Veterinarijos tarnybos atstovai pakomentavo sprendimus dėl šernų

Kovo 20 dieną nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atstovai susitiko su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais aptarti šernų situacijos. Šiame susitikime svarstyti nevyriausybinių organizacijų įteikto kreipimosi punktai. Aiškintasi dėl tvoros statybos planų, medžioklės rezervatuose, šernų išmedžiojimo mastų ir būtinybės uždrausti jų šėrimą. Įdomu tai, kad kai kurie tarnybos atstovų teiginiai prieštaravo tarnybos priimtiems sprendimams, be to, tarnyba bent kol kas nėra užsibrėžusi šernų populiacijos subalansavimo siekio.

Susitikime dalyvavo GAA „Baltijos vilkas“, Lietuvos gamtos fondo ir asociacijos „Už gyvūnų teises“ atstovai. Tikėtasi išgirsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reakciją į jos direktoriui Jonui Miliui kovo 3 dieną įteiktą peticiją su 12286 parašais, kuria raginama nutraukti šernų genocidą, ir kovo 18 dieną įteiktą nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, kuriame išdėstyti ir motyvuoti prašymai švelninti esamą šernų naikinimo politiką bei imtis priemonių siekiant natūralaus jų populiacijos subalansavimo uždraudžiant jų šėrimą. Su nevyriausybininkais bendravo Veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas ir kiti tarnybos atstovai.

Diskusija pradėta nuo tvoros klausimo. Pavaduotojas V. Paulauskas patikino, kad tvoros pasienyje su Baltarusija idėjos yra atsisakyta, tačiau ketinama nutiesti nedideles tvoros atkarpas tuose miškuose, kur sausio mėnesį buvo nušauti du šernai, užsikrėtę afrikinio kiaulių maro virusu. Tvorų fragmentai būsią neilgi – po 3-9 km, skirti pristabdyti šernų judėjimą per vietas, kur virusas gali būti užsilikęs.

Kalbant apie medžiokles rezervatuose, buvo patikinta, kad nuo balandžio 1 d. medžioklės rezervatuose, zoologiniuose ir ornitologiniuose draustiniuose nebevyks. Pastebėtina, kad intensyvi šernų medžioklė ir buvo planuojama iki balandžio mėnesio. Nei visuomenės peticija, nei nevyriausybinių organizacijų kreipimasis neįtikino valdininkų nutraukti medžiokles saugomose teritorijose bent kiek anksčiau – juk atšilus orui iš žiemojimo vietų jau grįžta paukščiai, o žvėrys ruošiasi vesti jauniklius. Veterinarijos tarnybos atstovai šias medžiokles motyvavo tuo, jog reikalingi mėginiai iš kuo platesnės teritorijos, tačiau tiek rezervatai, tiek draustiniai užima palyginti mažus miškų plotus, atrodytų, kad ir medžioklės šalia jų galėtų pakakti mėginiams rinkti. Norėtųsi viltis, kad sprendimai medžioti saugomose teritorijose bent ateityje nebus atnaujinti.

Ėmus kalbėti apie itin didelius medžioklės mastus Veterinarijos tarnybos atstovai ėmė neigti, kad buvo numatyti šernų išmedžiojimo procentai bei jų išnaikinimas ekstremalios zonos teritorijoje. Šie susitikime išsakyti teiginiai prieštarauja tarnybos direktoriaus pasirašytam įsakymui ir ankstesniems pareiškimams. Marius Masiulis ir kiti dalyvavę teigė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nebuvo ir nėra užsibrėžusi išmedžioti 90 proc. šernų – esą toks skaičius tebuvo paminėtas kažkuriame susitikime, jį išviešino žiniasklaida. Be to, pasak Mariaus Masiulio, ir ekstremalios situacijos zonoje ketinta tik sumažinti šernų populiaciją. Visgi tarnybos direktoriaus Jono Miliaus vasario mėnesio sprendime Nr. B1-88 medžioklės plotų naudotojams Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų savivaldybėse ir Druskininkų savivaldybėje nurodoma nedelsiant organizuoti šernų medžioklę ir užtikrinti, kad būtų sumedžioti šiuose rajonuose esantys šernai iki 2014 m. balandžio 1 d.; kitų medžioklės plotų naudotojams nurodoma užtikrinti, kad bus sumedžiota 90 proc. medžioklės plotuose esančių šernų nuo 2013 m. apskaityto skaičiaus. (http://vmvt.lt/uploads/file/doc2/2014-02-06%20sprendimas%20Nr_%20B1-88.pdf). Dėl Veterinarijos tarnybos atstovų pasirinktos neigimo taktikos nepavyko išsamiau padiskutuoti šernų naikinimo klausimu. Po balandžio 1 dienos, kaip minėjo tarnybos atstovai, vyks pasyvi šernų populiacijos stebėsena – kiekvienam rajonui bus pavesta pristatyti tam tikrą sumedžiotų šernų mėginių skaičių. Taigi, toliau bus sistemingai medžiojama mėginių rinkimo tikslais.

Visgi didžiausią susirūpinimą kelia ne prieštaravimai Veterinarijos tarnybos atstovų pasisakymuose, o tai, kad nėra planų siekti šernų populiacijos skaičiaus subalansavimo. Nors Veterinarijos tarnyba motyvavo savo sprendimus intensyvinti medžioklę tuo, kad šernų tankis Lietuvos miškuose yra per didelis, kol kas nematyti ketinimų šią problemą spręsti iš esmės smarkiai apribojant šernų šėrimą, tokiu būdu sumažinant jų vislumą ir leidžiant natūralioms gamtinėms sąlygoms riboti jų skaičių. Jei šėrimas nebus uždraustas, pristabdžius medžiokles gausiai šeriama šernų populiacija vėl išaugs, o atėjus naujai maro ar kitos ligos grėsmei, juos vėl bus puolama naikinti, užuot jau dabar pasirūpinus, kad jų skaičius nebebūtų išpūstas. Kalbai pakrypus apie moralę, V. Paulauskas nevyriausybininkams pareiškė, kad tarnybos pagrindinis siekis yra ginti ūkinį interesą. Bet juk tarnybos nuostatuose yra nurodytos ir kitos tarnybai privalomos funkcijos, tarp jų ir rūpestis gyvūnų gerove, ne tik naminių, bet ir laukinių.

 

Gintarė Žalkauskaitė

GAA „Baltijos vilkas“