Straipsniai
Kaip auga vilkiukai
Pavasaris miške yra mažylių metas ir vilkai šiuo metu taip pat užsiėmę tėvystės džiaugsmais ir vargais. Paprastai vilkiukus vilkė atsiveda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, tad dabar, gegužei įpusėjus, vilkiukai yra neseniai praregėję ir turbūt jau gali didžiuotis savo pirmaisiais dantukais, galbūt drąsiausieji jau bando kišti nosytes iš irštvos. Pažvelkime, kaip vilkė ruošėsi jų atėjimui į šį pasaulį, ir kokie svarbūs įvykiai laukia jų netolimoje ateityje.
Vos pavasarį atšilus žemei vilkiukų besilaukianti vilkė ima įsirenginėti irštvą. Ji pasirenka nuošalią, žmonių nelankomą vietą, slepiamą brūzgynų ar nepraeinamų pelkių, netoli vandens. Vilkė gali nuspręsi pasinaudoti pernai metais turėta savo irštva, jei ši pasirodė esanti patogi, arba išsirausti naują slėptuvę po storo medžio šaknimis arba tiesiog negilų urvą.
Kai vilkė įsirenginėja irštvą, šalia lieka tik jos partneris vilkas, o kitiems šeimos nariams būsimieji tėvai prigraso laikytis atokiau. Ir štai vieną dieną iš medžioklės ar teritorijos apžiūros grįžęs vilkas irštvoje randa ne tik vilkę, bet ir mažučius aklus vilkiukus. Galbūt tris, o gal šešis. Tik ką gimę vilkiukai tuoj užuodžia, kur jų mama ir kur pieno šaltinis, ir pirmomis dienomis tik tai jiems terūpi. Po kelių dienų jie pradeda girdėti, kaip urzgia vilkė, ošia medžiai ir čiulba paukščiai. O maždaug po dviejų savaičių atsiveria vilkiukų akys ir jie jau gali irštvos tamsoje įžiūrėti vienas kitą. Taip ir vėliau gyvenime vilkams uoslė ir klausa yra labai svarbi, tačiau ir rega jie nesiskundžia, palyginti gerai mato tamsoje. Dar vilkams yra svarbūs dantys, pradedantys dygti dviejų savaičių mažyliams. Pirmąsias savaites vilkė nesitraukia tolėliau nuo vilkiukų, ją maitina vilkas. Vargas jai, jei po praėjusio vilkų medžioklės sezono ji yra likusi viena, ir pati turi bandyti tiek prižiūrėti vaikus, tiek prasimaitinti.
Vos gimę vilkiukai jau šliaužioja, o negrabiai vaikščioti pradeda dviejų savaičių, dar po savaitės ar dviejų jie jau gali ropštis iš irštvos smalsaudami apsidairyti aplinkui. Juk tiek daug reikia ištyrinėti! Miško paklotė pilna kankorėžių ir pagalių, tinkamų mankštinti nasrus, galbūt netoli irštvos net mėtosi vienas kitas kaulas. Bet svarbiausi žaidimų partneriai – broliai ir seserys. Vilkiukai nuolat galynėjasi, puola vienas kitą iš pasalų, stengiasi parverst ant šono. Tai ne tik žaidimai, ugdantys medžioklei reikiamus įgūdžius. Taip vilkiukai jau nuo mažų dienų nusistato savo statusą brolių ir seserų tarpe. Stipresnis ir gudresnis kitų pripažįstamas viršesniu, o jam neįtinkančiam gali tekti atskalūno vaidmuo.
Birželio pradžioje vilkiukai dažnai žais prie irštvos, o tėvai juos vis dažniau paliks vienus išeidami medžioti. Tuo metu ir vilkiukams jau reikės mėsos, maždaug birželio viduryje vilkė liausis juos maitinti pienu. Kaip ir žmonių pasaulyje, prie suaugusiųjų maisto mažylių skrandukai turi pratintis pamažu. Vaikiškas košeles jiems atstos suaugusiųjų vilkų atryta pusiau suvirškinta mėsa. Grįžusius iš medžioklės vilkus jaunikliai pasitiks trindamiesi į jų nasrus, taip paskatindami atryti maistą. Prie irštvos jau pasirodys ne tik tėvai, bet ir kiti vilkų šeimos nariai, dažniausiai pernykštės vados vilkiukų broliai ar seserys.
Liepos mėnesį ūgtelėję jau bėgiojantys ir tėvus galintys sekti vilkiukai vis ilgesniam laikui paliks savo gimtąją irštvą, pažindinsis su miško takais, mokysis uosti pėdsakus ir tankmėje įžiūrėti žvėris. Vasaros antroje pusėje vilkiukai pradės rimtas medžioklės pamokas –jiems bus atneštas leisgyvis nedidelis grobis ir jie turės pademonstruoti savo plėšrūnišką prigimtį. Vėliau jie lydės savo šeimą į medžioklę, iš pradžių tik stebės, bet netrukus, tėvams pakvietus, prisijungs.
Rugsėjį savo išvaizda vilkiukai jau bus visai panašūs į tėvus, tačiau patirtimi ir protu jiems dar reikės augti iki kito pavasario – dar reikės išgyventi rūsčią žiemą, įveikti užpuolančias ligas, išvengti susidūrimų su žmonėmis, mokėti išsimaitinti nuvytiems šalin per suaugusių vilkų rują. Tik daliai šiandien miškuose dūkstančių vilkiukų lemta sulaukti kito pavasario, užtat taip svarbu žaisti ir galynėtis, uosti ir klausytis ir atidžiai mokytis iš patyrusių vilkų.
Štai trumpas vilkiukų vaikystės kalendorius:
Gimsta: balandžio-gegužės mėn.
Užuodžia: ką tik gimę
Pradeda girdėti: po kelių dienų
Atsimerkia: 11-15-tą savo gyvenimo dieną
Išdygsta pieniniai dantys: 2 savaičių
Pradeda vaikščioti: 2 savaičių
Išlenda iš irštvos: 3-4 savaičių
Išdygsta nuolatiniai dantys: rugpjūtį
Pirmą kartą kartu su tėvais išeina į medžioklę: rugpjūtį-rugsėjį
Tampa suaugusiais: vienerių metų
Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“