Lietuvos miškuose sambrūzdis – prasidėjo visuotinis vilkų ir lūšių skaičiavimas

Miškininkai, Aplinkos ministerijos  darbuotojai, medžiotojų būreliai, visuomenininkai šiemet vėl susitinka miškuose,  kuriuose bendromis jėgomis dar kartą perskaičiuos vilkus ir lūšis, o  apibendrinti duomenys galbūt įneš aiškumo į verdančias diskusijas šia  tema.

Kaip sako Aplinkos ministerija, vilkų apskaita organizuojama siekiant  išsklaidyti visas abejones dėl jų skaičiaus šalyje. Šiemetinė apskaita yra  išskirtinė, nes bus atliekama ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose  miškuose. Valstybinę apskaitą vykdys Generalinė miškų urėdija, privačią – Medžiotojų ir žvejų draugija. Kad surinkti duomenys apie pėdsakus būtų kokybiškai užregistruoti ir apibendrinti, ministerija papildė apskaitos metodiką nurodymu registruoti pėdsakus žemėlapyje ir rekomendacija juos fotografuoti.

Rezultatai priklausys nuo žmonių ir oro sąlygų

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“, prisidėjusios prie vilkų apskaitos organizavimo, tarybos pirmininkas Vaidas Balys GRYNAS.lt teigė, kad šiemet privačiuose miškuose vilkų pėdsakus skaičiuos nebe miškininkai, o  medžiotojų ir žvejų draugija. Tai kelia tam tikrų klausimų.

„Sunku iš anksto prognozuoti, kiek tai prisidės prie tikslumo, nes iš vienos  pusės bus daugiau žmonių, didesni plotai bus apeinami. Iš kitos pusės, kyla  klaustukas dėl medžiotojų, atliekančių apskaitą, skaidrumo ir patikimumo, ar  pavyks viską padaryti taip, kad niekam nekiltų abejonių, kad skaičiavo  suinteresuota pusė“, – svarstė V. Balys.

Klausimų, anot jo, kelia ir taikytina metodika. „Ankstesniais metais buvo  pildoma lentelė, šiemet bus naudojamas ir žemėlapis, kuriame bus žymimi radimo  taškai, judėjimo kryptys ir skaičiai. Dėl to analizė gali būti tikslesnė ir  patikimesnė. Klausimas, kaip tai pavyks padaryti praktikoje. Įsivaizduokite, yra  pusketvirto šimto girininkijų, kiekvienoje eina vienas girininkas, vienas  medžiotojas.

Apskaita vyks dvi dienas, turėsime baisingą krūvą popierių, juos reikės  išanalizuoti. Koks bus skaičius – sunku pasakyti. Juk ir vilkų skaičius nėra  pastovus, ir apskaitos priklauso nuo daugybės dalykų – analizės, oro. Jeigu ir  toliau nesnigs, oro prasme turėsime kone idealias sąlygas. Vienos paros šviežumo  sniegas reiškia senų pėdsakų nepriskaičiavimą. Bet jeigu naktį pradės snigti,  pirma diena būtų sužlugdyta, nes nieko neberasi“, – aiškino V. Balys. Vyro  teigimu, yra daug faktorių, kurių negali valdyti, o tuos, kuriuos galima valdyti – reikia viltis, kad išėję į mišką žmonės sąžiningai atliks savo darbą ir viskas  bus gerai.

Analizės tikslas – ne vilkų būklės nustatymas?

Vis dėlto, pasiteiravus, kokiomis metodikomis remiantis įvairūs gyvūnai  skaičiuojami kitose šalyse, „Baltijos vilko“ atstovas teigė, kad patirčių yra įvairių.

„Ši apskaita (vykdoma Lietuvoje – red. past.) turi vieną didelį privalumą – yra paprasta. Miškininkai išeis į mišką, pusdienį pasivaikščios miške, užpildys  anketas, jos bus apibendrintos ir turėsime rezultatus. Norint patikimai  skaičiuoti, neužtenka pusdienį pasivaikščioti miške. Reikia ir atitaikyti oro  sąlygas, ir kruopščiai atlikti analizę. Apskaitą daryti ne vieną, ir ne tris  dienas. Bet turime, ką turime“, – pasakojo V. Balys.

Jo teigimu, kai kuriose užsienio šalyse vilkus skaičiuoja miškininkai, kitur – tik medžiotojai, tačiau yra ir tokių šalių, kuriose vilkai skaičiuojami ne  vienetais, o vilkų šeimomis: „Pradedama pėdsakų skaičiavimais, o baigiama  genetiniais ekskrementų tyrimais, analizuojama, kur gyvena šeima ir tik tada  samprotaujama, kiek joje yra individų. Bet tokios apskaitos yra brangios, jos  reikalauja daug pastangų, jų paprastai nesuorganizuosi“.

V. Balys neslėpė, kad brangius tyrimus galima būtų pasidaryti ir Lietuvoje,  bet tuomet reikėtų kelti klausimą, kokių tikslų siekiama. „Ne paslaptis, kad šitos apskaitos tikslas yra ne nustatyti tikrąją vilkų būklę, o paskaičiuoti  sumedžiojamą plotą. Mūsų medžioklė yra paremta proporcine sistema.  Suskaičiuojame n vilkų, atriekiame kažkiek procentų ir nustatome, kiek bus  sumedžiojama. Vien dėl to kiekvienais metais reikia kokio nors skaičiaus,  nebūtinai tikslaus. Jeigu medžioklė būtų susieta ne su šiuo skaičiumi, o,  pavyzdžiui, žalos darymu, tokia apskaita prasmės neturėtų, tada tikrai būtų galima galvoti apie kas trejus ar penkerius metus darytiną kruopščią apskaitą. Bet pas mus akcentas yra kitoje vietoje“, – samprotavo V. Balys.

Jo prognozėmis, šiemet perskaičiuojamas vilkų skaičius turėtų būti didesnis  nei pernai (pernai buvo 250 – red. past.). „Tai natūraliai ves prie to, kad  turėtų didėti ir vilkų sumedžiojimo kvota. Matyt taip ir bus – turėsime naują kvotos pasiūlymą, vėl turėsime diskusijas, ar tai yra pagrįsta. Vėl kils  pradinis klausimas, ar vilkus medžioti kaip proporciją nuo populiacijos yra  tikslinga, kokią problemą sprendžia, ar ją išsprendžia“. Jo teigimu, nors  diskusijas vilkų apskaitos rezultatai vargu, ar užbaigs, jie turėtų įnešti  objektyvumo: diskusija vyksta prasmingiau, kai turime kažką ant stalo, o ne tik  apie debesis šnekame, bet pozicijos žmonių tikrai nepasikeis“.

Medžiotojų atstovas: sensacijų nesitikime

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, koordinuojančios privačių miškų vilkų ir lūšių apskaitą, pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo teigimu, vasario 21  dieną kiekvienoje Lietuvos girininkijoje pasirodys bent po vieną medžiotojų atstovą, kuris skaičiuos vilkų ir lūšių pėdsakus. „Tikiuosi, kad jokių sensacijų nebus, kadangi vilkų skaičius stebimas ne vienerius, ir ne dešimt  metų. Aplink tą skaičių, kuris buvo minimas ankstesniais metais plius minus į vieną kitą pusę gal 50 ar kiek daugiau bus. Tikiuosi, kad į pliusą, nes  ankstesnėse apskaitose nebuvo privatūs miškai įtraukiami, nepakliūdavo tokios  vilkų buveinės kaip dideli durpynai Kupiškio, Radviliškio rajonuose, kitose  teritorijose“, – sakė E. Tijušas.

Jo teigimu, sensacingų atradimų nesitikima, nes vilkų populiacija yra  stabili, nešokinėja aukštyn žemyn: „Burti iš kavos tirščių kokį skaičių surasime – nesiimu, bet prognozuoju, kad sensacijų nebus“, – dar kartą pakartojo  medžiotojų atstovas.

Jis teigė, kad anksčiau skaičiuoti miškininkų ir medžiotojų vilkų populiacijų skaičiai nesutapdavo, nes buvo taikomos skirtingos metodikos: „Nekoordinuota  ankstesnių medžiotojų apskaita buvo atliekama medžioklės plotų vienetų pagrindu.  Vilkų gauja, šeimyna gyvena kelių medžioklės plotų vienetų teritorijose. Kadangi  tai nebuvo koordinuojama, o iš medžiotojų reikalaujama ataskaitose parodyti, ar  yra vilkų jų teritorijoje, ar nėra, tas skaičius grynai mechaniškai padidėdavo.  Medžiotojai buvo kaltinami, kad jie tai daro sąmoningai, tačiau tai įvykdavo dėl  ne visai tikusios apskaitos organizavimo“.

Vilkų populiaciją reikėtų vertinti kartu su kaimynų?

Klausiamas apie būsimos vilkų ir lūšių apskaitos naudą, E. Tijušas pabrėžė, kad visa šiuolaikinė medžioklė yra paremta medžiojamų gyvūnų išteklių žinojimu. „Apskaitos tikslas visada buvo ir dabar yra – kuo tiksliau orientuotis, kiek  reikalinga populiaciją reguliuoti, kokią dalį jos galima sumedžioti, kad jai  nebūtų pakenkta“.

Vilkų populiacijos stabilų skaičių rodo ir aplinkinių kaimyninių šalių apskaitų rodikliai. E. Tijušas sako, kad Lietuvos vilkų populiacija nėra  izoliuota, ji yra vientisa su Latvijos ir Baltarusijos, taip ją reikėtų ir  vertinti. „Mokslininkai, zoologai tvirtina, kad prie šitų populiacijų dar reikia  prijungti ir Estiją ir net dalį Rusijos. Tai yra vientisa, ištisa,  nepertraukiama vilkų populiacija, kurioje vyksta genų mainai, ji pastaruosius  dešimtmečius yra pakankamai stabili. Visuomenė yra mažai informuota apie tai,  kad kaimyniniuose kraštuose Latvijoje ir Baltarusijoje nuolat kiekvieną sezoną vilkų sumedžiojimo skaičiai yra žymiai didesni negu pas mus Lietuvoje. Latvijoje  kasmet sumedžiojama apie 200 vilkų, Baltarusijoje – 600-700”, – vardijo  medžiotojų atstovas.

Jis pabrėžė manantis, kad valstybių sienos gyvūnams neegzistuoja, o tai  reiškia, kad gyvūnų migracija yra nuolatinė. „Skambinti pavojaus varpais, kad  pas mus vilkui gresia išnykimas yra truputį perdėta, o problema per daug  sureikšminta“, – savo poziciją išsakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos  pirmininko pavaduotojas E. Tijušas.

Rūta Levickaitė
GRYNAS.lt