Straipsniai

Vilkų medžioklei artėjant

2012-09-19 | Kategorija: Straipsniai | Komentarų nėra

Rudens debesys, sunkūs lyg švininiai, iš lėto plaukia vis labiau tamsėjančiu dangumi. Ir kaip sunku saulei pro juos prasiskinti ir pabandyti dar kartelį iš aukštai pasižiūrėti į mus, galvas nulenkusius ir viską aplinkui bandančius ignoruoti žmones. Taip, atsiranda vienetai, kurie pakelia galvą ir nusišypso Jai, tikrajai mūsų maitintojai, bet tokių lieka vis mažiau…

Valdo Augustino nuotrauka

Penkios darbo dienos, dienos per kurias tu užmiršti kas esi, tiksliau sakant, tave bando įtikinti, kuo tu privalai būti. Gatvės, automobiliai, namai, reklama, žinios tos pačios, tik skiriasi aktoriai. Ir diena po dienos mus pripildo ta nereikalinga visuma, kuri iškreipia požiūrį į mus supantį pasaulį. Praeivio paklausus „ar matai, rudenėja“, jis pakelia apsunkusias akis ir atsako „taip, netrukus prasidės šildymo sezonas…“ Aš neištveriu, kitos dienos rytą susiruošiu į girią, kuri, kaip mano geras pažįstamas sako, pagirdo ir sušildo. Važiuoju autobusu. Kadangi rytas saulėtas, žmonių stotelėje tikrai netrūksta. Kelionė neprailgsta, keleiviai vienas po kito išlipa šalia girios ir žingsnis po žingsnio ištirpsta joje. Rytas, nors jau ir neankstyvas, bet dar nepraradęs savo žavesio. Kiekvienas įkvėptas oro gurkšnis po truputį išlaisvina nuo miesto sunkumos. Valanda kita ir netenku jėgų. Suprantu, kad prisipildyčiau tikrumu, turiu atsikratyti tos sunkios naštos, kurią atsivežiau iš miesto savyje. Susirandu ramesnę vietelę ir atsigulu taip švelniai saulės šildomoje proskynoje. Ausyse – Gamtos šneka, kuri išlaisvina ir nuneša į plačiausias erdves…

Pabundu nuo žmonių balsų, kurie, regis, mane per tą laiką jau spėjo apsupti iš visų pusių. Jaučiu, kad spėjau gerokai pasisemti miško gyvasties, todėl neskubėdamas kraunuosi daiktus. Palengva kartu su saule žengiu miško takais. Ausyse tebeaidi grybautojų balsai, tad mąstau, kad jie nutils po savaitės kitos, bet miške nuaidės kiti garsai, nešantys skausmą jo gyventojams. Šiemet Aplinkos ministerijos sprendimas nemaloningas vilkams. Neįprastai anksti, birželio 5 dieną, buvo patvirtintas įsakymas, numatantis, kad Lietuvos teritorijoje legaliai gali būti sumedžiota 50 vilkų. Sunkiausia susitaikyti su tuo, kad šių miškų sanitarų ekologinė svarba iki šiol dar nėra tinkamai įvertinta, ir nėra pateikta jokių paaiškinimų, kodėl reikalingas toks sumedžiojimo limitas, kodėl nėra medžioklės rajonavimo pagal ūkininkų patiriamus nuostolius.

Klausimų daug, tačiau esminis vienas: ar ir toliau toleruosime tokias intensyvias medžiokles, kurios išardo vilkų ir kitų gyvūnų šeimas, ir palieka išblaškytus žvėris daug pažeidžiamesnius šaltais žiemos mėnesiais? Be to, nuo senų laikų vis dar mėgiama medžioklė su vėliavėlėmis, kurios metu neretai vienas po kito iššaudomi visi vienos šeimos vilkai. Miškas lieka be vilko, tik ar mes iš tiesų to norime? O ką jau kalbėti apie vilkų, briedžių, tauriųjų elnių šaudymą jų rujos metu, kuomet sumažėja gyvūnų budrumas, ir jie vienas po kito padeda galvas, nespėję pagausinti savo giminės. Metai iš metų padėtis negerėja, o atsakingos institucijos ne visada nori girdėti ir matyti problemas. Tačiau dideli darbai susideda iš aibės mažų. Tad Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ vėl ragina drauge belstis į valstybinių institucijų duris raginant atšaukti ir permąstyti paskelbtąjį įsakymą dėl 50 vilkų sumedžiojimo limito ateinančiam medžioklės sezonui. Nelikite abejingi ir savo parašu prisidėkite prie mūsų.

Peticiją kviečiame pasirašyti čia: www.priesmedziokle.lt

Tomas Selickas
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!