Informacija
Kreipimasis į Aplinkos ministrą dėl biologinės įvairovės ir medžioklės interesų derinimo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui
DĖL BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IR MEDŽIOKLĖS INTERESŲ DERINIMO
2012 m. liepos mėn. asociacija „Baltijos vilkas“ gindama bendrą interesą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl galimai nepagrįstų Aplinkos ministerijos sprendimų, prieštaraujančių biologinės įvairovės apsaugos principams bei pačios ministerijos priimtiems teisės aktams. Šiame procese Aplinkos ministerija pateikė savo argumentuotą poziciją, kuri aplinkosaugos organizacijoms kelia didelį susirūpinimą.
Aplinkos ministerijos atstovai Teismui teigia, jog „negalėdami medžioti vilkų, žalos patirs medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, kurie mokėdami valstybei nustatytus mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, negalės pilna apimtimi realizuoti savo teisių ir naudoti potencialiai galimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius“[1].
Tokiu būdu Aplinkos ministerija aiškiai parodo, kad užuot rūpinusi biologinės įvairovės apsauga, ką ji turi daryti pagal LR Vyriausybės jai deleguotas funkcijas, jai labiau rūpi dalies gyventojų (medžiotojų) laisvalaikis. Ir tai daroma gamtos apsaugos ir bendro intereso sąskaita. Matant tokią Aplinkos ministerijos argumentaciją, kuomet medžiotojų interesai pateikiami aukščiau už siekį palaikyti natūralų ekosistemos stabilumą ir tarptautiniu mastu saugomo gyvūno populiacijos išsaugojimą, kyla abejonės ar biologinės įvairovės išsaugojimo politikos prioritetai tinkamai nustatomi ir tinkamai įgyvendinami. Šių funkcijų vykdymas ministerijoje yra priskirtas Gamtos apsaugos departamentui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nors Lietuva yra gavusi medžioklės išlygas, vilkas išlieka tarptautiniu mastu saugoma rūšis išskiriama ES Buveinių direktyvos ir Berno konvencijos.
Nuogąstavimus, jog medžioklės interesai yra painiojami su biologinės įvairovės apsaugos prioritetais sustiprina ir tokie toliau vardinami faktai. Aplinkos ministerija be viešųjų pirkimų konkurso sudarė 11 813 876,84 Lt vertės sutartį su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdyti projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Kyla klausimas, kodėl nebuvo vykdomas viešasis konkursas? Aplinkos ministerijos iniciatyva reguliariai skelbiami konkursai (pvz., vien 2012 m. skelbti konkursai: Nr. 128930, Nr. 127469, Nr. 126930, Nr. 120412) viešinimo paslaugoms atlikti siekiant puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas. Pačių tradicijų palaikymui taip pat reguliariai atseikėjama iš Aplinkos rėmimo programos. Tačiau nėra įgyvendinamos priemonės, leidžiančios mažinti vilkų daromą žalą galvijininkystei. Todėl esame priversti konstatuoti, kad pernelyg dažnai Aplinkos ministerijos sprendimai nėra pagrįsti ir nesiderina su biologinės įvairovės išsaugojimo prioritetų įgyvendinimu. Kuomet viešųjų ryšių priemonėmis stropiai rūpinamasi medžioklei palankaus įvaizdžio formavimu, pasigendame Aplinkos ministerijos pozicijos dėl prieštaringai vertinamos siūlomos gamtosaugos priemonės auginti pelinius graužikus siekiant saugoti lūšies populiaciją Lietuvoje. Šiame kontekste taip pat kritiškai vertiname ir spaudoje pasirodžiusią informaciją jog Gedimino kalno papėdėje planuojamam pastatyti medžioklinio šuns Lietuvos skalikui paminklą didžiąja dalimi ketinama finansuoti Aplinkos ministerijos disponuojamomis lėšomis.
Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (2012-10-31, administracinė byla Nr. AS520-754/2012) stebina ir glumina pateikiami Aplinkos ministerijos argumentai, kuriais skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas laikinai stabdyti 2012-06-05 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-476 galiojimą (turint omeny, jog ribojimas reguliuoti vilkų populiacijos gausą nebuvo numatomas kaip ilgalaikis):
•„…vilkai platina pasiutligę, dažniau už kitus plėšrūnus serga trichinelioze, gali sirgti niežais. Šios ligos ne tik pavojingos žmogui, bet gali būti net mirtinos. Be to, vilkai gali būti apsikrėtę 16 rūšių helmintais. Dvi šios rūšys yra pavojingos žmogui – sukelia helmintozes.“
•„…nereguliuojant vilkų populiacijos, jos augimas turės neigiamos įtakos galimai rekreacijai miškuose.“
Šiame kontekste vilko kaip kenkėjo traktavimas atitinka tik medžiotojų interesą, siekis turėti kuo daugiau kanopinių žvėrių medžioklei iškreipia biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus, nes biologinės įvairovės sąvoka apima visas ekosistemose gyvenančias rūšis, pabrėžiant rūšių tarpusavio sąveiką.
Gerbiamas Ministre, jausdami atsakomybę už biologinės įvairovės išsaugojimą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, mes norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiuo metu biologinės įvairovės apsaugos siekiai yra pažeidžiami medžioklės interesų vardan. Norime pakviesti laikytis principingos pozicijos, jog medžioklės interesai negali būti aukščiau už gamtos apsaugos interesus ir realizuoti ją konkrečiuose Aplinkos ministerijos veiksmuose. Siekiant išvengti akivaizdaus interesų konflikto, siūlytume padaryti reikiamus sprendimus, kad Aplinkos ministerijos bent jau vadovaujančias pareigas užimantys specialistai suspenduotų savo medžiotojo leidimus (ar kitaip laikinai sustabdytų medžioklę) kol bus užimamos šios pareigos Aplinkos ministerijoje.
Pagarbiai
Kęstutis Navickas
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkas
Aplinkosauga.lt
[1] Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (2012-10-31, administracinė byla Nr. AS520-754/2012)