Labanore siaučia sulaukėjusių šunų gauja

Labanoro miestelyje pastebėti keli palaidi šunys, kurie susimetę į gaują jau papjovė kelias stirnas. Sulaukėjusių šunų išpuoliais skundžiasi dėl savo saugumo besibaiminantys vietos  gyventojai.

Kitą dieną po šio įvykio šunų prie stirnos jau nebebuvo, o pačios stirnos  griaučius pasiėmė režisierius Mindaugas Survila ereliams fotografuoti. Labanoro  parko vyr. biologo teigimu, tie patys šunys užfiksuoti ir kitą dieną, jam  važiuojant automobiliu su kolega Šnieriškių kryptimi (Švenčionių rajone), prie  pat ribos su Molėtų rajonu.

„Vėl buvo papjauta stirna ir prie jos sėdėjo tie patys šunys. Didesnė stirnos  dalis buvo suėsta, tai vėlgi buvo patinas. Į įvykio vietą grįžus su dar vienu  kolega, šunų prie stirnos likučių jau nebebuvo“, – toliau dėstė A.  Aliukonis.

Vyras teigė, kad užvakar apie trečią valandą po pietų vėl sulaukė skambučio  iš pažįstamo žmogaus, kuris ant Aiseto ežero ledo vėl teigė pastebėjęs sužalotą stirną ir du „vilkus“.

„Klausiu: vilkai rudi? Sako – rudi. Sakė, kad spėjo juos nufotografuoti.  Paprašiau, kad man atvežtų parodyti. Atvažiavo, parodė nuotraukas. Tai buvo du šunys – vienas aviganis, maišytas su kažkuo, bet panašus į vokiečių aviganį. Kitas – būtų vokiečių aviganis, bet snukis – kolio. Vakare nuvažiavęs į vietą, suradau stirną (ji buvo beveik sveika), dabar ji pas mane namuose sandėliuke  guli. Šunų prie jos jau nebebuvo“, – kalbėjo A. Aliukonis.

Šunų savininkui reikia mėsos?

Labanore stirnas pjaunantys šunys pastebimi jau ne pirmą kartą. Kaip pasakojo  Labanoro parko vyr. biologas, ir ankstesniais metais buvo fiksuota tokių išpuolių, rasta sudraskytų gyvūnų pėdsakų.

„Kieno tai šunys – visi žino, tiktai savininkas kategoriškai tai neigia. Šunys yra sulaukėję, miškininkai juokauja, kad jie nuo gimimo tikriausiai  nešerti. Savininkas šiai dienai nelabai pasiturinčiai gyvena, kažin, ar pats  visada valgyt turi“, – kam priklauso šunys aiškino A. Aliukonis.

Informaciją apie lakstančius šunis vyras tikina perdavęs Labanoro miestelio  seniūnui, šis teigė, kad savininkui lieps šunis prisirišti. Tačiau pašnekovas  tikino, kad tai problemos nesprendžia. Savininkas ginasi, kad šunys ne jo ir  nors tu ką jam.

„Galima viską būtų suversti vilkui, bet gyvenime rudo vilko su kolio snukiu  nesu matęs, nors laukinėje gamtoje esu ne kartą vilką matęs. Kitas dalykas,  jeigu tų vilkų tikrai būtų, tie šunys jau būtų prie Rojaus vartų“, – juokavo A.  Aliukonis.

Sprendimas – šunis nušauti

Labanoro parko vyr. biologas sako netikintis, kad situacija gali būti  išspręsta gražiuoju, pasikalbėjus su šunų savininku. Jis teigė matantis tik  vieną sprendimą – šunis nušauti. Tai, anot jo, legaliai galėtų padaryti  medžiotojų būreliai, šunis užfiksavę medžiojimo teritorijose.

„Reikėtų griežtai įpareigoti medžiotojus, medžioklių būrelius – jeigu pamato  savo medžioklės teritorijoje palaidus šunis, iš karto nušauti. Tai vienintelis  būdas, nes kitaip juos sugaudyti – velniai žino kaip, jie gana plačioje  teritorijoje laksto“, – atkreipė dėmesį A. Aliukonis.

Medžiotojai, anot jo, šauti į šunį be pavadėlio, kuris yra užfiksuojamas  medžioklės plotuose ne medžioklės su šunimis metu, gali be jokių apribojimų. Jiems dėl to negrėstų jokie nemalonumai.

„Su savininku susitarti – be šansų. Jis neigs. Už stirną jam būtų 5 tūkst.  litų žala gamtai“, – tvirtino A. Aliukonis.

Laukiniai šunys pavojingesni už vilkus, nes nebijo žmogaus

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas  Balys sako, kad pasakyti, kiek tokių atvejų, kai gyventojai, naudodami laukinius šunis, siekia sau naudos, sudėtinga, todėl belieka tik spėlioti.

„Per pastaruosius metus tai nėra vienintelė panaši istorija. Buvo gal vienas  kartas, ar du“, – bandė prisiminti pašnekovas. Jo teigimu, kiekviena situacija  yra individuali, todėl kalbėti apibendrintai, kada kalti laukiniai šunys, kada  vilkai, būtų netikslu. Vis dėlto, tam tikros detalės gali kartais padėti  atpažinti, kada pasidarbavęs vilkas, o kada šuo.

„Šioje istorijoje šunys buvo matomi viduryje dienos, žmonių jie nelabai  baiminosi – todėl galima juos vizualiai apžiūrėti ir suprasti, kad jie yra  visiškai nevilkiškos spalvos ir išvaizdos. Žmogus, kuris pasižiūrėtų penkias  sekundes neišsigandęs, suprastų, kad tai ne vilkas“, – aiškino V. Balys. Tačiau  jis atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų randamos tik sudorotų žvėrių liekanos,  galima būtų tik spėlioti, kieno tai darbas.

„Jeigu stirna guli vos ne viduryje kaimo, klausimas, ar vilkas ateitų stirnos į kaimą? Bet jeigu stirna guli miške, labai sunku pasakyti… Sunku pasakyti,  kiek dažnai tokie atvejai gali būti ir ar žmonės suverstų kaltę vilkams, jeigu  tikrieji kaltininkai yra šunys“, – samprotavo „Baltijos vilko“ atstovas.

Vertindamas situaciją Labanoro miestelyje, pašnekovas svarstė, kad šunų savininkas galbūt taip elgiasi ne iš piktos valios, o nepamąstydamas, kokią žalą daro aplinkiniams.

„Dažniausiai žmonės nesupranta, kad laukinis šuo yra plėšrūnas. Jeigu jis  turi tam tikrų veislių kraujo, jis gali pridaryti bėdos. Tokį žmogų reikia  paprotinti, nežinau, ar galima jį nubausti už šunų nepriežiūrą, bet norėtųsi,  kad tokių atvejų nebūtų. Ne tiek dėl to, kad vilkams krenta kaltė, bet dėl žmonių saugumo, nes tokie šunys yra nepalyginamai pavojingesni už vilką, nes jie žmogaus nebijo“, – apibendrindamas kalbėjo „Baltijos vilko“ tarybos  pirmininkas.

Rūta Levickaitė
GRYNAS.lt