Straipsniai

Į Aplinkos ministeriją kreipėsi tarptautinė šakalų apsaugos organizacija

2015-06-04 | Kategorija: Straipsniai | Komentarų nėra

Šakalo priskyrimas invazinėms rūšims Lietuvoje sulaukė tarptautinio atgarsio. Europoje veikianti šakalų apsaugos organizacija GOJAGE, kartu su partnerių grupe, paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos Aplinkos ministeriją, kuriame argumentuojama, kodėl šakalas nėra invazinė rūšis, ir patariama atsisakyti minties įtraukti jį į invazinių rūšių sąrašą.

Šių metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo sumedžiotas šakalas. Komentuodami šakalo pasirodymą Lietuvoje aplinkos ministerijos darbuotojai ir kai kurie mokslininkai iš karto jį įvardijo invazine rūšimi ir paskelbė itin žalingu ir grėsmingu. Netrukus buvo pakeistos medžioklės taisyklės ir šakalas įrašytas prie invazinių rūšių, kurias medžioti galima visus metus be jokio limito. Nors iki šiol nėra patvirtintų duomenų, kad Lietuvoje būtų pastebėta dar šakalų, buvo inicijuotas šakalo įrašymas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Invazinės rūšys laikomos nepageidautinomis ir naikintinomis, jų naikinimas yra finansuojamas projektų lėšomis. Invaziniams paprastai priskiriami iš tolimų kraštų atvežti gyvūnai, kaip kanadinė audinė, usūrinis šuo ar meškėnas. Rūšies įtraukimo į invazinių rūšių sąrašą klausimą sprendžia Invazinių rūšių kontrolės tarnyba, kurią sudaro visas būrys specialistų, daugiausia Aplinkos ministerijos, Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto darbuotojai ir mokslininkai. Po šios tarybos sprendimo Lietuvoje buvo parengta nauja invazinių rūšių sąrašo redakcija, įtraukiant šakalą. Teliko suderinti su visuomene ir pasirašyti ministrui.

GAA „Baltijos vilkas“ kreipėsi į Neformalią paprastojo šakalo tyrimų Europoje grupę (GOJAGE), informuodama apie Lietuvoje sumedžiotą šakalą ir prašydama įvertinti šios rūšies priskyrimą invazinėms rūšims. GOJAGE organizacija vienija specialistus iš įvairiausių Europos šalių, kaip Rumunija, Italija, Graikija, Ukraina, Lenkija, Estija ir kitų. Ji užsiima šakalų tyrimais visoje Europoje, kur šie gyvūnai yra pasirodę, siekia rinkti ir dalintis informacija, vykdo šakalų monitoringą. Į žinią apie galimą šakalo įtraukimą į invazinių rūšių sąrašą GOJAGE sureagavo parengdama viešą kreipimąsi į Lietuvos aplinkos ministeriją, kuriame išdėstyti argumentai, kodėl šakalas neturi būti laikomas invazine rūšimi. Vardijama, kad šakalas natūraliai plinta į šiaurę, nėra duomenų apie jo didelę žalą biologinei įvairovei, naujose teritorijose šakalų skaičius nėra greitai augantis. Taip pat apžvelgiamas šakalo statusas Europoje: jis įtrauktas į Tarptautinę raudonąją knygą kaip Europos Sąjungos šalyse gyvenanti rūšis, kuriai gali grėsti nykimas, bei Buveinių direktyvos V-ą priedą, kaip rūšis, kurios būklę reikia stebėti ir imtis veiksmų, jeigu būtų reikalinga apsauga.

Kaip ir vilkai, šakalai praeitame amžiuje išgyveno naikinimo laikotarpį, kai buvo gaudomi spąstais ir nuodijami. Kai kuriose šalyse jų visai neliko. Tik susirūpinus gamtos įvairove ir supratus, kad plėšrūnai yra būtina gamtos sistemos dalis, kova prieš šakalus liovėsi, o jų populiacijos ėmė atsikurti. Kartu su atsikūrimu ir plitimu kyla ir sugyvenimo su žmogumi konfliktų, kuriuose nemenką vaidmenį vaidina tiesiog priešiškas žmonių nusistatymas, nenoras ieškoti gamtai ir žmogui tinkančių sprendimų arba paprasčiausiais nežinojimas. Todėl yra svarbu, kokiu žodžiu bus pavadintas šakalas ir kas apie jį bus pasakyta specialisto ar valdininko kalboje, kad neapgalvoti ir neteisingi negatyvūs žodžiai ar net veiksmai nenuteiktų visuomenės prieš žvėrį, o kartu ir gamtą. Taip pat svarbu suprasti, kad gamta nepaiso sienų, o kartu su ja – ir gamtosauga.

Gintarė Žalkauskaitė
GAA „Baltijos vilkas“

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!