tarptautinė gamtos apsaugos teisinė bazė, bendras visuomenės nusiteikimas ir noras sugyventi su plėšrūnais, nuo II-ojo Pasaulinio karo tebesitęsiantis politinio stabilumo Europoje periodas, stiprios institucijos bei įstatymo viršenybė, taip pat išaugęs Europos miškingumas bei atsigavusios laukinių kanopinių populiacijos.

Autoriai perspėja, kad nors bendras europiečių požiūris į plėšrūnus yra teigiamas, tačiau konfliktai, lėmę istorinius šių rūšių paplitimo ir gausos sumažėjimus, vis dar kyla ir šiandien. Vienas jų – naminių gyvūnų užpuolimai. Dar daugiau, tokios rūšys kaip vilkai dažnai tampa politinės bei socialinės įtampos tarp miesto ir kaimo simboliais. Praktikos, kurios sumažina patiriamą žalą, tokios kaip elektriniai aptvarai ar bandas saugantys šunys, gali padėti užtikrinti sugyvenimą tarp žmogaus ir plėšrūno. Tačiau autoriai pabrėžia, kad būtinas dialogas tarp suinteresuotų pusių bei bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių bei šalių.

Autorių nuomone, faktas, kad stambieji plėšrūnai gali išlikti stipriai pakeistose ekosistemose, skatina optimizmą, kad bus išsaugotos didesnės ir labiau susijusios šių gyvūnų populiacijos. Taip pat ši patirtis gali būti naudinga kitose pasaulio dalyse bei suteikia vilties, kad gamtos apsauga gali būti sėkminga net ir žmogaus dominuojamame kraštovaizdyje.

Straipsnio nuoroda: http://www.sciencemag.org/content/346/6216/1517.abstract

„Baltijos vilkas“ informacija

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!