InformacijaLietuvoje

Neištesėti Aplinkos ministerijos pažadai dėl vilkų

2018-10-14 | Kategorija: Informacija, Lietuvoje | Komentarų nėra

Aplinkos ministerija pateikė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Pakeitimais yra atnaujinamas nuo 2014 metų galiojantis planas. GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį, kad nauji plano pakeitimai susiję tik su vilkų apskaita, tyrimais ir medžiokle, siekiant reguliuoti jų skaičių, tačiau paraštėse lieka kiti svarbūs populiacijos apsaugai uždaviniai, kurių daugelį buvo įsipareigota įgyvendinti iki 2015 metų, bet jie taip ir nebuvo įgyvendinami, o atnaujinant planą jiems neskirta dėmesio.

Saugomų rūšių apsaugos planai rengiami tam, kad valstybė apsibrėžtų, kaip elgsis su ta rūšimi ir kaip užtikrins gerą rūšies būklę. Vilko apsaugos plane deklaruojamas tikslas yra „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi“. Taigi, svarbu ir saugoti rūšį, ir valdyti su žmonėmis kylančius konfliktus, nes visuomenės priešiškumas yra kliūtis rūšies apsaugai. Deja, būtent konflikto valdymui ir vilko primtinumo didinimui skirtų uždavinių institucijos neįgyvendino nuo 2014 metų, nors jie ir buvo aiškiai apsibrėžti apsaugos plane.

Pateikiame Vilko apsaugos plano uždavinių santrauką ir mūsų vertinimą, kiek jie įgyvendinti nuo plano patvirtinimo 2014 metais: įgyvendinti, iš dalies įgyvendinti ar neįgyvendinti visai. Prie įgyvendintų iš dalies priskyrėme tokius uždavinius, kurių įgyvendinimas pradėtas, bet nepabaigtas tiek, kad duotų vilkų apsaugai svarbų rezultatą, arba įgyvendinta tik dalis užduoties. Pavyzdžiui, vilkų padaroma žala ūkiams yra kompensuojama, tačiau jos nustatymo ir vertinimo mechanizmas nėra iki galo apgalvotas, „popieriuje“ esantis reikalavimas vertinti, ar buvo taikomos gyvulių apsaugos priemonės, neveikia, nes nėra apibrėžta, kas yra apsaugos priemonės. Todėl bet kokia tvora ar vienos juostos žemas elektrinis piemuo įvertinami kaip apsaugos priemonė, nors iš tikrųjų apsaugoti negali.

Iš populiacijos apsaugai skirtų uždavinių iš esmės įgyvendintas tik statistikos apie sumedžiotus ir žuvusius vilkus rinkimas ir jos pateikimas visuomenei. Naujais plano pakeitimais žadama įgyvendinti ir mokslinių tyrimų uždavinį. Lietuvoje vilkų populiacijos moksliniai tyrimai nevykdomi daugelį metų.

GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, dabartinėje situacijoje vieni iš svarbiausių, bet neįgyvendintų ir toliau dėmesio nesulaukiančių uždavinių yra skirti vilkų žalos valdymui ir jų priimtinumo didinimui. Institucijos neskatina gyvulių apsaugos priemonių nuo vilkų taikymo, neinformuoja ūkininkų apie apsaugos galimybes, savivaldybės neturi pasiruošusios tvarkų gyvulių apsaugos priemonių įsigijimui remti. Aplinkos ministerija neinformuoja arba menkai informuoja apie vilkų populiacijos būklę, vykdomą jų apskaitą, nešviečia visuomenės apie vilko ekologinį vaidmenį ir svarbą gamtoje, apsaugos ir sugyvenimo būtinybę. Priešingai, Aplinkos ministerija skleidžia neigiamą požiūrį į vilką tiek žodine komunikacija, tiek sprendimais, orientuotais tik į medžioklę.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!