“Baltijos vilko” atstovai lankėsi Pabradės “Ryto” gimnazijoje

Kiekvienas gamtininkas savo karjerą pradeda nuo lemtingos pažinties su žymaus gamtininko knyga arba susitikimo su pačiu gamtininku. “Mano mokytojas nuo pat vaikystės buvo dr. Bronius Šablevičius”, – mėgsta pabrėžti “Baltijos vilko” aktyvus narys Daumantas Liekis. Šiandien jis pats prikausto auditoriją pasakojimais apie biologinės įvairovės tyrimus ten, kur daugelis gamtininkų nedrįsta galvos kišti – ar tai būtų garsusis “Černobylio perimetras”, ar miestų požemiai, apie kuriuos netrukus pasirodys pirmoji dokumentinė D.A.Liekio knyga “Žiurkių rezervatas”.
“Mano vertybes suformavo Leonardo Grudzinsko, Jono Taugino, Eugenijaus Drobelio, Petro Abukevičiaus užrašai”, – antrina jam kitas “Baltijos vilko” atstovas Andrejus Gaidamavičius, pabrėždamas, kad nė vienas šių žymių gamtininkų neaukštino žudymo, dar kitaip vadinamo medžiokle.
Matyt, kiekvienas tikras gamtininkas, o gal tebūnie ir visai ne gamtininkas, tiesiog Gamtai jautrus žmogus (žodį “Gamta” iš didžiosios raidės visada rašydavo ir Leonardas Grudzinskas) turi savo autoritetus, kuriuos reiktų vadinti ne autoritetais, o įkvėpėjais.
Grįžtant traukiniu iš Pabradės Daumantas prasitarė apie ne itin linksmą profesoriaus Ričardo Kazlausko šiais metais nuskambėjusią kalbą Lietuvos entomologų draugijoje, kuri veikiau priminė atsisveikinimo kalbą. Tada jis pasakė, kad mokslo autoritetais pasikliauti negalima. Profesorius papasakojo apie savo jaunystės tyrimus. Kai jis atrado naują lašalų rūšį ir nuvažiavo į Maskvą pas “mokslo autoritetus”, kad ją patvirtintų, jam atsakė, kad jis dar per jaunas tam. Po metų tą pačią rūšį “atrado” lenkai.

Pabradės “Ryto” gimnazijos moksleiviai su įdomumu klausėsi Andrejaus Gaidamavičiaus ir Daumanto Liekio paskaitų

“Manau, kad kiekvienas žmogus giliai širdyje yra biologas. Gamtoje jis gali ne tik stebėti, bet ir stebėtis. Tik turtingoje Gamtoje žmogus jaučiasi geriausiai”, – per paskaitą apie žmogaus vaidmenį ekosistemoje pasakojo A.Gaidamavičius. Pabradės “Ryto” gimnazijos moksleiviai gavo užduotį pagalvoti, ką reiškia žodžiai “Žmogus šioje Žemėje gyvena tam, kad paliktų ją gražesnę nei rado atėjęs”. Galbūt iš pradžių daug kas įsivaizdavo tvarkingus miestus, išasfaltuotus kelius, daugybę stiklinių dangoraižių ir t.t., tačiau kai sužinojo, kad ketvirtadalis rūšių nyksta dėl tradicinės žmogaus gyvensenos nykimo ir kad būtent įvairovė yra tikrasis grožis (biologinė įvairovė – gyvasis grožis) moksleiviai buvo priversti galvoti iš naujo. Lektorius bandė paaiškinti,  kad kaimas, kaip po toks, visai nepelnytai pelnė etiketę kažko gėdingo. Ir kad turime būti be galo dėkingi tiems žmonėms, kurie pasiliko kaime ar išdrįso į jį atsikelti, nes tai žmonės, kurie iš Gamtos ne tik ima, bet ir suteikia jai buveines, kurių jokia kita gyva būtybė negali suteikti. Žmogus taip pat vienintelė būtybė, kuri biologinei įvairovei suteikia vertę. Juk jei netgi ir sunaikinsime ją (tuo pačiu ir save), praėjus daugeliui milijonų metų ji atsistatys. Žemės istorijoje yra buvę daug masinių išmirimų. Svarbu suvokti, kad biologinė įvairovė reikalinga mums patiems, kiekvienam žmonijos atstovui.

Lektorius Daumantas Liekis paskaitų metu nevengė šmaikščių pastebėjimų, kurie sudomino net ir tolimiausiame salės kampe bežiovaujančius “outsaiderius”

Kalbant toliau apie buveines, kurias Gamtai padovanoja žmogus, verta paminėti Daumanto Liekio paskaitą apie požemius. Pasaulyje, kur nepatenka saulės šviesa, formuojasi visai kitokios rūšys bei porūšiai. Daumantas, galima sakyti, yra naujos Lietuvai mokslo šakos – biospeleostologijos pradininkas. Bendraudamas su garsių pasaulio universitetų mokslininkais jis atranda viena po kitos naują gyvybės formą, kuri prisitaikė gyventi labai specifiškomis sąlygomis. Apie šiuos požemių organizmus (vabzdžius, grybus, kirmėles ir kt.) jis ne tik vaizdžiai papasakojo, bet ir leido gimnazistams savo rankomis juos pačiupinėti. Daumantas Liekis taip pat pasidalino savo biologiniais tyrimais uždaroje Černobylio atominės elektrinės avarijos vietoje – tai dar viena ekstremali buveinė, sukurianti sąlygas tarpti daugeliui itin retų rūšių. “Būdamas Černobylio perimetre užmirštu, kad šios rūšys yra įtrauktos į Ukrainos Raudonąją knygą. Daugelis jų čia jaučiasi geriau negu specialiai joms saugoti įsteigtuose rezervatuose”, – savo įspūdžiais dalinosi D.Liekis. Apleistuose miestuose besiganantys Preževalskio arkliai, turistams pavojų keliančios laukinių šunų gaujos – tai tik maža dalelė visų įdomybių, apie kuriuos Daumantas išsamiai pasakoja ir savo DELFI video reportažuose.
Būta ir daugiau įvairių paskaitų, “Baltijos vilko” atstovai tam skyrė visą dieną. Esame suinteresuoti skleisti žinias apie Gamtą jauniems žmonėms. Galbūt kai ką jos “užkabins” ir pakeis jų gyvenimą taip, kaip tos lemtingos pažintys pakeitė mūsų gyvenimus.
Dėkojame Pabradės “Ryto” gimnazijos geografijos mokytojai Zitai Čičiurkienei už pakvietimą ir gimnazijos direktorei Laimai Markauskienei už malonų priėmimą. Esame atviri ir kitoms mokykloms. Kvieskite ir būsite aplankyti!

“Baltijos vilko” informacija