2015-ieji skelbiami saugios avies metais

Pagal kinų kalendorių vasario 19 dieną prasideda naujieji – ožkos arba avies – metai. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ šiuos metus skelbia „Saugios avies“ metais. „Saugios avies“ iniciatyva skirta padėti ūkininkams apsaugoti gyvulius nuo vilkų. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad žalos prevencijos priemonės būtų plačiai naudojamos Lietuvoje. Iniciatyvos metu kartu su ūkininkais ieškosime ir pritaikysime Lietuvai veiksmingas priemones, taip pat kartu su valdžios institucijomis ieškosime būdų paremti jų įsigyjimą.

Ką darysime

Vilkai pjauna ūkininkų gyvulius – tai yra faktas ir tai yra bėda. Tačiau skaudžiausia problema yra tai, kad vilkai pjauna neapsaugotus gyvulius. Nesaugoma avis ar veršelis vilkui skiriasi nuo stirnos tik tuo, kad juos daug lengviau pagauti ir papjauti. Todėl jis kartais surizikuoja peržengti žmogaus baimę, kad pasivaišintų lengvu ir sočiu grobiu.

Ką ūkininkas turėtų daryti? Aišku – saugoti savo turtą. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Ūkininkui reikia gauti patikimą informaciją apie apsaugos priemones, įsitikinti, kad jos tinkamos būtent jo ūkiui, patikėti, kad prevencija apsimoka. Tada jis turi surasti, kur priemones įsigyti, sugebėti jas įsirengti, galų gale surasti tam pinigų. „Saugios avies“ iniciatyva ir spręs šias problemas.

Ką daryti, kur kreiptis ir ko tikėtis, jei vilkai papjovė gyvulius? Kokios yra apsaugos priemonės, kokie jų privalumai ir trūkumai bei kur jas galima įsigyti? Kur daroma žala ir kyla didžiausia užpuolimų rizika? Kokios yra galimybės gauti paramą apsaugai įsirengti? Šie klausimai kyla gyvulių apsauga susirūpinusiam ūkininkui, o atsakymus į juos nėra lengva surasti. Todėl iniciatyvai sukūrėme svetainę www.SaugiAvis.lt, kurioje ūkininkas ras viską, ką jam reikia žinoti apie žalą bei jos prevenciją. Kartu su partneriais ir pačiais ūkininkais informaciją pildysime bei tikslinsime visos iniciatyvos metu, kad metų gale turėtume patikimą ir išsamų žinių šaltinį.

Praėjusiais metais Vištyčio seniūnijoje įrengėme eksperimentinį elektrinį aptvarą veršelių apsaugai.  Ir jis puikiai pasiteisinio – vilkai apsukdavo ratu ir pasišalindavo nieko nepešę. Todėl šiais „Saugios avies“ metais įrengsime daugiau apsaugos priemonių nuo vilkų kenčiantiems ūkininkams. Šiuo eksperimentu siekiame praktiškai patikrinti bei pademonstruoti apsaugos efektyvumą.

Karštuose taškuose rengsime seminarus ūkinininkams, kuriuose diskutuosime apie vilkų žalą ir galimas išeitis. Taip pat toliau dirbsime su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, kad greta kompensacijų už jau padarytą žalą būtų skiriamos lėšos ir gyvulių apsaugai.

Nors iniciatyvos simbolis yra avis, tačiau vienodo dėmesio sulauks visi gyvuliai, kurie Lietuvoje nukenčia nuo vilkų – veršeliai, karvės, ožkos ir kiti. Iniciatyva numatyta 2015-iems metams, tačiau darbai vyks ir vėliau, o svetainėje per metus sukaupta informacija bus nuolat atnaujinama.

Kodėl būtent dabar

Lietuvoje nuo vilkų dažniausiai nukenčia avys. Stambesni galvijai neretai pajėgūs patys apsiginti, o avys yra bejėgės ir jų saugumas priklauso vien tik nuo žmogaus. Dėl teikiamos paramos avininkystė sparčiai plečiasi, o nauji ūkiai kuriasi ten, kur nuo seno gyvena vilkai, nepratę susitikti su naminiais gyvūnais savo teritorijose. Todėl problemos ir konfliktai artimiausiu metu tik gilės, jei jau šiandien nebus imamasi priemonių užbėgti jiems už akių.

2014-ieji metai buvo pirmieji, kai ūkininkai ėmė gauti kompensacijas už vilkų padarytą žalą. Seimo priimti įstatymų pakeitimai numato, kad savivaldybės gali skirti lėšas ne tik kompensacijoms išmokėti, bet ir paremti apsaugos priemonių įsigijimą. Tačiau pirma kiekviena savivaldybė turi pasitvirtinti reikiamas tvarkas, ir kol kas tai vyksta labai vangiai. Deja, vien tik žalos kompensacijų mokėjimas nebus efektyvus, jeigu nebus skatinamas apsaugos priemonių įsigijimas. Todėl dabar yra tinkamiausias metas siekti, kad prevencijos rėmimo tvarkos būtų sukurtos ir įgyvendintos.

Ar prevencija apsimoka

O ar išties prevencija reikalinga ir apsimoka? Gal geriau išmedžioti vilkus aplinkiniuose miškuose ir problema pati išsispręs? Natūralus klausimas, kurio atsakymas nėra toks paprastas kaip norėtųsi.

Visų pirma, Lietuvoje vilkai visada gyvens šalia mūsų. Jų medžioklė nėra draudžiama, tačiau yra ribojama tam, kad išliktų gyvybinga, stabili ir ekologiškai efektyvi populiacija. Todėl neverta tikėtis, kad vieną dieną kaimynystėje visai neliks vilkų.

Nors tam tikrais atvejais medžioklė gali padėti spręsti žalos problemą, tačiau ji negali jos išspręsti ilgesniam laikui. Sumedžioti konkretų problemas keliantį vilką nėra paprasta, net kai speciali medžioklė leidžiama tuo metu, kai daroma žala, t. y. vasarą. O sumedžiojus ne tą vilką problema gali netgi pagilėti. Pvz. be suaugusiųjų likę jaunikliai bus nepajėgūs susimedžioti laukinio grobio ir eis į ganyklas. Taip pat reikia neužmiršti, kad vietoje išmedžiotų vilkų ateis nauji, kurie gali būti ne ką draugiškesni gyvulių atžvilgiu.

Žalos kompensacijos atlygina dalį patirtų nuostolių, tačiau nepadengia visų pastangų ir lėšų, skirtų  užauginti gyvūną. Todėl į kompensacijas derėtų žiūrėti kaip į „paskutinį šiaudą“, tačiau jos negali būti vienintelis žalos sprendimas.

Dėl visų šių priežasčių žalos prevencija yra reikalinga, ypač ten, kur didelė užpuolimų rizika. Dar daugiau – prevencija ne tik reikalinga, bet ir apsimoka. Sumažėjusi rizika, kad bus papjauti gyvuliai, jau savaime yra nauda. Tai reiškia, kad ūkininkas gali geriau planuoti savo veiklą ir rezultatus. O gyvuliui užauginti skirtos pastangos ir investicijos nebus nubrauktos pačiu netinkamiausiu metu.

Kaip ir bet kuri apsauga ar draudimas, žalos prevencijos priemonės kainuoja. Tačiau jos paprastai yra ilgaamžės, o galimi nuostoliai praradus savo turtą yra didesni. Be to, priemonių yra įvairių ir jas galima parinkti pagal ūkio galimybes.

Svarbiausia aktyvios apsaugos nauda yra ta, kad ūkininkas tampa situacijos šeimininku. Jam nebereikia viltis, kad kaimynystėn neatsikels netikusi vilkų šeima. Jam nereikia tikėtis, kad medžiotojai sumedžios būtent šiuos vilkus, o ne tuos, kuriuos medžioti lengviau ir įdomiau. Ir jo ūkio sėkmė nebeturės priklausyti nuo to, ar savivaldybė turės lėšų kompensacijoms, jei neapsaugotus gyvulius papjaus plėšrūnas.

Pradžia

„Saugios avies“ iniciatyva pradedama šiandien (sausio 28 dieną) Kalvarijų savivaldybėje vykstančiu seminaru ūkininkams apie vilkus, jų daromą žalą ir apsaugos priemones. Seminarą organizuoja Aplinkos ministerija, GAA „Baltijos vilkas“, Kalvarijos savivaldybė ir Marijampolės miškų urėdija.  Tai pirmas tokio tipo seminaras, kuris vyksta nuo vilkų praėjusį rudenį kentėjusiame regione.

Iniciatyvos veikla vykdoma savanoriškais pagrindais, be etatinių darbuotojų ar finansavimo iš Europos Sąjungos fondų. Lėšų šaltinis – gyventojų skirti 2 proc. nuo pajamų mokesčio bei prie konkrečių darbų įgyvendinimo panorusių prisidėti rėmėjų parama.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

Apsilankykite: www.SaugiAvis.lt

Facebook puslapis: https://www.facebook.com/saugi.avis