LietuvojeStraipsniai
Parama žalos prevencijai – ko reikia projekto sėkmei
Vasario 14 d. Žemės ūkio ministerija patvirtino Kaimo plėtros programos veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisykles. Numatoma, kad elektrinius aptvarus įsigyjantys ūkininkai galės susigrąžinti patirtas išlaidas. Aplinkosaugos koalicija šią paramą laiko svarbiu žingsniu sprendžiant žalos problemą ir tikisi, kad projektas ne tik padės apsaugoti paramą gavusių ūkininkų gyvulius, bet ir keis požiūrį į prevencines priemones.
Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo avių, ožkų ir mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje. Pavyzdžiui, avių 2018 metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, buvo 185606, tai yra dvigubai daugiau nei 2012-tais metais (89494). Šis augimas pagilino ūkininko ir vilko konfliktą. 2018 metais vilkai papjovė 1513 avis, 261 galvijus ir 93 ožkas. Pasak GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, vilkų antpuoliai nėra neišvengiami – kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Vokietijos Branderburgo regiono, rodo, kad prevencinės priemonės padeda saugoti gyvulius nuo vilkų. Visgi ūkininkai neskuba jų taikyti, vyrauja skeptiškas nusiteikimas. A. Laurinavičius svarsto, kad tam yra ne viena priežastis. Visų pirma, prevencinės priemonės reikalauja papildomo ūkininko darbo – tinkamus apsaugai elektrinius aptvarus nėra lengva įsirengti ir kilnoti, aviganius šunis reikia prižiūrėti ir pan. Dalis ūkininkų nenori šių rūpesčių prisiimti – esą vilkas yra ne jų, tad lai medžiotojai ar gamtosaugininkai ir sprendžia problemą. Kita priežastis – prevencinės priemonės brangiai kainuoja, ir nors kartą įsigijus jos tarnaus ilgai, investicija gali būti ne visiems įkandama. Trečia priežastis – nusivylimas, kai tikimasi, kad tam tikra priemonė padės apsaugoti gyvulius, bet ji nepadeda. Pavyzdžiui, vilkas peršoko per turimą elektrinį aptvarą ar pralindo pro tvorą, arba atėjo arti namų, nors ūkininkas manė, kad šalia namų gyvuliai yra saugūs. Dalis ūkininkų tikisi apsisaugoti priemonėmis, kurios yra nepakankamos, o joms nepadėjus skeptiškai žiūri ir į kitus apsisaugojimo būdus. Teikiama parama prevencinių priemonių įsigijimui ir suformuluoti reikalavimai bei rekomendacijos, kokie turi būti parametrai ir kaip priemones įdiegti, spręs išlaidų naštos problemą bei suteiks ūkininkams žinių. Projektas gali padėti mažinti ir skeptiškas nuostatas, jei institucijos rinks ir viešins informaciją apie priemonių efektyvumą ir kiti ūkininkai matys, kad priemonės veikia.
Kaimo plėtros programos veikla „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ leis susigrąžinti įsigyjant elektrinius aptvarus patirtas išlaidas iki 5000 eurų. Įgyvendinimo taisyklėse surašyti konkretūs reikalavimai remiamoms prevencinėms priemonėms: elektriniam juostų arba vielų aptvarui arba elektros tinklo aptvarui. Nurodoma, kad aptvarai turi būti ne žemesni kaip 110 m., iš penkių juostų ar vielų, apatinė juosta ar viela nutiesta ne aukščiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus, tvirtinimo kuolai turi būti stabilūs ir kt. Taip pat pateiktos rekomendacijos aptvarų įrengimui, kad būtų išvengta dažnai kylančių problemų. Projekto įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad pretenduoti į paramą gali ūkiai, veikiantys didesnę žalą patiriančiuose rajonuose: Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r. Kadangi projekto lėšos ribotos, orientuojamasi į ūkius, kuriems labiausiai reikalinga parama.
Šiam projektui pasirinkta remti tik elektrinius aptvarus, nors prevencinių priemonių prieš vilkų žalą esama ir daugiau. GAA „Baltijos vilkas“ pirmininko vertinimu, tai teisingas pasirinkimas, nes tinkamai įrengti elektriniai aptvarai yra viena patikimiausių priemonių, jie tinka įvairiems ūkiams ir yra palyginti lengvai įrengiami. Prie remtinų priemonių galėtų būti ir elektrifikuotos tvoros, kai prie metalinių tvorų ar neelektrinių tinklų pridedamos elektrinės vielos, saugančios nuo prasikasimo pro apačią arba peršokimo per viršų, tačiau pastarosioms priemonėms sunkiau apibrėžti reikalavimus.
Aplinkosaugos koalicija, kurios nare yra GAA „Baltijos vilkas“, teikė pasiūlymus rengiamoms įgyvendinimo taisyklėms. Pasak pasiūlymus taisyklėms rengusios Aplinkosaugos koalicijos specialistės Gintarės Herasimenkienės, koalicija siekė, kad parama būtų prieinama ir jos tvarka patraukli smulkiesiems ūkiams ir kad remiamų priemonių reikalavimai bei rekomendacijos būtų kuo kruopščiau apgalvotos. Pirminiame taisyklių variante buvo numatyta teikti paramą stambesniems ūkiams, tačiau po koalicijos, taip pat Avių augintojų asociacijos pastabų reikalavimai ūkio dydžiui buvo smarkiai sumažinti. Vienas iš koalicijos pateiktų siūlymų – aiškiai apibrėžti, kaip bus atliekamos projekto remiamų priemonių patikros, liko neįgyvendintas. G. Herasimenkienės nuomone, projekto sėkmė smarkiai priklauso nuo to, kaip įsigytos priemonės bus taikomos – nesilaikant rekomendacijų jų efektyvumas mažės, todėl šių priemonių naudojimo patikros yra svarbios. Taip pat reikia rinkti informaciją, ar priemones taikančiuose ūkiuose bus patiriama vilkų žala bei analizuoti priežastis. Šiuo metu vertinant žalos faktus prevencinėms priemonėms skiriama per mažai dėmesio, nesurenkama informacija, kokios priemonės buvo taikytos ir kodėl jos nepasiteisino, neatliekama analizė. Aplinkosaugos koalicija ragins institucijas imtis veiksmų, kad šie darbai būtų atliekami.
Aplinkosaugos koalicijos informacija