Kaip Lietuvoje ieškojome šakalų

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje lankėsi Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE narys Ovidius Banea, norėdamas kartu su GAA „Baltijos vilkas“ nariais išbandyti Lietuvoje šakalų akustinio monitoringo metodą bei išsiaiškinti palankias ir nepalankias sąlygas šakalams apsigyventi mūsų šalyje.

Europoje kuris laikas yra stebimas paprastųjų šakalų judėjimas iš jiems įprastesnių pietinių regionų į šiaurinius kraštus. Mokslininkai diskutuoja, kokios priežastys sukėlė šakalų migravimą, tačiau dėl daugelio šakalų stebėjimų įvairiose šalyse yra aišku, kad šie gyvūnai patys kraustosi į naujas teritorijas, kartais ir smarkiai nutolusias nuo jiems įprasto arealo. Per pastaruosius dešimtmečius šakalai vėl apgyvendino Balkanų regioną, kur anksčiau buvo išnaikinti. Iš šiaurinių kraštų vienas pirmųjų šakalų stebėjimų buvo Estijos pajūryje, kur šiuo metu gyvena pastovi šakalų populiacija. Šakalai buvo pastebėti ir Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, taip pat vienas šakalas sumedžiotas Lietuvoje 2015 metų pradžioje. 2016 metų rudenį šakalo jauniklis buvo suvažinėtas Baltarusijoje, Gardino apskrityje, kur vietiniai gyventojai vasarą turėjo progų susidurti su visa šakalų šeima. Šių metų pradžioje negyvas šakalas rastas Lenkijoje netoli Gdansko. Todėl galima manyti, kad vienas kitas šakalas jau gyvena arba netrukus gali apsigyventi ir Lietuvoje.

Šakalai yra ne ką didesni už lapę gyvūnai, labiausiai besiskiriantys ilgesnėmis kojomis ir trumpesne bei tamsia uodega. Jie gyvena šeimyninėmis grupėmis, o maisto dažniausiai ieško pavieniui. Mėgsta apsigyventi lapių, barsukų arba usūrinių šunų urvuose. Vienas iš išskirtinių šakalų bruožų – jų pomėgis stūgauti, kuriuo ir naudojamasi atliekant akustinį šakalų monitoringą. Akustinio monitoringo metodo esmė yra sutemus leisti šakalų balsų įrašus ir laukti jų atsiliepiant. Savo įprastose gyvenamose teritorijose šakalai noriai atsiliepia į gentainių balsus, paskelbdami apie savo buvimą ir užimamą teritoriją, ypač sausio ir vasario mėnesiais – per rują. Tokiu būdu, pritaikius tinkamus mokslinius metodus, gali būti suskaičiuojamos teritorijoje gyvenančios šakalų grupės. Su išskirtiniais šakalų vokaliniais gebėjimais galite susipažinti šiame filmuke (pradžioje ir ypač nuo 1:50 žymės) – jų dainavimas primena būrį rėkiančių vaikų ir yra nesunkiai atskiriamas nuo kitų Lietuvoje gyvenančių šuninių gyvūnų.

Šį kartą akustiniu metodu patikrinus Lenkijoje šalia Lietuvos plytinčio Wigry nacionalinio parko, taip pat Žuvinto bei Krekenavos regiono apylinkes šakalų atsakymo sulaukti nepavyko, tačiau Ovidius Banea mano, kad netrukus šie gyvūnai bus pastebėti Lietuvoje. Tiesa, ne visos sąlygos pas mus yra palankios šakalams. Pasak Ovidiaus, šakalai yra lengvai prie įvairių sąlygų prisitaikanti rūšis, tačiau labai priklausoma nuo žmogaus. Šakalai yra visaėdžiai ir yra linkę maitintis maisto atliekomis ir kritusiais gyvūnais. Todėl dažniausiai jie apsigyvena netoli žmonių, kur gali rasti maisto atliekų, taip pat intensyvios medžioklės teritorijose, kur lieka medžioklės atliekų ar sužeistų smulkių gyvūnų, pavyzdžiui, nušautų bet nerastų paukščių. Taip pat šakalams gali būti palankios turistų lankomos vietovės, jeigu jose paliekamos šiukšlės. Tačiau Lietuvoje atliekų sektorius yra palyginti tvarkingai prižiūrimas, o medžiotojams keliami reikalavimai užkasti medžioklės atliekas yra griežtesni nei daugelyje kitų šalių. Iš kitos pusės šakalams gali pasirodyti tinkamas mozaikiškas Lietuvos kraštovaizdis ir varliagyvių, smulkiųjų graužikų, paukščių, vaisių ir uogų gausa.

Prieš du metus per klaidą sumedžiojus pirmąjį šakalą Lietuvoje, buvo pasišauta skubos tvarka įtraukti jį į invazinių rūšių sąrašą. Tačiau atlėgus emocijoms ir įvertinus mokslinius duomenis apie šių gyvūnų natūralų plitimą į naujas teritorijas bei užimamą vietą ekosistemose, šios minties buvo atsisakyta. Todėl šiandien Lietuvoje paprastasis šakalas yra tiesiog medžiojamoji žinduolių rūšis, kuri kol kas pas mus net ir negyvena – ar bent jau nėra daugiau patvirtintų stebėjimų. Tačiau gali būti, kad tėra tik laiko klausimas, kada kuriame nors šalies kampelyje išgirsime apie naktimis miške stūgaujančius „vaikus“.

Gintarė Herasimenkienė

GAA „Baltijos vilkas“