GAA „Baltijos vilkas“ kreipimasis į Kaimo reikalų komitetą

Rugsėjo 26 d.  Seimo Kaimo reikalų komitete svarstyta tema „Dėl vilkų daromos žalos žemės ūkyje ir jų skaičiaus valdymo“. Į posėdį pakviestas GAA „Baltijos vilkas“ narys. Paruošėme kreipimąsį į Kaimo reikalų komitetą, išdėstydami, mūsų nuomone, svarbiausius akcentus ir pabrėždami, kad vilkų daromos žalos žemės ūkyje valdymas – toli gražu nėra tik vilkų skaičiaus valdymas. Už žalos valdymą yra atsakingas ir pats komitetas, ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, kurios dar 2014 metais suplanuotų žalos prevencijos uždavinių neįvykdė, todėl situacija su žala tik aštrėja.

Komiteto posėdyje, deja, neatrodė, kad komiteto nariai būtų su kreipimusi bent susipažinę. Vienintelis komiteto tikslas buvo – vilkų medžioklės limitas.

Skelbiame mūsų kreipimąsi.

 

Gerbiami Kaimo reikalų komiteto nariai,

Dėkojame, kad pakvietėte dalyvauti komiteto posėdyje temos „Dėl vilkų daromos žalos žemės ūkyje ir jų skaičiaus valdymo“ aptarime. Prieš diskusiją norime darsyk priminti, kad žalos valdymas ir populiacijos valdymas nėra vienas ir tas pats. Žalos valdymui neskiriamas reikiamas dėmesys jau daug metų, o toliau nedarniai plėtojant gyvulininkystės ūkį ši problema auga ir augs. Vien medžioklės limitai negali išspręsti šios problemos, todėl būtinas daug didesnis dėmesys žalos prevencijos bei atlyginimo priemonėms. Taip pat norime atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

I.  Žala – kompleksinė problema, kuri iki šiol nėra iš esmės sprendžiama

2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas numatė 17 priemonių, kurios turėtų užtikrinti ne tik tinkamą vilko apsaugą, bet ir taikesnį sambūvį su žmogumi. Nauja plano redakcija numato medžioklės limitus didinti dvigubai, tačiau ir vėl nieko nėra daroma kitais žalos valdymo klausimais (švietimas, apsauga, kompensacijos, spec. sumedžiojimo leidimai ir kt.). Dar 2014 metais Plane buvo numatyta, kad už uždavinio „5. Ūkinių gyvūnų apsauga ir žalos prevencija“ įgyvendinimą yra atsakingos Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, NVO, o įgyvendinimo terminas iki 2015-06-01, tačiau uždavinys nėra įgyvendintas iki šiol. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien turime tokią situaciją, kokią turime.

II.  Avių ir galvijų skaičius Lietuvoje sparčiai išaugo, kartu augindamas ir žalą

Nuo 2012 metų pradėtos mokėti tiesioginės išmokos už avių ir mėsinių galvijų auginimą – tai lėmė itin sparčią gyvulininkystės plėtrą, taip pat tiesiogiai prisidėjo prie žalos augimo ir dėl to didėjančio nepakantumo vilkams. Atsakingos institucijos privalo užtikrinti, kad ši, – kaip ir bet kuri kita, – ūkininkavimo šaka bei jos plėtra visų pirma būtų darni ir draugiška aplinkai, o ne tiesiog vykdoma Lietuvos gamtos ir laukinės gyvūnijos sąskaita.

Aukščiau pateikta schema ir lentelė iliustruoja gyvulių skaičiaus augimą ir parodo, kad vilkų žalą patiria maža dalis gyvulių augintojų, o savivaldybių apskaičiuota žala (pastaba: per visus metus ji yra 2–2,5 karto didesnė, nei iki rugsėjo 1 d.) sudaro tik nedidelę dalį nuo išmokėtų tiesioginių išmokų gyvulininkystės plėtrai skatinti.

III.  Didelė žalos dalis patiriama pakartotiniuose užpuolimuose, nuo kurių ir reikėtų pradėti

2014-2017 metais daugiau nei pusė žalos (56 proc.) patirta pakartotiniuose užpuolimuose, t.y. ūkiuose, kurie prieš tai jau buvo nukentėję. Net ketvirtadalis (24 proc.) žalos padaryta viso labo 46 tuose pačiuose ūkiuose. Pakartotinė žala yra lengviausiai išvengiama žala, todėl siūlome pradėti būtent nuo šių ūkių ir išnagrinėjus lokalią situaciją ieškoti jiems tinkamiausių apsaugos sprendimų. Išmoktas pamokas bus galima taikyti ir kituose ūkiuose ateityje.

IV.  Greta kasmet vykdomos vilkų medžioklės būtina taikyti ir sugyvenimo priemones

Gyvulius auginančiam ūkininkui reikia aktualios informacijos apie užpuolimų grėsmę, patikimų žinių apie tinkamas apsaugos priemones, finansinės pagalbos jas įsigyti, o žalos atveju sąžiningų kompensacijų ir kitokios pagalbos.

Saugomos gyvūnų rūšies medžioklės limitų kaitaliojimas šių klausimų nesprendžia, tačiau būtent jam kasmet skiriamas didžiausias institucijų dėmesys, o visa kita lieka paraštėse. Jei taip tęsime ir toliau, tai ir toliau kasmet susitikę komitetuose kalbėsime apie vis tas pačias problemas. Todėl raginame Žemės ūkio ministeriją ir Kaimo reikalų komitetą apjungti pajėgas su Aplinkos ministerija ir vilkų žalos problemą imti spręsti kompleksiškai bei iš esmės.

Mes esame pasirengę prisidėti prie šių darbų, taip pat ir toliau vystydami savanorišką iniciatyvą SaugiAvis.lt, tačiau tolesniam progresui būtinas institucijų dėmesys ir indėlis.

Pagarbiai,
GAA „Baltijos vilkas“ ir iniciatyvos „Saugi avis“ komanda