Punios šilo apsaugai – kreipimasis į Prezidentą ir peticija visuomenei

Daugiau nei 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų – kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Šį kreipimąsi pasirašė ir Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“. Prezidentas Gitanas Nausėda jau sureagavo, pranešime spaudai teigdamas, kad „unikalios šalies vietovės turi būti adekvačiai saugomos, todėl palaiko siūlymą didesnėje Punios šilo draustinio teritorijoje didinti aplinkos apsaugą“, taip pat nurodydamas, kad artimiausiu metu laukia iš aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimų, kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę aplinkos apsaugą šioje teritorijoje. Kadangi Aplinkos ministerija ir aplinkos ministras kol kas į šį raginimą nesureagavo, galite padėti jiems apsispręsti, pasirašydami peticiją dėl Punios šilo apsaugos. Žemiau pateikiame pilną kreipimosi į Prezidentą Gitaną Nausėdą tekstą.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda,

Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.

Šiais metais vykusiame suvažiavime „Santara-Šviesa“ pasakytoje kalboje Jūs pasidalinote vizija – savo kadencijos pabaigoje palikti Lietuvą „žalesnę nei radote“. Tuomet Jūs akcentavote būtinybę atkurti senovėje puoselėtą pagarbą gamtai, o dabartinius procesus įvardinote kaip „brutalią kovą prieš gamtą“. Būtent taip mes vertiname liepos 12 d. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos priimtą pavedimą stabdyti Punios šilo sengirės apsaugą užtikrinančią gamtinio rezervato plėtrą. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus.

Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų.

Aplinkos ministras K. Mažeika argumentavo savo sprendimą sustabdyti Punios šilo išsaugojimo iniciatyvą vietos bendruomenės interesais bei tuo, jog įgyvendinus specialistų parengtą planą visuomenė neva neturėtų galimybės lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile. Toks paaiškinimas glumina dėl dviejų priežasčių.

Pirma, parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai. Punios šilo gamtinio rezervato plėtros plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas.

Antra, sunku patikėti, kad Aplinkos ministerija iš tiesų mato natūralų senovinį mišką, kritiškai svarbų daugybės rūšių išgyvenimui, kaip „išvirtusius, supuvusius medžius, kurių niekas neprižiūri“. Tokie teiginiai, kaip ir šių metų liepos 24 d. vykęs Punios rezervato klausimo svarstymas Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kelia nerimą, ar institucija, atsakinga už gamtos apsaugą, apskritai supranta, kas yra natūralios buveinės? Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, pūvantys stuobriai yra esminė tokiosekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti.

Punios šilas yra tinkamas lankymui ir labai svarbu, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip atrodo tikras senovinis miškas, o gerai reguliuojamas ir prižiūrimas turizmas praturtintų vietinę ekonomiką. Šis apsaugos planas buvo remiamas mokslininkų ir gamtosaugos ekspertų, o taip pat ir dalies vietinių gyventojų. Aplinkos ministras prieš priimdamas sprendimus gauna visą jo vadovaujamos institucijos disponuojamą informaciją. Todėl ministro teiginius apie parengtą planą, neva uždrausiantį lankymą, uogavimą ir grybavimą, galima traktuoti tik kaip sąmoningą melą, visuomenės klaidinimą bei gamtosaugos diskreditavimą.

Tikėtina, jog aplinkos ministro K. Mažeikos neigiamas nusistatymas Punios šilo didesnės apsaugos atžvilgiu yra paveiktas medžiotojų interesų, kadangi pats K. Mažeika irgi yra medžiotojas. Todėl čia galima įžvelgti netgi viešų ir privačių interesų konfliktą. Tokios aplinkybės verčia abejoti, ar ministras gali tinkamai atstovauti gamtosaugos interesams.

2014 metais Punios šile apsilankiusi garsi mokslininkė Birutė Galdikas išreiškė viltį, jog kada nors ateis laikas, kai lietuviai susiprotės ir nustos kirsti Punios šilą. Natūralios gamtos buveinės yra viena didžiausių retenybių pasaulyje, ypač Europoje. Mes tiesiog privalome jas išsaugoti ir didinti tiek mūsų, tiek būsimų kartų labui. Kai mūsų vaikai paklaus, „kaip atrodė kunigaikščio Vytauto laikų miškas su šimtamečiais medžiais milžinais?“ arba „kur galėčiau pamatyti didįjį ąžuolinį ūsuotį ir lūšis?“, mes arba galėsime juos nuvesti į Punios šilą, arba turėsime atsakyti, jog „deja, tokio miško jau nebėra, jis išgyveno šimtus metų, bet neseniai buvo žmogaus kvailumo sunaikintas“. Jūs turite galimybę nuspręsti, koks tas atsakymas bus.

Gerbiamas Prezidente, svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį, matome didelę grėsmę, kad Vyriausybės programoje numatytų aplinkosauginių įsipareigojimų nebus laikomasi, o aplinkosaugos politika taps vieno asmens – ministro – nuomonės įkaite. Todėl prašome Jūsų į Aplinkos ministro postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį, kurio pirmasis darbas turėtų būti Punios šilo naujojo rezervato įkūrimas. Jei laikinai einantis Aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika neatšauks savo sprendimo, stabdančio adekvataus apsaugos statuso suteikimą Punios šilui, prašome jo neskirti aplinkos ministru naujajame Vyriausybės kabinete.

Raginame Jus išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą.

Iniciatyvinės grupės vardu,

Prof. Gintaras Varnas

Žymantas Morkvėnas

Peticija visuomenei: https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/.