Apie šernų šėrimą ir kitas maro plitimo grėsmės aktualijas

Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius konsultuojasi su Aplinkos ministerijos specialistais bei medžiotojais ir planuoja naujas šernų populiacijos valdymo priemones, kuriomis būtų mažinama afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmė. Kad virusas negalėtų sparčiai plisti Lietuvoje norima mažinti šernų populiacijos tankį, tačiau susiduriama su medžiotojų pasipriešinimu, o kaip tik medžioklė laikoma svarbiausiu šernų skaičiaus mažinimo būdu. GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį, kad didelis šernų skaičius mūsų miškuose yra susijęs su paskutiniu metu susiklosčiusiomis medžioklės tradicijomis, kai žiemą šernai yra gausiai šeriami. Svarstant apie šernų skaičiaus mažinimą, yra tikslinga drausti jų šėrimą.

Šernų skaičius Lietuvoje yra išaugęs lyginant su ankstesniais laikotarpiais. „Lietuvos faunoje“ (1988) rašoma, kad 1948 metais medžiojamosios faunos apskaitoje buvo nurodyta 4200 šernų, o nuo septintojo dešimtmečio jų ėmė gausėti, kartu buvo vis daugiau sumedžiojama. 1985 metais buvo apskaityta apie 19000 šernų. 2013 metais apskaityti 61745 šernai. Šių apskaitų duomenys priklauso nuo įvairių faktorių, ir žvėrių skaičius apskaitomas labai apytiksliai, tačiau galima vertinti, kad šernų skaičius Lietuvoje pastaruoju metu yra didesnis nei ankstesniais laikotarpiais. Apgalvotas tokios gausios populiacijos mažinimas nekeltų pavojaus populiacijos gyvybingumui ir išlikimui. Siekiant šernų populiacijos mažėjimo turėtų būti įvertintos esamos jų gausos priežastys, esamas skaičius ir jo kitimo tendencijos. Deja, kažin ar galima pasikliauti paskutinės 2014 metų šernų apskaitos duomenimis (suskaičiuoti 22325 šernai), nes sumedžiojus 8-iais tūkstančiais šernų daugiau nei ankstesniais medžioklės sezonais, per apskaitą registruotas jų skaičiaus sumažėjimas beveik 40-čia tūkstančių, nors po ankstesnių medžioklės sezonų jų gausa smarkiai nemažėjo. Toks skaičiaus šuolis nepaaiškinamas jokia logika, išskyrus tą, kad siekdami išvengti spaudimo medžioti šernus, apskaitą vykdę medžiotojai nurodė mažesnį jų skaičių. Taigi, iš esmės lieka nežinoma, kiek šiuo metu miškuose yra šernų. Abejotini paskutinės šernų apskaitos rezultatai apsunkina galimybes jų gausą apgalvotai mažinti medžioklės būdu, o medžioklė, kuria būtų numatoma išnaikinti kuo daugiau šernų, gali duoti priešingą nei norima rezultatą ir Europos šalių specialistų yra įvardijama kaip netinkamas kelias kovojant su maru. Yra žinoma, kad dėl intensyvios medžioklės šernės veda didesnes vadas, taip populiacija atstato prarastų individų skaičių, be to, esant gerai mitybinei bazei šernės gali vesti dvi vadas per metus.

Paskutiniu metu šernai didelę savo maisto dalį gaudavo šėryklose bei ūkininkų laukuose ir jų vislumas buvo didelis. Kasmet buvo sumedžiojama 60-80 proc. prieš tai apskaitytų šernų ir kasmet jų populiacija atsistatydavo. Mokslininkų yra nustatyta, kad dėl papildomo šėrimo šernės ima rujoti jau pirmaisiais savo gyvenimo metais (užuot rujojusios tik antraisiais ar trečiaisiais metais), todėl padidėja jauniklius atsivedančių patelių skaičius populiacijoje. Taip pat dėl šėrimo šernės atsiveda didesnes vadas, daugiau šerniukų išgyvena pirmuosius savo gyvenimo mėnesius. Gausus laukinių žvėrių prišėrimas iškreipia natūralius gamtos procesus, jo atsisakymas turėtų teigiamą poveikį ne tik šernų, bet ir kitų gyvūnų populiacijoms, kurioms šernų gausa daro neigiamą poveikį.

2014-04-16 įsigaliojusiuose medžioklės taisyklių pakeitimuose buvo atribotas žvėrių šėrimas ir viliojimas, uždrausta medžioti šėrimo vietose, o viliojimui numatytas ribotas pašarų kiekis – ne daugiau kaip 20 kilogramų. GAA „Baltijos vilkas“ palaiko šiuos medžioklės taisyklių pakeitimus. Kartu GAA „Baltijos vilkas“ ragina bent kuriam laikui uždrausti šernų šėrimą, leidžiant atsistatyti natūraliai jų populiacijos dinamikai. Kartu reikėtų įvertinti, kad pašarai, skirti šernų viliojimui, nesudarytų didelės jų maisto dalies. Be papildomo šėrimo esama šernų populiacija mažėtų, todėl ši priemonė turėtų teigiamą poveikį afrikinio kiaulių maro plitimo prevencijai. Priešingai nei apgalvotai vykdoma medžioklė, šernų šėrimo draudimas nėra priklausomas nuo jų apskaitų rezultatų ir nereikalauja jokių išlaidų.

Nors atrodo akivaizdu, kad šėrimas gausina šernų gretas, kai kurie medžiotojai ne tik nenori jo atsisakyti, bet ir siūlo grąžinti ankstesnę tvarką, kai šernai buvo šeriami tiesiog prie medžioklės bokštelių, argumentuodami, kad tokiu būdu šernai yra laikomi vienoje vietoje ir užsikrėtę nenešioja viruso, be to, jų galima daugiau ir lengviau sumedžioti. Taip įsisukama į lengvo šernų medžiojimo ir kartu jų gausinimo ratą, kuriame sukamasi jau ne vienerius metus, o šernų skaičius miškuose išlieka didelis. Žinoma, kad šėrimo vieta yra visų gyvūnų traukos vieta, dėl to ji kartu yra ir užkrečiamų ligų platinimo vieta. Nelikus tokių vietų žiemą ieškodami maisto šernai judės plačiau, tačiau jie vis viena išliks teritoriniais gyvūnais ir daugiausia vaikščios tam tikrame savo gyvenamame plote. Medžiotojai taip pat prieštarauja, kad uždraudus šerti šernus, žiemą nebūtų galima šerti ir kitų kanopinių gyvūnų, pavyzdžiui, stirnų. Tačiau reikia pastebėti, kad šernai paskutiniu metu buvo gausiai šeriami per visą šaltąjį sezoną, o ne tik tuo laiku, kai gamtinės sąlygos iš tiesų grasina miško gyvūnams bado mirtimi. Kai kuriomis žiemomis laikotarpių su ilgiau užsilaikančiu giliu sniegu ar stora ledo pluta nei nebebūna, o jiems atėjus galimas stirnų maitinimas aukštesnėse ėdžiose ar šernams mažiau tinkamu pašaru.

Be šernų skaičiaus mažinimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus yra planuojamas naujai aptinkamų afrikiniu kiaulių maru užkrėstų miško teritorijų aptvėrimas tvoromis. GAA „Baltijos vilkas“ pabrėžia, kad šernų judėjimą stabdančios ilgalaikės tvoros gali būti labai žalingos kitų gyvūnų populiacijoms. Aklinai aptvertuose miškų plotuose pasilikę kitų rūšių žvėrys gali nerasti sau tinkamo maisto ir žūti, ypač šaltuoju metų laiku. Taip pat tokios tvoros gali būti labai žalingos gyvūnų rujos metu. Gamtosauginiu požiūriu visų gyvūnų judėjimą stabdantys aptvarai laukinėje gamtoje yra neleistini, nebent būtų rasti sprendimai, stabdantys tik šernų judėjimą ir neužkertantys kelio judėti kitiems žvėrims.

 

GAA „Baltijos vilkas“

Gintarė Žalkauskaitė