Informacija

GAA „Baltijos vilkas“ siūlo būdus, kaip apsaugoti gyvulius nuo vilkų

2013-09-06 | Kategorija: Informacija | Komentarų nėra

Vasaros pabaiga ir ruduo – vilkų konfliktų su ūkininkais metais. Kasmet kai kuriuose šalies rajonuose pasigirsta nusivylusių ūkininkų skundai dėl vilkų išpjautų gyvulių ir tikimasi medžiotojų pagalbos. Taip žalos sezoną keičia medžioklės sezonas, o rudenį vėl skaičiuojama žala. Yra patikimesnis kelias spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktą – gyvulių apsauga turėtų būti pirmasis žingsnis, jei rajone esama vilkų. Išmedžiojus vieną vilkų šeimą į jų teritoriją ateis kita, o pastatyti aptvarai gyvuliams bus naudingi daugelį metų. GAA „Baltijos vilkas“, remdamasi lenkų gamtosaugininkų patirtimi, parengė ir skelbia savo svetainėje medžiagą apie gyvulių apsaugos nuo vilkų būdus. Taip pat svetainėje galima išsispausdinti lankstinuką, kuriame glaustai surašyta ūkininkui aktuali informacija, susijusi su gyvulių apsauga.

Vėliavėlių tvora

Kokie apsaugos būdai rekomenduojami

Svarbiausias patarimas, jei apylinkėse gyvena vilkai – nepalikti gyvulių be apsaugos naktį. Vilkai neskirsto savo grobio į laukinį ir naminį. Jei gyvulys laukuose lengvai prieinamas, vilkas gali tuo pasinaudoti. Paprasčiausias būdas saugoti netoli namų laikomus gyvulius – uždaryti juos nakčiai į tvartą. Tvartas neturėtų būti skylėtas. Tiems, kurių gyvuliai yra toli nuo namų, ganyklas rekomenduojama aptverti pakankamai aukšta, apie 2,5 metrų aukščio, tvora arba penkių vielų ar juostų elektriniu piemeniu. Jeigu aptverti visą ganyklą pernelyg sudėtinga, galima įsirengti nedidelius kilnojamus aptvarus ir į juos nakčiai suvaryti gyvulius. Saugant gyvulius gali talkinti specialių veislių šunys, veiksminga priemone laikomos medžioklėje naudotos vėliavėlės. Galima derinti kelis apsaugos būdus, svarbu, kad vilkai suprastų, kad ūkininkų gyvuliai jiems neprieinami.

Leidimas sumedžioti suįžūlėjusį vilką

Problemų keliančio vilko nušovimas taip pat yra vienas iš saugojimosi būdų, tačiau gyvulių apsaugos būtinybė dėl to nesumažėja. Medžiotojo įsikišimas gali būti reikalingas, jei nepaisant to, kad gyvuliai deramai saugomi, vilkas vis viena randa būdų juos užpulti, nevengia lankytis gyvenvietėse. Tokia medžioklė turi būti nukreipta prieš konkretų, medžiotojams žinomą žvėrį. Nušovus kitą, problemos nebus išspręstos. Lietuvoje kol kas tik atsikuria gyvulių saugojimo tradicijos, sunykusios sovietmečiu, daug gyvulių yra menkai saugomi ir vilkai įninka juos puldinėti. Žmonių įpročiai greitai nesikeičia, todėl, praleidžiant punktą „būtina derama gyvulių apsauga“, išduodami leidimai nušauti suįžūlėjusius žvėris. Jei bus sumedžiotas būtent tas žvėris, kurį laiką ūkininkai galės būti ramūs. Bet kitas vilkas užsuks į miško pakraštį ir apsidairys po laukus. Jei ten vėl išvys nesaugomas avis, nuspręs paragauti avienos. Istorija vėl kartosis iš naujo.

Šiemet Aplinkos ministerija jau išdavė leidimus ne medžioklės sezono metu nušauti tris gyvulius puldinėjančius vilkus – vieną Anykščių rajone ir du Kupiškio. Anykščių rajono žiniasklaida rašė ir apie rajone siautėjantį vilką, ir apie šunų gaują. Tai primena problemą, kad ne visada yra paprasta įvertinti, kas yra kaltas dėl gyvulių žūčių. Leidimas nušauti raišą vilką Aplinkos ministerijos išduotas rugpjūčio pradžioje, tačiau iki šiol medžiotojai neaptinka šio žvėries savo medžioklės plotuose. Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pernai metais Anykščių rajone vienu užpuolimu laukinių žvėrių buvo papjautos 4 ožkos. Registre nėra skiriama, ar žalą padarė vilkai, ar sulaukėję šunys. Praėjusio medžioklės sezono metu Anykščių rajone vilkų sumedžiota nebuvo, o per vilkų apskaitą, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, buvo suskaičiuoti du vilkai. Iki šiol rajonas nepasižymėjo nei vilkų žala, nei jų gausa, tačiau jis ribojasi su šiauriniais Lietuvos rajonais, kuriuose konfliktas tarp ūkininkų ir vilkų negęsta jau ne vienerius metus.

Labiausiai nukenčia daugiausia medžiojantys?

Kupiškio rajone pernai metais užregistruoti 46 per 24 užpuolimus papjauti gyvuliai, Biržų rajone – 12 papjautų gyvulių, o šiemet šių rajonų ūkininkai vėl praneša apie vilkų siautėjimą ir didelę patiriamą žalą. Kodėl keliems šiauriniams Lietuvos rajonams kasmet tenka skųstis dėl vilkų, o kituose rajonuose pasitaiko tik pavieniai žalos atvejai? Ar vilkų tuose rajonuose nepaprastai daug? Šių metų apskaitos duomenimis, Biržų ir Kupiškio rajonuose ir artimuose gretimų rajonų miškuose suskaičiuota 20 vilkų, šis skaičius nėra išsiskiriantis iš kitų vilkų gyvenamų rajonų. Matyt, rasti atsakymą būtų galima tik atlikus išsamų gyvulių laikymo ir vilkų gyvenimo sąlygų, jų skaičiaus šeimose tyrimą, tačiau aišku, kad vilkų medžioklė jų daromai žalai kelio neužkirto. Praėjusio medžioklės sezono metu Kupiškio rajone buvo sumedžioti 2, o Biržų rajone – 8 vilkai, kai per 2012 metų apskaitą Biržų urėdijoje vilkų buvo aptikta 10, o Kupiškio urėdijoje – 9, tad sumedžiota buvo pusė apskaitytų vilkų. Ar negali būti taip, kad medžioklė ne tik nesprendžia, bet ir aštrina įsisenėjusias problemas? Smarkiai medžiotojų retinamos nesusiformuoja stiprios, visus metus laukiniu grobiu misti pajėgios vilkų šeimos, netekę medžioklės partnerių vilkai įsidrąsina eiti prie gyvulių, nuolat trikdomi yra išgenami iš laukinio grobio medžioklei tinkamų plotų. Medžioklės pasekmės yra įvairios, o vienas iš neapdairiausių žingsnių – išmedžioti vilkus, kurie naminių gyvulių neliečia. Į likusį laisvą jų mišką gali ateiti kiti, daug prasčiau sugyvenami. Vilkai, kurie nesigundo jų žemėje gyvenančio ūkininko avimis, yra ūkininko draugai, nes saugodami savo teritoriją, jie nuo kitų vilkų saugo ir ūkininko gyvulius.

Informacija ūkininkams: https://www.vilkai.lt/ukininkams/informacija.

Knygutė, lankstinukas ir kita literatūra: https://www.vilkai.lt/ukininkams/literatura.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!