Apie vilkų daromą žalą ir verslų propagavimą

Vilkai, Gamta, aplinkos apsauga… Kam tai rūpi, kai ekonominiai ir verslo motyvai visur griežia pirmu smuiku, o politikų pagrindinis tikslas tiesiog būti perrinktais. Jei jau taip, tai pakalbėkime ne apie vilkus, o apie verslus.

Tiems, kurie nestebi regioninės žiniasklaidos, trumpa santrauka: Lietuvą užpuolė vilkai ir jie baigia išpjauti avis. Ūkininkai niekaip negalėjo žinoti, kad gamtoje gyvena plėšrūnai ir tam nesiruošė. Todėl dabar jų tiesioginėmis išmokomis skatinami, bet nuo vilkų nesaugomi ūkiai privalo būti ginami nuo šios nelaimės kuo greičiau, nesirenkant priemonių ir nediskutuojant. Tokia štai mintis sąmoningai ar nesąmoningai kalama mums į galvas. Na o aš siūlau prisiminti, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra yra gausiai remiama mūsų visų pinigais, nes įsipareigojo būti tvarus ir darnus, diegti inovacijas, saugoti ekosistemas, kurti darbo vietas ir taip toliau ir panašiai. Netikite? Paskaitykite oficialioje svetainėje. Ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi nustatyta plėtros kryptimi, nes ekonomiškai (ir ne tik) mums visiems apsimoka stiprus kaimas ir aplinką tausojantys verslai.

Bet vienas iš susitikimų su ūkininkais, prieš keletą savaičių vykęs Svėdasuose, verčia susimąsti, kuria kryptimi iš tiesų einame. O buvo taip: ūkininkas Pikčiūnas supyko ir pareiškė, kad „Baltijos vilkas“ neleistinai atstovauja tvoras įrengiantį verslą, žemės ūkio ministrė tai patvirtino, o vietinė žiniasklaida tai pasigriebė ir net į straipsnio pavadinimą įdėjo.

Sąžiningai ir atsakingai sakau: mes, kaip vilkų advokatai, be abejo propaguojame verslą, kuris ūkininkams padeda įsirengti apsaugos nuo plėšrūnų priemones. Jei atsiras aviganių šunų augintojų Lietuvoje, tai ir juos propaguosime. Kodėl? Ogi todėl, kad ne kartą įrodyta, jog apsaugos nuo vilkų priemonės ženkliai sumažina žalą. Ir dar todėl, kad mums jau atėjo laikas diegti inovacijas, susitaikyti su gamta ir iš naikintojų tapti puoselėtojais. Tuo labiau, kad ir būdai jau žinomi, dabar reikia juos naudoti ir tobulinti. Skeptikus nukreipsiu paskaityti solidų vokiečių atliktą tyrimą. Taip pat priminsiu, kad priešingai, nei nuolat teigiama viešumoje, vilkai Vokietijoje gyvena jau 15 metų, pastaruoju metu jų suskaičiuojama bent pusantro šimto, ir jie toliau plinta nuo Lenkijos pusės į šalies gilumą. Todėl vokiečiai nėra „vilkų nematę“ ir „nieko nesuprantantys“.

Jeigu jums skaudėtų dantį, aš tikrai pasiūlyčiau eiti pas dantistą ir taip propaguočiau odontologų verslą. Žinoma, visada galima paimti plaktuką ir paprašyti kaimyno skaudamus dantis išmušti. Taip būtų pigiau, bet rezultatas prastesnis. Juk specialistas visų pirma dantį bandytų išgydyti, o rautų tik kraštutiniu atveju.

O jei jūs paklaustumėte, kur gauti maisto, tai aš parodyčiau parduotuvės arba, greičiausiai, ūkininkų turgelio link. Ir taip propaguočiau pardavėjų, perdirbėjų ir tų pačių pikčiūnų žemės ūkio verslą. Žinoma, galėčiau pasiūlyti užsiauginti bei pasigaminti pačiam, bet tai užtruktų mėnesį kitą, o ir būtinų žinių bei priemonių tam nebūtinai turėsite.

Tad ką daryti, kai aplinkui vien tik verslai, o Lietuva pretenduoja būti laisvos rinkos šalis, kur kiek galima daugiau visko gamina ir kuo daugiau paslaugų siūlo privačios įmonės, bendrovės, kooperatyvai, patentininkai ir visokių kitokių vardų turintys privatininkai? Ogi reikia tik džiaugtis ir remti tą verslą, kuris atitinka tavo įsitikinimus ir vertybes. Aš asmeniškai tikiu, kad kaip ištobulėjo medicina, kuri šiandien jau nebėra vien tik primityvus kraujo nuleidinėjimas, taip ištobulės ir sutarimo su gamta technologijos: tvoros nuo vilkų, vamzdžiai nuo bebrų, repelentai nuo kanopinių, ir kiti aplinkai draugiški būdai. Mano nuomone, dabar privalu skatinti tuos, kurie dirba šioje srityje ir padaro įvairias apsaugos priemones prieinamas mūsų ūkininkams. O juk tai ne ateiviai iš kosmoso, bet tie patys verslininkai, kurie jau ir šiandien aprūpina ūkininkus įvairausia įranga ir priemonėmis, skirtomis padėti užauginti ir prižiūrėti gyvulius.

Ir tik nereikia savęs apgaudinėti, kad medžioklė – tai išskirtinė veikla, neturinti nieko bendra su verslais. Juk kažkas gamina ir pardavinėja ginklus, šovinius, taikiklius bei kitą medžioklės įrangą. Įspūdingi visureigiai ir kuras jiems, apranga ir įvairūs medžiotojiški žaisliukai taip pat pildo verslininkų kišenes. O panorėję nesunkiai rasite informacijos apie organizuojamas komercines medžiokles tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, tarkime Afrikoje nusišauti kokį retą gyvūną. Todėl kiekvienas galite sau atsakyti, kokį verslą labiau norėtumėte remti: ginklų ir medžioklės pramonę ar tuos, kurie diegia technologijas, sutaikančias žemės ūkį su laukine gamta.

Mūsų pasirinkimas akivaizdus – mes renkamės žmonėms ir laukinei gamtai draugiškus verslus, o tuo pačiu labai norime, kad klestėtų Lietuvos žemės ūkis. Pripažinkime pagaliau, kad vien medžioklė žemės ūkio žalos problemų neišsprendė ir neišspręs, nebent išnaikinsime visus „nepatogius“ gyvūnus. Todėl pažadu, kad ir toliau domėsimės veiksmingomis priemonėmis, pasakosime apie jas ūkininkams, bendrausime su priemones siūlančiomis įmonėmis, o kai ūkininkai norės, tai vienus suvesime su kitais.

Mes ir toliau minsime valdininkų slenksčius, siūlydami konstruktyvius ir gamtai draugiškus sprendimus. Jau pasiekėme, kad ūkininkams būtų mokamos kompensacijos už vilkų žalą ir bent iš dalies būtų remiamas apsaugos priemonių įsigyjimas. Dabar reikia pasiekti, kad kuo daugiau ūkininkų sužinotų ir įsitikintų priemonių veiksmingumu, o jų įsigyjimas būtų dar labiau skatinamas bei remiamas. Ir mums visai negėda, kad mūsų savanoriška veikla netiesiogiai reiškia tiek draugiško aplinkai žemės ūkio, tiek gyvulių apsaugos priemonių pardavėjų propagavimą.

Pažadu, kad visus verslininkus, galinčius ūkininkams padėti apsisaugoti nuo vilkų žalos, ateityje reklamuosime svetainėje www.SaugiAvis.lt. Iš jų tik prašysime susipažinti su naujausiais tyrimais apie patikimas priemones, kad žinotų ir galėtų profesionaliai patarti. Taip pat reklamuosime gerus pavyzdžius, tokius kaip Skuodo rajono savivaldybė, kuri priima ūkininkų paraiškas vilkų daromos žalos prevencijos priemonėms įsigyti ir įrengti.

Dar daugiau, jei atsiras norinčių vystyti sugyvenimo su gamta techonologijas ir prisidėti prie greitai besiplečiančios eko-pramonės, tai esame pasiruošę pasidalinti mūsų sukauptomis žiniomis ar idėjomis, kad galėtumėte jas toliau vystyti, o gal pradėti ir naują startuolį. Apie ką aš čia? Ogi apie naujų modernių technologijų taikymą ūkininkų patiriamai žalai mažinti. Išmanūs davikliai, adaptyvūs plėšrūnų atbaidymo įtaisai ir panašūs įrenginiai jau nebėra mokslinė fantastika, o darbštūs bei išradingi lietuviai turi visas galimybes suspėti į beįsibėgėjantį traukinį.

Džiaukimės, kad gamta ir tie patys vilkai bei kiti plėšrūnai pamažu sugrįžta į Europą. O tai mums pateikia visą spektrą pasirinkimų: arba toliau niokoti savo gamtą kaip įsivaizduojamą kliuvinį bet kokiai ekonominei veiklai ir tarpusavyje pyktis; arba diegti kitų sukurtas sugyvenimo priemones ir nedraugišką aplinkai verslą keisti draugiškesniu; arba ir patiems prisidėti prie pozityvių technologijų vystymo, jų gamybos ir pardavimo kitoms šalims. Tai – mūsų pasirinkimas. Įvairios verslios Lietuvos strategijos prioritetą teikia trečiajam pasirinkimui, ir tartum būtų galima tikėtis valdžios palaikymo ir paramos. Tačiau mes vis dar esame užstrigę ties pykčiais ir įvairiais rinkiminės propagandos triukais. Tokiame kontekste verslo, kuriančio kažką naudingo ir draugiško aplinkai, propagavimas netgi tampa nuodėme. Tačiau aš tikiuosi, kad tai laikina, o pamažu prasidedančios diskusijos galiausiai išves mus iš nekonstruktyvaus kaltinimų ir atsakomybės kratymosi rato.

Lina Paškevičiūtė
Iniciatyva „Saugi avis“ (www.SaugiAvis.lt)