GAA „Baltijos vilkas“ apie planuojamą 175 vilkų limitą

Aplinkos ministerija paskelbė ministro įsakymo dėl vilkų sumedžiojimo per 2020-2021 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo projektą, kuriuo numato tvirtinti 175 vilkų limitą. Numatomas limitas yra 45 proc. didesnis už pernai metų limitą. GAA „Baltijos vilkas“ vertina, kad siūlomas tvirtinti limitas yra nepagrįstas, juo neatsižvelgta į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, todėl jis gali kelti grėsmę populiacijos apsaugos tikslams.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir šiemet už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma išlieka panaši, taigi, vilkų daroma žala neduoda pagrindo tokiam drastiškam limito didinimui.

GAA „Baltijos vilkas“ išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai, kuriame išdėstė argumentus, kodėl numatytas limitas neturėtų būti tvirtinamas. Toliau pateikiame mūsų išsiųstą raštą.

—————————————————————————————————————————————————

Teikiame pastabas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2020-2021 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektui.

Mes vertiname, kad siūlomas tvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitas 2020-2021 medžioklės sezonui yra nepagrįstas, jis neatsižvelgia į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, todėl gali kelti grėsmę populiacijos apsaugos tikslams. Žemiau pateikiame mūsų argumentus.

1. Sumedžiojimo limitas nustatomas Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatyta tvarka. Plano 36-as punktas nurodo, kad Aplinkos ministerija patvirtina vilkų sumedžiojimo limitą, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus.

2. Plano 36.3 punktas numato, kad kai populiacijos dydis yra tarp 32 ir 62 šeimų, sumedžiojimo limitas nustatomas iki metinio prognozuojamo prieaugio. Planas nenurodo, kad turi būti nustatomas limitas lygus metiniam prognozuojamam prieaugiui – limitas gali būti nustatytas mažesnis, o bet kuris pasirinktas konkretus skaičius turėtų būti pagrįstas argumentais.

3. Prognozuojamo prieaugio skaičiavimas paremtas prielaida apie iki rudens išgyvenančių jauniklių skaičių, tačiau šis skaičius dar nėra patikrintas Lietuvos sąlygomis. Taip pat prieaugio prognozavimas tik pagal pirmus 5 mėnesius išgyvenančių jauniklių skaičių ignoruoja kitus populiacijos dydį įtakojančius faktorius, tokius kaip natūralus visų amžiaus grupių vilkų mirtingumas, brakonieriavimas, imigracija ir emigracija iš gretimų šalių. Todėl Plane numatytas limito viršutinės ribos skaičiavimas turi būti vertinamas atsargiai ir traktuojamas kaip riba, o ne siekiama reikšmė.

4. Populiacijos reakcija į sumedžiojimo limitų pokyčius gali būti pastebėta tik po tam tikro laiko, nebūtinai tais pačiais ar net kitais metais. Todėl labai aštrūs pakeitimai yra rizikingi ir gali būti pagrįsti tik abejonių nekeliančiais argumentais. Šiam sezonui siūlomas limitas yra net 45% didesnis už praėjusių metų limitą, tačiau nėra pateikiama jokių argumentų, kodėl limitą reikia didinti praktiškai pusantro karto.

5. 2019-2020 metų medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrimų ataskaitoje, pasiekiamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje, pateikti tokie rezultatai:

   1. Iš 118 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 64 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 44-ioms skirtingoms šeimos. Analogiškame 2018-2019 metų medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrime iš 102 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 62 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 53-ims skirtingoms šeimos. Vadinasi, genetiškai nustatytas šeimų, turėjusių vadų prieš medžioklės sezoną, skaičius sumažėjo nuo 53 iki 44.

   2. Pagal dantis nustatyta antramečių vilkų dalis tarp visų sumedžiotų vilkų sumažėjo nuo 6,9% pernai iki 5,9% šiemet. Nedidelis antramečių jauniklių skaičius populiacijoje gali rodyti labai mažą pirmamečių jauniklių išgyvenamumą iki antrų metų tiek dėl natūralių, tiek dėl antropogeninių priežasčių. Kadangi vilkai reprodukcijoje paprastai nedalyvauja iki trečių metų, tai kelia susirūpinimą dėl populiacijos galimybės atsistatyti, nepriklausomai nuo didelio pirmamečių jauniklių skaičiaus.

   3. Nustatytas vidutinis sumedžiotų vilkų amžius, atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius, sumažėjo nuo 5,25 metų pernai iki 4,83 metų šiemet. Jauna arba jaunėjanti populiacija yra vienas iš galimų netiesioginių labai intensyvios medžioklės įrodymų. Labai jauna populiacija nėra apsaugos siekiamybė, nes tokia populiacija yra mažiau stabili, gali būti neišlaikoma šeimų struktūra, taip pat jauni individai paprastai yra drąsesni ir mažiau atsargūs, todėl gali išaugti vilkų keliama grėsmė naminiams gyvūnams, taip pat sumažėti žmogaus baimė.

   4. Nustatyta patelių dalis tarp sumedžiotų pirmamečių jauniklių išaugo nuo 39% pernai iki 50% šiemet. Labai intensyviai medžiojamose populiacijos išauga atsivedamų patelių skaičius, todėl šis pokytis gali būti netiesioginis signalas, kad populiacija patiria per didelį medžioklės presą.

6. Punkte 5 ir jo papunkčiuose pateikti duomenys neleidžia daryti patikimų išvadų apie visos populiacijos būklę ar jos pokyčius. Tačiau jie kelia pagrįstas abejones, ypač dėl tendencijų. Ataskaitoje nėra duomenų, kurie pagrįstų prielaidą, kad populiacijos būklė yra gerėjanti, tačiau yra duomenų, keliančių įtarimų dėl būklės blogėjimo. Todėl, kaip numato 36-as Plano punktas, nustatant limitą privaloma remtis populiacijos būklės stebėjimo duomenimis ir priimti atsargius sprendimus.

7. Tyrimo ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvoje nustatyta bent 54 vilkų šeimos, kurių 44 identifikuotos genetiškai pagal sumedžiotus pirmamečius jauniklius, o 10 pridėta papildomai iš biomon.lt duomenų. Mes pritariame principui į populiacijos vertinimą įtraukti kuo daugiau duomenų, tačiau norime pastebėti, kad tyrimo autoriai patys nurodo, jog būta atvejų, kai tos pačios šeimos pirmamečiai jaunikliai sumedžioti labai dideliais atstumais nuo vienas kito. Tai reiškia, kad didelis atstumas tarp genetiškai identifikuotų ir iš kitų požymių nustatytų šeimų nėra absoliučiai patikimas atskyrimo kriterijus. Ypač dėl to, kad požymiai renkami labai ilgą laiką – nuo vienų metų rugsėjo iki kitų metų rugsėjo, įskaitant ir medžioklės sezoną, per kurį gali įvykti nemažai populiacijos pokyčių. Todėl maksimalaus Plane numatyto limito skaičiavimas nuo šio suminio šeimų skaičiaus kelia papildomas rizikas.

8. Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vilkų populiacija praeityje buvo patyrusi didelį genetinės įvairovės susiaurėjimą dėl per intensyvios medžioklės. Tyrėjų teigimu, įvairovė po truputį atsistato dėl migracijos, bet vis dar nėra optimali. Pastarųjų metų ir siūlomas naujas limitas yra istoriškai labai dideli, o populiacijos genetinei įvairovei atsikurti neužteko paskutinių 50 metų. Todėl vis didinamas populiacijos medžioklės intensyvumas gali užkirsti kelią tolesniam genetinės įvairovės atsistatymui iki siekiamų reikšmių.

9. Pagal Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis, per tą patį laikotarpį pernai ir šiemet už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma išlieka panaši. Todėl šiais metais žalos pokytis negali pagrįsti tokio drastiško limito padidinimo.

10. Atkreipiame dėmesį, kad nustatant vilkų sumedžiojimo limitą ignoruojami kiti su vilko populiacija ir jos reikšme ekosistemose susiję argumentai. Tokie kaip didelę žalą miško savininkams ir augintojams darančių kanopinių populiacijų, taip pat smulkiųjų plėšrūnų populiacijų reguliavimas. Taip pat vilkų, kaip pagrindinių Lietuvos stambiųjų plėšrūnų, grobio likučiai yra labai svarbūs kitiems miško organizmams. Šie aspektai ir numatomas jų pokytis nustatant labai didelius sumedžiojimo limitus taip pat turėtų atsispindėti priimant sprendimus dėl vilkų populiacijos valdymo.

Prašome dar kartą apsvarstyti siūlomą vilkų sumedžiojimo limitą ateinančiam medžioklės sezonui, atsižvelgiant į turimus populiacijos būklės stebėsenos duomenis bei į aukščiau išvardintus argumentus. Raginame tvirtinti tokį limitą, kuris būtų pagrįstas rimtais argumentais, atspindėtų visapusę vilko reikšmę ekosistemoje ir nekeltų grėsmės populiacijos būklei.