Andromeda Milinienė. Žmonės, kurie rūpinasi vilkais

Sena patarlė byloja, kad žmogus žmogui – vilkas. O žmogus vilkui?.. Šiandien kalbamės su Lina Paškevičiūte, kuri rūpinasi vilkais ir jų taikiu sambūviu su žmogumi.

Prieš dešimtį metų Lietuvoje susikūrė gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas”. Joje savanoriauja įvairių profesijų atstovai: lituanistai, biologai, inžinieriai… Pasak L. Paškevičiūtės, informacinių technologijų specialistės, visus juos vienija meilė gamtai.

Gamtos advokatai

Sakoma, žmogus žmogui – vilkas, taigi pastarojo nekokia reputacija visuomenėje. O jums kas yra vilkas?

Man vilkas yra sveikos laukinės gamtos simbolis. Tikras miškas negali būti be didžiųjų plėšrūnų: vilkų, lūšių…

Kuo užsiima “Baltijos vilko” savanoriai?

Kiekvienas atsinešame savo idėjų, kaip prisidėti prie bendro tikslo. Susitinkam ir darom. Vienas lankstinukus, kitas – renginį…

Ar jūsų daug?

Ne itin. Tai nelengva veikla. Galima sakyti, esame Lietuvos žinduolių advokatai. Be lankstinukų, informacijos sklaidos internete ir renginiuose, patys važiuojame pas ūkininkus, medžiotojus, valdininkus, kalbamės, diskutuojame, bandome keisti nusistovėjusį požiūrį bei pristatyti savąjį. Padedame spręsti konfliktus. Stengiamės būti ten, kur nutinka kas nors bloga. Taip pat, kiek galime, peržiūrime priimamus teisės aktus, susijusius su vilkais ir kitais žinduoliais. Reaguojame, jei aptinkame ką nenaudingo gamtai.

Bandote keisti nusistovėjusį požiūrį. O koks jis yra?

Kad laukinę gamtą reikia naikinti, kai ji trukdo žmogaus veiklai.

Konflikto šaltiniai

Konfliktai kyla tarp ko? Tarp vilko ir avies?

Iš esmės – tarp priešingų požiūrių. Vienas požiūris, likęs nuo senų laikų, – kad su gyvąja gamta reikia kovoti, ją naikinant, o kitas – kad reikia sugyventi imantis tinkamų apsaugos priemonių.

Didžiausia kliūtis vilkų apsaugai – jų daroma žala ūkiams.

Taip, vilkas – neparankus gyvūnas ūkininkams ir taip pat medžiotojams. Jis pjauna avis. Jis minta kanopiniais gyvūnais – tuo nepatenkinti medžiotojai, tarsi kanopiniai jiems priklausytų.

Yra ir trečias konflikto šaltinis – baimė. Žmonės bijo vilkų, ir toji baimė didele dalimi kyla iš to, kad vilkų nepažįsta. Vilkai gi buvo naikinami kaip blogis. Žmonių sąmonėje išliko toks jų įvaizdis, ir jie sako: tegu vilkai būna, bet kuo toliau nuo mūsų.

O kaip arti žmonių jie gyvena?

Gana arti. Nuo Vilniaus – 30-40 kilometrų, nuo Klaipėdos – gal 20 km, kaimiškose vietovėse ir visai greta.

O jie mus puola?

Vilkas žmogaus nepuola. Jis gali stebėti. Bet nepuola.

Nėra žinomų tokių kriminalų?

Mūsų laikais ir mūsų regione tai išskirtinė retenybė. Vilkas bijo žmogaus. Jis labai atsargus. Ši gyvūnų rūšis tik todėl ir išliko, kad bijojo žmogaus. Iki XX a. vidurio vilkai buvo masiškai žudomi turint tikslą išnaikinti visą rūšį. Daug kur tai pavyko padaryti, bet Lietuvoje vilkai išliko. Dabar jie sugrįžta į Vokietiją, Šveicariją, JAV ir į kitas šalis.

Susigrąžinami jau sąmoningomis žmonių pastangomis?

Taip.

Trys šimtai

Kiek vilkų turi Lietuva?

Paskutinės apskaitos duomenimis, ne mažiau kaip 292. Dabar kaip tik vyksta šių metų apskaitos apibendrinimas.

Kaip vyksta vilkų apskaita?

Pagal tam tikrą metodiką. Miškininkai pildo anketas, kuriose pažymi, kur ir kelių vilkų pėdsakus aptiko. Vėliau šios anketos yra siunčiamos Valstybinei miškų tarnybai, kur visi apskaitos duomenys analizuojami vertinant, kurie užfiksuoti pėdsakai priklauso tiems patiems, o kurie skirtingiems vilkams ar lūšims. Galiausiai duomenys apibendrinami ir nustatomas minimalus vilkų ir lūšių skaičius šalyje. “Baltijos vilkas” atskirai nuo Aplinkos ministerijos atlieka apskaitos anketų analizę.

Trys šimtai vilkų šalyje – čia daug ar mažai?

Nelygu kieno požiūriu… Yra nuomonių, kad 500 vilkų Lietuvai būtų per daug.

Kuo paremta tokia nuomonė?

Žala ūkiui.

Ir vilkas, ir avis

Ką daryti, kad vilkas būtų sotus ir avis sveika? Kaip ūkininkas gali apsaugoti savo turtą?

Tam yra įvairios apsauginės (elektrinės) tvoros, aviganiai šunys. Tokia apsauga nežudo vilkų. Nakčiai gyvulius patariama suginti į tvartus. Nuo vilkų reikia apsaugoti ir šunis: įrengti jiems tvirtą voljerą.

Medžiotojai turi savo nuomonę.

Po naminių gyvulių užpuolimų ūkininkai ir medžiotojai reikalauja baudžiamųjų žygių prieš vilkus. Bet medžioklė neišsprendžia žalos problemos. Vietoje išmedžiotų vilkų ateis nauji.

Vilkas – nakties gyvūnas?

Paprastai vilkai bėgioja prietemoje arba naktį. Kaip minėjau, jie saugosi žmonių, bet yra nedidelė tikimybė pamatyti juos ir dieną. Ne vienas yra matęs ir net nufotografavęs dieną.

Ar galima prisijaukinti vilką?

Ne. Ir niekada nemėginkite to daryti palikdami jam ėdalo. Šeriamas vilkas jus gali palaikyti maitinimosi konkurentu. Šalia savo namų nešerkite ir kitų laukinių gyvūnų, nes paskui juos gali ateiti vilkai.

Šeimoje – kaip žmonės

Yra posakis “vienas kaip vilkas”. Tačiau vilkas – socialus gyvūnas. Negali gyventi vienas.

Vilkas – vienas iš nedaugelio žinduolių, kurie gyvena tokioje šeimoje kaip žmogus: mama, tėtis ir vaikai. Susiporuoja visam gyvenimui. Vaikais rūpinasi ne tik mama, bet ir tėtis.

Kaip elgiasi vilkas, jeigu medžiotojai išardo jo šeimą? Kas su juo vyksta?

Vilkai yra ne tik protingi, bet ir labai emocionalūs. Kaip jaučiasi? O kaip jaustųsi žmogus tokioje situacijoje?

Vilkai dėl to nekeršija?

Ne. Vilkai taip nesielgia. Žmonių baimė – jų išlikimo sąlyga.

Vadinasi, bijome vieni kitų. Tačiau į mišką vis tiek einame. O jeigu nuėjai ir sutikai vilką – ką daryti?

Dainuokite. Garsiai kalbėkite. Žodžiu, kelkite triukšmą. Stenkitės atrodyti kuo didesni, pavyzdžiui, iškelkite į viršų rankas, kuprinę.

Vertybė

Ar jums yra tekę su plėšrūnais susitikti akis į akį?

Tik su mažaisiais. Vilko neteko savo akimis pamatyti.

Kas jus atvedė prie gamtosaugos?

Man nuo mažens gamta buvo vertybė. Man tai natūralu. Domiuosi pėdsekyste, lankiau kursus. Per juos susipažinau su “Baltijos vilku”.

Klausimas “kodėl reikia saugoti vilkus?” jums turbūt atrodo keistas.

Žmogui gyventi reikia sveikos aplinkos. Žmogui reikia, kad aplink būtų oras, medžiai, žolė, gyvūnai. Sveika ekosistema mums yra būtinybė.

Mes rūpinamės ne tik vilkų, bet visų Lietuvos žinduolių, pavyzdžiui, stumbrų, saugojimu, tiksliau – taikiu buvimu su žmogumi.

Kalbant apie vilkus, jie duoda naudos miškininkams. Ten, kur vilkai, mažiau kanopinių, vadinasi, mažesnė žala miškui. Vilkas – ir bebro priešas numeris vienas.

Pas mus nesidrovima iškratyti statybinių šiukšlių pušyne. Laukinių žvėrių pjudyti šunimis. Jūsų požiūriu, Lietuvoje elgesys su gamta – normalus, pakenčiamas ar tragiškas?

Turime fantastišką gamtą: senų miškų, įvairių gyvūnų… Vilkų padėtis geresnė nei prieš 10-15 metų. Tačiau neramina miškų kirtimas. Didžiausia bėda yra žmonių požiūris į gamtą.

Ką kiekvienas galėtume pakeisti?

Nelaikyti gamtos savo priešu – tai būtų pats pirmas ir labai reikalingas kiekvieno žmogaus žingsnis.

 

Straipsnio autorė:  Andromeda Milinienė.

Straipsnis paskelbtas dienraštyje “Vakarų ekspresas”: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/gyvunai/zmones-kurie-rupinasi-vilkais-1541688/