Vilkų žalos duomenys – dvigubai mažesni nei pernai

Iki šių metų spalio mėn. 22 d. visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 45 atvejai, kai gyvulius papjovė laukiniai žvėrys. Pernai metais tokiu laikotarpiu buvo registruoti 124 laukinių žvėrių papjauti gyvuliai, tad šiemet žalos atvejų – perpus mažiau.

Laukinių žvėrių daromos žalos duomenis renka Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Netekęs gyvulio ūkininkas Gyvulių apskaitos blanke pažymi gyvulio kritimo priežastį. Kai dėl gyvulio žūties kalti vilkai, sulaukėję šunys, lapės, lūšis ar lokys, anketoje žymima priežastis „Papjautas laukinių žvėrių“, kai gyvulius papjauna naminiai šunys – žymima priežastis „Kita“. Surenkami duomenys leidžia vertinti, kokia yra laukinių plėšrūnų daroma žala ir kuriuose rajonuose ji didžiausia. Ateityje tokie duomenys turėtų padėti gauti kompensacijas už laukinių žvėrių papjautus gyvulius. Be to, Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas numato, kad vilkų medžioklė turėtų būti reguliuojama (rajonuojama) remiantis jų daromos žalos duomenimis.

Šiemet plėšrūnų daryta žala registruota 15-oje savivaldybių, ją patyrė 41 ūkininkas. Daugiausia žalos atvejų registruota Kupiškio savivaldybėje – papjauta 18 gyvulių, 12 papjautų gyvulių registruota Biržų savivaldybėje, o kituose rajonuose registruota tik po kelis žalos atvejus. Klaipėdos savivaldybėje papjauti 4 gyvuliai, kitose savivaldybėse – po vieną-tris gyvulius. Šie duomenys leidžia vertinti, kad medžioklė, kaip naminių gyvulių apsaugos nuo vilkų prevencinė priemonė, yra aktuali tik keliuose Lietuvos rajonuose.

Ūkinių gyvulių registro duomenimis, šiemet vilkai ūkininkų gyvulius užpuolė 43 kartus. Vienu užpuolimu daugiausia papjautos 4 avys, porą kartų plėšrūnai papjovė po 3 avis. Taip pat užregistruoti du atvejai, kai tam pačiam ūkininkui pakartotinai buvo papjauta po antrą gyvulį praėjus kelioms dienoms po pirmojo užpuolimo. Pernai metais laukinių žvėrių padaryta žala buvo registruota 12-oje savivaldybių, 124 gyvuliai buvo papjauti per 56 užpuolimus.

Šiemet žiniasklaidoje buvo skelbtas ne vienas straipsnis apie vilkų padarytą žalą ūkininkams. Deja, registro duomenys neatspindi kai kurių žiniasklaidoje minėtų atvejų, vadinasi, ne visi ūkininkai tinkamai vykdo savo gyvulių apskaitą ir dalies patirtos žalos oficialiai neužregistravo. Taip pat ne visada yra aišku, ar gyvulius papjovė laukiniai žvėrys, ar naminiai šunys, tad surenkami žalos duomenys yra apytiksliai. Pavyzdžiui, 2010 ir 2011 metais Kretingos rajone Kretingalės seniūnijoje buvo fiksuoti dideli avių praradimai. Per vieną užpuolimo atvejį ūkininkai netekdavo iki 40 avių. Visos jos buvo „nurašytos ant vilkų“ ir smarkiai iškreipė laukinių plėšrūnų daromos žalos statistiką, nes vėliau paaiškėjo, kad tai kaimynų šunų darbas.

Dvigubai didesnius už fiksuotus oficialiame registre vilkų žalos skaičius pateikia medžiotojai tačiau kaip medžiotojų duomenys surenkami ir koks jų patikimumas – neaišku. Vertinant vilkų gausą Lietuvoje miškininkų ir medžiotojų pateikiami skaičiai taip pat skiriasi daugiau nei dvigubai. Siekiant tiksliau įvertinti vilkų daromą žalą, vertėtų ne rinkti atskirus duomenis, o skatinti pačius ūkininkus tvarkingai vykdyti gyvulių apskaitą, kad vienoda tvarka surinktus duomenis būtų galima apibendrinti visos šalies mastu.

 

GAA „Baltijos vilkas“ informacija