Ne vieną šimtmetį sarginiai šunys darbavosi išvien su ūkininkais, gindami jų gyvulius nuo Iberijos vilkų Portugalijos kalnuose. Tačiau šunys buvo užmiršti, kai į madą atėjo šaudymas ir nuodijimas – lengvas ginklas prieš vilkus. Dabar Portugalijos įstatymai gina vilkus, tad tenka prisiminti ir seniausias sarginių šunų veisles, kurios padėtų ūkininkams sugyventi su laukiniais plėšrūnais. Portugalijos vilkų išsaugojimo organizacija „Grupo Lobo“ skatina ūkininkus pasukti laikrodį atgal ir pasitelkti šiuos šunis, kurie saugo ir gina bandas nuo puolančių vilkų.

Draudimas naikinti vilkus Portugalijoje galioja nuo 1988 metų, bet šiems žvėrims vis dar gresia pavojus, nes nevilties apimti ūkininkai griebiasi draudžiamų metodų prieš jų gyvulius pjaunančias gaujas. Šiuo metu šiaurės ir vidurio Portugalijos aukštumose gyvena apie 300 Iberijos vilkų (Canis lupus signatus, šiek tiek smulkesnis Europos pilkojo vilko porūšis). Senosios Portugalijos sarginių šunų veislės, tokios kaip Cao de Castro Laboreiro, Cao da Serra de Estrela ir Cao de Gado Transmontano, buvo nepaprastai vertinamos praeityje dėl savo ginamųjų instinktų.

Šių šunų elgesys labai skiriasi nuo kitų aviganių. Jų būdui būdingas ypač stiprus ryšys su banda. Šie šunys nuolat budi, uodžia pavojų, o užpuolus bandą stoja tarp gyvulių ir vilko. Jų uoslė tokia jautri, kad jie iš kvapo net atskiria savo ir kitos bandos ožkas.

Naujasis projektas padeda gyvulių augintojui Alfredo Goncalvesui, turinčiam 450 ožkų bandą. Dėl vilkų jis kasmet praranda apie 80 ožkų. Valstybės inspektoriai įvertina žalą ir ją atlygina, bet tenka laukti metus ar dvejus, o tai labai ilgai šiais ekonomiškai nesaugiais laikais. Vilkų puldinėjimai skaudžiai atsiliepia labai menkai uždirbantiems gyvulių augintojams. A.Goncalveso mėnesio pajamos sudaro 500 eurų, kuriuos jis gauna daugiausia pardavęs ožiukų mėsą. <…>  Toliau skaitykite „Lietuvos žinios“

BBC, LŽ