Brakonieriavimo atvejį išdavė žioplumas?

Portale lrytas.lt pasirodė straipsnis apie galimą nelegalų vilko sumedžiojimo atvejį. Kadangi šioje istorijoje ne visai savo iniciatyva teko sudalyvauti ir man, noriu išdėstyti man žinomus faktus bei išreikšti savo nuomonę.

Šių metų spalio 16 dienos ryte dviems GAA „Baltijos vilkas“ nariams paskambino anoniminiai asmenys, kurie pranešė apie galimą vilkų brakonieriavimo istoriją. Anot jų, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Šilalės skyriaus valdybos pirmininkas Kęstutis Buja spalio 15-osios rytą paskambino į Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūrą ir nurodė norintis užregistruoti savo žmonos sumedžiotą vilką. Tačiau išgirdęs, kad vilkų medžioklės sezonas dar neprasidėjęs (nes aplinkos ministras dar nebuvo patvirtinęs vilkų sumedžiojimo limito), persigalvojo ir ėmė šnekėti apie šunį. Skambinusiųjų teigimu, istorija gali būti užglaistyta, todėl jie prašė padėti užtikrinti, kad būtų atliktas sąžiningas tyrimas. Jų teigimu vilkas sumedžiotas dar vasarą, o dabar tiesiog norėta pasinaudoti proga jį oficialiai užregistruoti.

GAA „Baltijos vilkas“ dėl nurodytų įtarimų oficialiai kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūrą ir Aplinkos ministeriją, kad būtų atliktas operatyvus tyrimas dėl galimo brakonieriavimo. Spalio 22 dieną asociacija gavo oficialų Klaipėdos RAAD atsakymą, kuriame patvirtinta anonimų pateikta faktinė informacija. Iš tiesų, spalio 15 dienos ankstų rytą (8 val. 50 min.) Kęstutis Buja skambino į rajono aplinkos apsaugos agentūrą, norėdamas užregistruoti žmonos sumedžiotą vilką. Vėliau perskambino ir nurodė, kad nebenori registruoti, nes sumedžioto vilko nėra, o nušautas gal šuo. O kai pareigūnai nuvyko pas patį K. Bują, šis paaiškino, kad apie vilką jam pranešė telefonu kažkoks pilietis. Pareigūnai patikrino dokumentus ir nenustatė jokių pažeidimų.

Tokie yra šiuo metu man žinomi faktiniai duomenys. Iš Klaipėdos RAAD atsakymo nepavyko suprasti, ar tyrimas tęsiamas, ar apsiribota dokumentų patikrinimu, tartum juose būtų galima rasti nelegaliai sumedžiotą vilką.

Jei tyrimas vis dar vyksta, per anksti skelbti, kas kaltas ar nekaltas. Tačiau pati istorija plika akimi atrodo išties absurdiškai. LMŽD skyriaus valdybos pirmininkas sulaukia skambučio iš nežinomo asmens apie galimai subrakonieriautą vilką ir puola skambinti agentūrai, kad šį jo nė nematytą vilką užregistruotų kaip žmonos sumedžiotą. Tada susiprotėja, kad medžioklės sezonas neprasidėjo, ir darsyk skambina aiškindamas, jog visgi ten buvo šuo. Ir tik į jo duris pasibeldus pareigūnams prisimena, kad nebuvo ten nei vilko, nei šuns, nei žmonos, o tik kažkoks jam nepažįstamas žmogus. Kurio numerį, atrodo, sugebėjo pamesti savo mobiliame telefone (ar gal jam skambino į laidinį, kurių, sako, vis dar yra?). Kaip sakoma, tokios istorijos ir blaivas nesugalvosi. Bet K. Buja turbūt dar turės galimybę ir pareigūnams, ir visuomenei paaiškinti apie šią keistų poelgių virtinę.

Turbūt niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vilkų sumedžiojama toli gražu ne tiek, kiek oficialiai leidžiama ar kiek supildoma į medžioklės lapus. Brakonieriavimo atvejus nustatyti yra beveik neįmanoma, nes vilkas – ne stirna, kurią norisi ir suvalgyti, ir dėl kurios gali supykti kolegos medžiotojai. Su vilku paprasčiau – nei kas ieškos, nei kas skųs. Suklupti galima tik jei koją pakiša kokia nors smulkmena. Tokia kaip šiek tiek pasivėlinusi medžioklės sezono pradžia.

Pripažinsiu, kad šioje nesmagiai kvepiančioje istorijos mane nuoširdžiai stebina ir tai, jog LMŽD skyriaus vadovas net nežino, kada prasideda medžioklės sezonas – ko tada tikėtis iš paprastų medžiotojų? O jei K. Bujos paskutinė versija apie nežinomo žmogaus skambutį yra teisinga, tai dar labiau stebina, kad LMŽD skyriaus vadovas ne ėmėsi visų galimų priemonių brakonieriui pričiupti, bet nusprendė pailginti žmonos trofėjų sąrašą. Netikiu, kad tai yra tie elgesio standartai, kurių iš savo draugijos narių bei skyrių vadovų tikisi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, visomis išgalėmis siekianti pagerinti medžiotojų įvaizdį visuomenės akyse. Labai tikiuosi, kad šioje istorijoje išgirsime ir LMŽD vadovybės komentarą.

Neabejoju, kad daliai medžiotojų geras vilkas yra tik negyvas vilkas. Ir kad ne vienam jų nepatinka „nuolat per mažos kvotos“. O šautuvas rankose yra pakankamas argumentas įvedinėti savo tvarką miške. Tačiau taip pat esu tikras, kad medžiotojų tarpe yra daugybė sąžiningų ir protingų žmonių, kuriems atsibodo būti gretinamiems su brakonieriais. Labai tikiuosi, kad jie kada nors imsis realių žingsnių, įrodančių, jog taip ir yra. Kad ir šioje situacijoje, kuri tikrai nepridės populiarumo balų.

Pabaigai turiu pasakyti, kad esu tikras, jog vilkas tikrai buvo nušautas. Ne spalio 15 d. ankstų rytą, bet kažkada anksčiau – gal ir vasarą, kaip teigė anonimai. Ir kaip jie teigė, apie tai žino toli gražu ne tik jiedu, bet ir daugiau žmonių, kurie, aišku, tylės, nes ir rajonas mažas, ir istorijos veikėjai – ne šiaip eiliniai piliečiai. Taip pat turiu nujautimą, kad ši istorija baigsis be rezultatų, neišsiaiškinus, ar būta brakonieriaus, ir kas jis toks. O ir ką įrodysi, jei kruvinas vilko kūnas nesivolioja ant trobos aslos? O dar sako, kad rajono agentūros vadovas pamedžioja kartu su K. Buja, tai net ir prie geriausių norų negalima kalbėti apie nešališką kontrolę ar tyrimą. Tiesiog dar vienas vilkas po velėna ir tiek.

Vaidas Balys
GAA „Baltijos vilkas“