Straipsniai
Laiko keliautojai kontratakuoja
Vis neapsisprendžiu, ar pastarąsias kelias savaites derėtų vadinti cirku, ar tragedija. Nes yra ir vieno, ir kito požymių. Ir koks žanras tai bebūtų, nenumaldomai stiprėja įspūdis, kad vaidinime daugėja svečių iš praeities.
Aritmetikos viražai
Kažkuriam iš herojų kilo geniali mintis: nustatant vilkų sumedžiojimo kvotas reikėtų atsižvelgti į jų prieaugį. Nes kas antras vilkas atsiveda po būrį kraujo ištroškusių mažų plėšrūniukų. Kurie rudenį šturmuoja ūkininkų barikadas. Vadinasi, reikia šiuos begėdžius suskaičiuoti ir atitinkamai pakoreguoti kvotas.
Suskaičiavimo būdas dar neatskleistas, bet esu tikras, kad pavyks ką nors sugalvoti, nes dar ne tokius rebusus valdžiažmogiai išsprendė. Ir kas čia tokio sudėtingo, galų gale? Padaugini apelsinus iš bananų ir gauni vilkų prieaugį.
Nedrąsu kišti savo trigrašį į rimtų specialistų svarstymus, bet pabandysiu. Pagrindinis populiacijų ekologijos dėsnis teigia, kad populiacijos prieaugis lygus gimimų skaičiui minus mirčių skaičiui plius imigracijai minus emigracijai.
Apsičiupinėkime, kokius duomenis Lietuvoje turime. Vilkų populiacijos dydis: nežinomas arba diskutuotinas. Šeimų skaičius: nežinomas. Jauniklius vedančių patelių skaičius: nežinomas. Jauniklių skaičius vadoje: nežinomas. Jauniklių išgyvenamumas iki žiemos: nežinomas. Suaugusių vilkų natūralus mirtingumas dėl senatvės, ligų, traumų: nežinomas. Brakonieriavimo mąstas: nežinomas. Imigracijos iš gretimų šalių mąstas: nežinomas. Emigracijos į gretimas šalis mąstas: nežinomas.
Visiškai nieko nežinome apie populiaciją, bet apskaičiuosime prieaugį ir taip gausime tikslesnį populiacijos dydį? Spėju, bus pasitelkta kokia nors geniali formulė „pusė vilkų kart du“ ir baigtas kriukis. Pritaikius analogą Lietuvos piliečių demografinei būklei gautume, kad Lietuvos metinis prieaugis yra bent pora milijonų gyventojų, nors sako, kad mūsų mažėja. Kvaila? Taip, bet vilkams tiks, nes jiems galioja modifikuoti dėsniai.
Asiliada
Pagaliau rimtas žmogus ėmėsi rūpintis vilkais. Iškart išryškino, kad kažkoks asilas į Reguliavimo planą įrašė vilkų nemedžiojimą saugomose teritorijose. Kuo skubiau pataisyti, nes vilkas ir saugomos teritorijos neturi nieko bendro – visos jos įkurtos tik tam, kad blogiečiai neprisistatytų vilų kur negalima.
Asilas šioje istorijoje greičiausiai yra, bet ne visai tas, apie kurį pagrindinis Lietuvos aplinkosaugininkas taip išraiškingai pasisakė Seimo komiteto posėdyje.
2000-aisiais metais Lietuva derėjosi su Europos Sąjunga dėl stojimo sąlygų. Vilkams išsiprašė dviejų išimčių. Visų pirma – teisės medžioti vilkus, nes jų yra 550 ir jie daro didelę žalą ūkininkams. Gaunasi, kad per 13 metų absoliučiai nieko nepasiekta šioje srityje, nes vilkai ir toliau daro didelę žalą ūkininkams. O ko daugiau norėti, kai pavyzdžiu imame Baltarusiją ar Latviją, o Vakaruose – vien dėmesio neverti kapitalistai imperialistai, kurie nieko nesusigaudo apie mūsiškį „gamtos ūkį“.
Antra išimtis – teisė nesteigti Natura 2000 teritorijų vilkui, nes juos saugosime kitoms rūšims įsteigtose teritorijose. Išsiprašėme ir tą pačią akimirką užmiršome. Koks kvailys galėtų rimtai žiūrėti į Europos Sąjungai pateiktus duomenis bei priskaldytus pažadus?
Ir įsivaizduojate, atsirado kažkoks keistuolis, kuris ėmė ir 2012 metais prisiminė pažadą. Tikrai asilas, ne kitaip. Negi nemoka išpūtęs akis meluoti ne tik tautiečiams, bet ir Europos Komisijai? Aš irgi pritariu, kad tai absurdas, nes pas mus taip nedaroma. Gėda buvusiam ministrui, kuriam parkeris apsivertė tokį nieką įrašyti į planą. Tegyvuoja dorieji gamtos saugotojai, kurie akimirksniu ištaisys šią klaidą!
Vilkai – faunos naikintojai
Ar jau girdėjote, kad vilkai visiškai išnaikino Lietuvos fauną? Stirnų, šernų ir kitų žvėrių – nė kvapo, medžiotojai skambina pavojaus varpais, ragina kuo greičiau šiuos aštriadančius atšaudyti, kad žinotų kaip kišti nagus prie mūsų fermų. Atsiprašau, gamtos.
Kadangi vilkai, dar šiek tiek padedami lūšių, prirėmė laukinę fauną prie sienos, medžiotojai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Per paskutinį medžioklės sezoną visų kanopinių, kurie yra vilkų mitybos pagrindas, sumedžiojo po 15-20 proc. DAUGIAU, nei prieš metus. Šešiolika tūkstančių stirnų, keturiasdešimt du tūkstančiai šernų, du tūkstančiai elnių. Gudrus planas. Iššaudyti viską, kas liko, kad tie smirdžiai vilkai išdvėstų badu. Už tai, kad išnaikino fauną.
Liko tik sugalvoti, kaip paaiškinti kasmet pateikiamus apskaitų duomenis, pagal kuriuos tų pačių kanopinių vis daugėja. Nors vilkai juos išnaikino. O medžiotojai vis daugiau šaudydami ne naikina, bet saugo bei gausina. Visai užsivėliau. Akivaizdžiai nesu toks protingas, kaip medžiotojai.
Duokite vidutinį ir maksimalų skaičių
Ir kaip be senos geros giesmelės apie apskaitą. Koks begėdis užmiršo po apskaitos pateikti vidutinį bei maksimalų vilkų skaičių, apsiribodamas tik minimaliu? Kuo greičiau ištaisyti šią klaidą, nes partija to reikalauja!
Aš dar pridėsiu nuo savęs. Reikalauju nuo šiol tiesinėje regresijoje naudoti ne tik mažiausių kvadratų metodą, bet ir vidutinių bei didžiausių kvadratų metodą. Ir kodėl vaikams pasakojame apie bendrą mažiausią kartotinį, palikdami nuošalyje bendrą vidutinį kartotinį ir bendrą didžiausią kartotinį? Greitai perrašyti visus mokyklinius vadovėlius, nes metoduose akivaizdžiai trūksta demokratijos! Nesąmonės? Žinoma, bet tik jei kalbame ne apie vilkus ar jų apskaitas.
Mažiausio vilkų skaičiaus metodika nustato mažiausią vilkų skaičių. Negi taip sunku suprasti? Vidutinis, realus ar maksimalus skaičius nepateikti ne dėl to, kad kažkas juos piktybiškai saugo po devyniais užraktais, o dėl to, kad jų neįmanoma šia metodika nustatyti. Žiūrėdami pro langą galite suskaičiuoti, kiek žmonių praėjo gatve, bet iš to niekaip nesugebėsite pasakyti, kiek Vilniuje gyvena gyventojų. Nes matėte tik dalį jų, o apie kitus nieko nežinote.
Ar išvis įmanoma įvertinti „realų“ vilkų skaičių Lietuvoje? Žinoma, kad įmanoma. Su nemaža paklaida Į ABI PUSES. Bet tam reikia keisti naudojamą metodiką: apskaitos organizavimą, duomenų rinkimą ir registravimą bei analizę. Iš dabartinėje apskaitoje surinktų duomenų to nepadarysi. Arba turėsi ignoruoti kritinius metodikų prielaidų pažeidimus bei iš kavos tirščių priburti trūkstamus duomenis.
Na, bet jei valdžia lieps, tai atsiras galinčių ir tai padaryti. Išsamūs paaiškinimai apie taip gautų rezultatų nepatikimumą, netikslumą ir neadekvatumą pasiklys ataskaitose, ir bus viskas gerai. Niekas gi tokio „mokslo“ netikrins, svarbu, kad pareikalautas skaičius atsirastų. O paskui vėl visi skėsčiosime rankomis, kodėl jaunimas, kraudamas lagaminus, isteriškai krizena iš pasakaičių apie Lietuvos mokslo kokybę.
Atgal į praeitį
Sako, kad laiko mašinos nėra ir jos net neįmanoma sukonstruoti. Nesąmonė. Aš savo akimis matau ir ausimis girdžiu veikėjus, kurie atkeliavo iš praeities. Jie puikiai maskuojasi, bet kartais ima ir išsiduoda, kad šiandiena jiems tėra svetima nesuprantama ateitis. O geriausiai jie jaučiasi praeityje, kai viskas buvo geriau ir gražiau. Kai nevyriausybinė veikla buvo nusikaltimas, visa kas gyva ir juda buvo ūkis, o kolūkio pirmininkas galėdavo nurodyti, kokius mokslinius rezultatus reikia „gauti“.
Reikėtų šią velnio mašiną surasti. Išsiųsti paklydėlius atgal, o tada aparatą sukapoti į gabalus. Nes problemų iki soties ir be laiko keliautojų.
Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“