GAA „Baltijos vilkas“ pateikė skundą Europos Komisijai dėl stumbrų

GAA „Baltijos vilkas“ pateikė Europos Komisijai skundą, kuriame dėstoma, kad Aplinkos ministro patvirtintame Stumbro apsaugos plane numatyti ir pradėti vykdyti veiksmai, esą skirti stumbrų apsaugai, prieštarauja gamtosaugos principams ir, asociacijos nuomone, pažeidžia Europos Sąjungos gamtosauginę teisę. Šiuo skundu siekiama, kad Europos Komisija atkreiptų dėmesį į stumbrų apsaugos problemą Lietuvoje, įvertintų Aplinkos ministerijos numatomus ir vykdomus veiksmus.

Kodėl stumbrams reikalinga apsauga?

Stumbrai paskutinę minutę išgelbėti nuo išnykimo, tačiau jų rūšis vis dar nėra saugi ne tik atskirose šalyse, bet ir visoje Europoje dėl mažo šių gyvūnų skaičiaus laisvėje. Europoje laisvėje stumbrų gyvena mažiau nei juodųjų raganosių Afrikoje.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo susirūpinta stumbrais, buvo likę tik 54 šie gyvūnai, visi zoologijos soduose. Laisvėje jie buvo visiškai išnaikinti. Tarptautinė bendruomenė ėmėsi stumbrų išsaugojimo projekto, siekdama išgelbėti juos nuo visiško išnykimo. Mokslininkai sugebėjo atkurti stumbrų populiaciją iš likusių zoologijos soduose gyvūnų ir grąžinti stumbrus į laisvę. Tačiau ši sėkmės istorija nėra pasibaigusi. Nors šiuo metu Europoje gyvena keli tūkstančiai stumbrų, jų genų artimumas vis dar kelia rūpesčių, todėl kiekvienas stumbras yra svarbus. Be to, kai kurios stumbrų bandos nesusisiekia arba labai menkai susisiekia su kitomis stumbrų grupėmis, tad yra susiformavusios izoliuotos populiacijos, labai pažeidžiamos dėl kraujomaišos, neatsparumo ligoms, ribotų migravimo galimybių.

Kad stumbrai būtų saugūs laisvėje, turi būti išlaikytos ir sukurtos pakankamai didelės jų bandos, galinčios tarpusavyje susisiekti ir keistis individais, jiems maitintis turi būti palikta miškų ir pievų. Įvairiose Europos šalyse šiuo metu tebevyksta laisvųjų stumbrų bandų atkūrimo projektai, kuriais siekiama plėsti stumbrų gyvenamas teritorijas ir didinti jų skaičių laisvėje.

Kad stumbrai galėtų išlikti, jų apsauga yra įtvirtinta įstatymais – tiek bendrais Europos Sąjungos šalims, tiek ir nacionaliniais. Lietuvoje stumbrai yra Raudonosios knygos rūšis, jie įtraukti į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašą kaip atkurta rūšis.

Stumbrai Lietuvoje

Nuo 1969 m. Lietuvoje buvo įgyvendinama stumbrų rūšies atkūrimo programa. Panevėžio rajone, Pašilių miške, buvo įkurtas stumbrynas, veikiantis iki šiol. Į šio stumbryno aptvarą 1969-1972 metais buvo atvežta 10 stumbrų, o nuo 1973 metų pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda Pašilių miške. Stumbrų skaičius laisvėje augo labai pamažu ir daugelį metų jų buvo tik keliasdešimt. Tik palyginti neseniai laisvųjų stumbrų banda pradėjo sparčiau didėti ir dalintis. Šiuo metu, Aplinkos ministerijos duomenimis, apie 118 stumbrų gyvena dviem bandomis Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose.

Stumbras buvo išskirtinis žvėris nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Jis buvo aukštuomenės medžioklių trofėjus ir kartu ypatingai saugomas LDK statutų. Būtent stumbrams saugoti XVIII a. buvo įsteigtas pirmasis Europoje gamtos draustinis Belovežo girioje.

Atkuriant laisvųjų stumbrų bandą Lietuvoje buvo tikimasi, kad jie išplis po šalies teritoriją ir po kurio laiko taps medžioklių objektu. Tačiau taip nenutiko – nuo pagrindinių bandų nuklydę stumbrai neišgyvendavo ir nesuformuodavo naujų bandų, bandymas stumbrus atkelti į Širvintų rajoną buvo nesėkmingas. Jau dešimtmetį yra svarstoma, kad dalį stumbrų reikėtų perkelti į naujas teritorijas, o paskutiniais metais šie svarstymai tapo realiais planais. Deja, dabartiniai planai kelia didelių abejonių.

Ar Lietuva nuslėpė stumbrus stodama į ES?

GAA „Baltijos vilkas“ susirūpinusi dėl to, kad Aplinkos ministerijos atstovai mano, jog stumbras Lietuvoje neturi būti saugomas laikantis pamatinio Europos Sąjungos gamtosaugos dokumento – Buveinių direktyvos. Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva pateikė kažkokius turėtus tuo metu duomenis, kurias vadovaujantis stumbrų apsauga Lietuvoje nebuvo numatyta. Nors GAA „Baltijos vilkas“ ministerijos prašė pateikti dokumentus, kuriuose atsispindėtų, kokiu pagrindu ir kokia išimtis stumbrų apsaugai Lietuvoje buvo suteikta, joks dokumentas nebuvo pateiktas. Lieka neaišku, ar stodama į Europos Sąjungą Lietuva galėjo nuslėpti, kad jos teritorijoje gyvena laisvųjų stumbrų banda, ar galėjo pateikti sąmoningai iškraipytus duomenis, tačiau šiuo metu Lietuvoje esanti laisvųjų stumbrų populiacija yra penkta pagal dydį Europoje ir apsaugos statusas neturėtų kelti abejonių.

Buveinių direktyvoje stumbras yra įrašytas kaip prioritetinė Europos Sąjungoje saugoma rūšis, kuriai privalo būti steigiamos saugomos teritorijos ir siekiama kuo geresnės šios rūšies apsaugos būklės. Lietuvoje stumbrams saugomų teritorijų nėra įsteigta ir tai iš dalies lemia šiuo metu esantį konfliktą, kai stumbrų gyvenamoje teritorijoje beveik nelikę jiems reikalingų pievų, o plyti dirbami laukai.

Buveinių direktyva yra svarbi tuo, kad joje apibrėžta, kas yra laikoma gera rūšies apsauga, kokios būtiniausios apsaugos priemonės yra reikalingos bei nurodoma teikti ataskaitas Europos Komisijai, kad būtų žinoma stumbrų rūšies būklė Europoje, dalinamasi reikiama patirtimi. Stumbrų apsaugos plane numatomos priemonės yra priešingos Buveinių direktyvoje apibrėžtai gerai rūšies apsaugai. Stumbrų apsaugos plane numatyta smarkiai mažinti laisvųjų stumbrų skaičių, nors gera rūšies apsauga turėtų būti laikomas pakankamai didelis gyvūnų skaičius, plane nenumatyta, kad stumbrai ateityje gyvens Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, nors gera apsaugos būklė turėtų reikšti jų užimamų buveinių išsaugojimą ir pan.

Stumbrų uždarymo į aptvarus planai finansuojami ES lėšomis

Iš Stumbrų apsaugos plane numatytų uždavinių, kuriais, esą, siekiama saugoti stumbrus, didžiausią nuostabą kelia jų uždarymas į aptvarus. Dalį laisvųjų stumbrų ketinama uždaryti į „Žvėrinčiaus“ aptvarus, iš kurių jie niekada nebus grąžinti į laisvę. Gyvūnų laikymas zoologijos soduose yra diskutuotinas dalykas, nors tam tikrais atvejais aptvaruose esantys gyvūnai gali būti naudingi ir pasitarnauti laisvėje esantiems giminaičiams. Tačiau į aptvarus neturi būti keliami gyvūnai iš laisvės, ypač stumbrai, nes būtent laisvėje jų yra per mažai. Iš laisvės paimtų gyvūnų uždarymas į aptvarus draudžiamas Buveinių direktyvoje. Iš vienų aptvarų į kitus gali būti keliami gyvūnai, gimę aptvaruose. Stumbrų aptvaruose yra įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje nuo seno veikiančiame Pašilių stumbryne.

Kitas Stumbrų apsaugos plane numatomas uždavinys – dalies laisvųjų stumbrų perkėlimas į Dzūkiją. Tam taip pat bus įrenginėjami aptvarai. Stumbrų perkėlimui naudojami adaptaciniai aptvarai yra įprasta praktika, nes norima, kad atvežti žvėrys apsiprastų naujoje vietoje, susiformuotų banda ir tada būtų paleidžiama. Tačiau Dzūkijoje ketinama statyti stacionarius, o ne laikinus aptvarus, iš kurių dalis stumbrų nebebus paleisti į laisvę, o ir pats stumbrų išleidimas į laisvę ministro patvirtintame Apsaugos plane nėra numatytas ar detaliau suplanuotas, taip vėl nutolstant nuo laisvųjų gyvūnų apsaugos tikslų ir principų.

Šiems, GAA „Baltijos vilkas“ nuomone, Europos Sąjungos gamtosauginei teisei prieštaraujantiems uždaviniams įgyvendinti yra pasitelkiamos Europos Sąjungos lėšos, kartu teigiant, kad kitokioms priemonėms pinigų nėra. Stumbro apsaugos plano parengimas buvo finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo – jį rengusiam Aleksandro Stulginskio universitetui buvo sumokėta 12000 Lt. Iš šio fondo finansuojama ir aptvaro „Žvėrinčiuje“ statyba, ir aptvaro statyba Dzūkijoje. Pastarajam planuojamas lėšų poreikis yra 2,316,960 eurų. Stumbrų perkėlimui į aptvarus ir jų laikymui aptvaruose laikotarpiu iki 2020 metų planuojamas lėšų poreikis – 2,027,340 eurų. GAA „Baltijos vilkas“ tikisi, kad Europos Komisija galės įvertinti, ar laisvųjų stumbrų kėlimas į aptvarus gali būti suprantamas kaip jų apsauga ir iš fondo gaunamos lėšos yra panaudojamos pagal paskirtį.

Kam reikalingi stumbrai?

Vienose šalyse yra puošniausi miestai, kitose – meno eksponatų pilni muziejai, trečiose – saulėtos šiltų jūrų pakrantės. Lietuva gali didžiuotis išsaugojusi natūralios gamtos plotus. Laukinė gamta yra vienas iš išskirtinių Lietuvos bruožų. Jei mokėsime ją saugoti, patys ja džiaugtis ir kitiems parodyti, ji bus mūsų visų turtas, kokį turi toli gražu ne kiekviena šalis.

Laukinė gamta yra įspūdinga tada, kai joje slypi pirmapradė pilnatvė – didelė rūšių ir gyvybės formų įvairovė. Stumbras yra svarbi gyvūnų pasaulio grandis. Tai stambiausias išlikęs Europos žinduolis, mūsų šalies istorijos ir dabarties dalis. Gamtoje stumbrai, kaip ir kiti dideli gyvūnai, daro įtaką daugeliui kitų rūšių. Nuėsdami augmeniją jie gali palaikyti pievų buveines, svarbias įvairiems paukščiams, tręšia dirvą ir padeda augti augalams, jų kritusių kūnais gali pasisotinti įvairūs plėšrieji žvėrys ir paukščiai.

Kai kuriose šalyse stumbrai pasitelkiami gamtos turizmui skatinti. Šių charizmatiškų žvėrių gyvenamos vietos įgauna ypatingą aurą ir vertę, jei tik mokama ją atskleisti, papasakoti lankytojams apie stumbrus, padėti pajusti šių karališkų žvėrių artumą bei žavesį ir džiaugsmą būti darnoje su gamta.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“