Nėščių vilkių šaudymas – moralinė kompensacija ūkininkams?

Šį rašinį noriu pradėti nuo istorijos, įvykusios lygiai prieš dešimt metų, kovo 31 dieną, pačioje Labanoro girios širdyje, Girutiškio gamtiniame rezervate. Tai buvo paskutinė vilkų medžioklės sezono diena ir paskutinė girioje išlikusi vilkų pora slėpėsi šiame nuošaliame kampelyje, apsuptame aukštapelkių, kur ir tikėjosi susilaukti jauniklių. Vilkai jaučia, kur jie yra saugomi, bet ir rezervatas jų neišgelbėjo. Medžiotojai apsupo porą raudonomis vėliavėlėmis, patelę nušovė, o sužeistas patinas pabėgo.

Pagal apibūdinimą patelė buvo nėščia. Jos negimusių vilkiukų tėvas po to dar visą savaitę grįždavo į tą kruviną vietą, tarsi tikėdamasis, kad vilkei pavyko išsigelbėti. Turėjo praeiti dešimt metų, kad šiose apylinkėse, kur yra mano gimtoji sodyba, apsigyventų nauja vilkų šeima ir dabar didžiausias mano rūpestis, kad 2002 metų įvykiai nepasikartotų. O jie pasikartoti gali, nes Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas šiomis dienomis patvirtins Vilkų gausos reguliavimo planą, kuris atriš rankas dar šiam vilkų medžioklės sezonui patvirtinti naują, iki 50 vilkų sumedžiojimo kvotą. To per spaudą ir raštais ministerijai nuolat reikalauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Dabar vilkų ruja jau eina į pabaigą, o kitur jau ir pasibaigusi, todėl jei ministras pasiduos medžiotojų spaudimui, prasidės nėščių vilkių medžioklės sezonas. Šio sezono pabaiga (balandžio 1 d.) gamtininkų vertinama labai prieštaringai ir nėra pakeista nuo 1996 metų.
Kodėl aš manau, kad kvotos nustatymas pavasariui yra ne kas kita kaip vilkų naikinimas?Pirma, anksčiau vilkų kvota būdavo išnaudojama ir medžioklė būdavo nutraukiama iki rujos. Subrendę (trečiamečiai) vilkai iki tol dar nebūdavo sudarę naujų porų, o patelės nebūdavo apvaisintos. Net jei ir būdavo nušaunamas jau seniai porą sudaręs vilkas (jie poruojasi visam gyvenimui), tai po partnerio žūties nauja pora dar gali susidaryti rujos metu. Dabar poros jau yra, ruja kaip ir į pabaigą ir medžioti vilkus pavasarį reiškia išardyti jų šeimas, ko pasėkoje patelė augins jauniklius viena arba bus nušauta nėščia patelė. Jei patelė jauniklius augins viena, tai aišku, norėdama išmaitinti jauniklius, ji eis pjauti naminius gyvulius, šunis, o paskui to paties mokys ir savo vaikus. Tokį galimą scenarijų aprašo žymi vilkų tyrinėtoja, Tarptautinės Raudonosios Knygos stambiųjų plėšrūnų grupės ekspertė dr. Sabina Nowak.
Antra, ką reiškia nušauti nėščią patelę? Tai reiškia nušauti ne vieną vilką, o iš karto 3-4. Jei patelė būtų nušauta dar neapvaisinta, tai alfa patinas susirastų kitą patelę ir jie vis tiek susilauktų jauniklių, iš kurių žiemos sulauktų mažiausiai du. O dabar – jokių jauniklių. Taigi reali kvota būtu žymiai didesnė nei nustatyta ministro.
Trečia, vilkų medžioklė po rujos yra neetiška ir galimai prieštarauja Berno konvencijai. Tai įrodė Ukrainos vilkų apsaugos aktyvistai, kurie per teismą uždraudė nėščių vilkių šaudymą. Dėl to pas juos vilkų medžioklė dabar leidžiama tik iki kovo, o mes, ES valstybė, turime blogesnį vilkų teisinį reguliavimą nei ne ES valstybė. Ukraina, kaip ir Lietuva, turi išimtį iš Berno konvencijos, ratifikuotos 1996 metais, bet ta išimtis pasireiškia tik tuo, kad vilkas iš griežtai saugomos rūšies tampa globojama, o tai, kas aprašyta aukščiau, niekaip nesisieja su globa. Berno konvencijos pažeidinėjimas vilkų atžvilgiu nėra jau toks retas, tačiau vienaip galima vertinti Armėnijos atvejį, kur šiais metais už vilkų sumedžiojimą numatytos premijos, ir visai kitaip Lietuvos atvejį, kur gamtosaugos lygis iš principo turėtų būti aukštesnis.
Kadangi Aplinkos ministerijai taip ir nepavyko patvirtinti normalų Vilkų populiacijos valdymo planą, ko seniai reikalavo vilkų gynėjai, vietoje jo parengtas, mano požiūriu, nevykęs poros puslapių Vilko gausos reguliavimo planas, kuris tėra vilkų medžioklės planelis. Aplinkos ministras prieš metus buvo pažadėjęs, kad kol nebus plano, vilkų medžioklė bus minimali. Todėl šiam medžioklės sezonui buvo nustatyta 5 vilkų sumedžiojimo kvota, nors medžiotojai, kol įsigaliojo ministro įsakymas, stabdantis vilkų medžioklę, spėjo nušauti dar 6 papildomai. Vieša paslaptis, kad vilkai buvo šaudomi ir pasibaigus šiai kvotai, todėl naujos kvotos nustatymas dar šiam medžioklės sezonui, leis įteisinti visus nelegaliai nušautus vilkus. Ar ne dėlto medžiotojai taip nerimsta ir reikalauja papildomos kvotos? Aišku, nustačius naują kvotą, suskubtų pasinaudoti proga ir tie medžiotojai, kurie laikėsi medžioklės taisyklių ir iki šiol susilaikė nuo gaiduko paspaudimo. Sudėjus tuos, kurie suskubs legalizuoti nušautus vilkus ir tuos, kurie ims medžioti vilkus dabar, jau pirmąją atnaujinto medžioklės sezono savaitę matysime neįprastai didelį „sumedžiotų“ vilkų skaičių. Turint minty ministerijos „operatyvumą“ stabdant vilkų medžioklę pasibaigus kvotai, kyla grėsmė tą kvotą vėl viršyti.
Aišku, po tokių pasisakymų ant manęs pradės pykti avių ir ūkininkų gynėjai, tačiau faktas tas, kad kol kas vieninteliai naminių gyvulių augintojų gynėjai yra patys vilkų gynėjai. Nei medžiotojai, nei ūkininkų sąjunga, nei nė viena ministerija nepadarė nieko, kad patyrę nuostolių kaimo žmonės gautų kompensacijas ir kad galų gale būtų pradėtos taikyti tiesioginės naminių gyvulių apsaugos priemonės. Ta visai Lietuvai nustatoma vilkų sumedžiojimo kvota, nekreipiant dėmesio į jų daromos žalos geografiją, tėra priemonė reguliuoti vilkų gausumą visos šalies mastu, bet nesprendžia problemų „karštuosiuose taškuose“, kur ir koncentruojasi visi žalos atvejai. Vienas iš tų „karštųjų taškų“ yra Biržų rajonas – pirmasis rajonas Lietuvoje, kurio savivaldybė pernai visiems nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams išmokėjo kompensacijas. Tai pasiekta bendradarbiaujant Gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“, Šukionių kaimo bendruomenei ir rajono merei Irutei Varzienei. Iniciatyvios merės dėka numatytos ir papildomos lėšos naminių gyvulių apsaugos prevencijai. Iki tol nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams įsigyti prevencinių priemonių padėdavo „Baltijos vilko“ savanoriai, kurie daug vargo, kol 1000 kilometrų vežė pirmuosius penkis Podhalės aviganius – nuostabius šunis, Lenkijoje naudojamos gyvulių apsaugai ne tik nuo vilkų, bet ir nuo lokių. Ir štai, Biržų rajone, Šukionyse, jau yra pavyzdinis ūkis, kurio 50 karvių banda yra saugoma šių šunų. Praėjusiais metais visi aplinkiniai ūkiai kentėjo, o šis ūkis buvo saugus. Ne kas kitas, o būtent patys vilkų gynėjai iniciavo tose apylinkėse daug problemų kėlusio vilko nušovimą ne vilkų medžioklės sezono metu, po ko visi gyvulių pjovimai Vabalininko seniūnijoje pasibaigė. Būtent tokie, „intervenciniai šaudymai“, kuomet sumedžiojami konkretūs, daugiausia rūpesčių keliantys vilkai, yra vienintelė pateisinama vilkų medžiojimo priežastis. Visos kitos vilkų medžioklės priežastys yra nesusijusios su pagalba ūkininkams ir yra tiesiog trofėjų vaikymasis.
Ūkininkams reikia ne moralinės kompensacijos, kuomet vilkai šaudomi „iš keršto“, o realios paramos, už kurią jie galėtų įsigyti minėtus šunis, nusipirkti kilnojamus metalinius aptvarus, kuriuose galėtų palikti gyvulius nakčiai, instaliuoti elektrinį piemenį su vėliavėlėmis, taikyti kitas prevencines priemones. Pinigų tam turi ir Aplinkos ministerija, ir savivaldybės, tiesiog įstatymai neleidžia juos šiam tikslui panaudoti. Dabar milijonai skiriami ekologiniam švietimui, tačiau jei valstybė skirtų dėmesio taikiam ūkininkų ir vilkų konflikto sureguliavimui, tai būtų ir ekologinis švietimas, ir reali nauda vienu metu.

 

Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas ir žurnalistas

www.grynas.lt