Spaudoje – klaidinantys pasisakymai apie vilkus

Informacija apie vilkų medžioklės sezono pradžios nukėlimą ir Lietuvos vilkų populiacijos situaciją, pateikiama žiniasklaidoje, paprastai yra palydima specialistų ir suinteresuotų pusių komentarais. GAA „Baltijos vilkas“ nesutinka su kai kuriais spaudoje cituojamais Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teiginiais.

Išgalvota vilkų gausa

Spalio pradžioje lrytas.lt svetainėje spausdintame straipsnyje pateikiamas L. Budrio komentaras, esą vilkų Lietuvoje yra apie 500, mat oficiali apskaita vykdyta tik valstybiniuose miškuose, o privačiuose būtų galima rasti dar antra tiek žvėrių. Oficialiais Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis, šiemet Lietuvoje suskaičiuota 250 vilkų. GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį, kad valstybiniai ir privatūs miškai sudaro vientisus masyvus, o vilkai nepaiso jų sklypų ribų, tad tie patys žvėrys gyvena bei pėdsakus palieka ir valstybiniame, ir privačiame miške. Todėl atliekant apskaitas valstybiniuose miškuose, skaičiuojami ir privačiuose miškuose gyvenantys vilkai. Taip pat pamirštama, kad 250 vilkų gausa gauta suskaičiavus ir senus pėdsakus, t.y. galbūt kai kuriuos vilkus skaičiuojant po kelis kartus. Net ir įvertinant, kad ne visi vilkai buvo suskaičiuoti, nėra pagrindo teigti apie kažkur pasislėpusius papildomus 250 vilkų.
Vilko populiacijos gausos reguliavimo plane, šiemet patvirtintame Aplinkos ministerijoje, vilkų medžioklė apibrėžiama būtent pagal valstybiniuose miškuose atliktos apskaitos duomenis. 250 vilkų plane įvardijami kaip minimali pageidaujama vilkų gausa šalyje, t.y. mažiausiais šalyje norimų turėti vilkų skaičius, o mažesnis jų skaičius jau vertinamas kaip nepakankamas.
Klaidinantis yra ir straipsnyje pateikiamas L. Budrio teiginys, esą GAA „Baltijos vilkas“ siekia uždrausti vilkų medžioklę. GAA „Baltijos vilkas“ pažymi, kad teismui pateiktu skundu siekiama tinkamo, galiojančius teisės aktus ir ūkininkų interesus atitinkančio, vilkų medžioklės reguliavimo, o ne draudimo.

Baiminamasi nevaldomo vilkų dauginimosi

„Lietuvos žinių“ straipsnyje taip pat išdėstytas L. Budrio tvirtinimas, kad vilkų Lietuvoje yra akivaizdžiai per daug, prasilenkiantis su jo vadovaujamo departamento turimais duomenimis apie esamą vilkų gausą. Straipsnyje gąsdinama, jog nemedžiojami vilkai ims sparčiai daugintis. Pagal Reguliavimo planą, esant minimaliam vilkų skaičiui turėtų būti rūpinamasi, kad žvėrių nebemažėtų, ir numatyta medžioklę riboti, o ne intensyvinti baiminantis bet kokio jų skaičiaus padidėjimo.
Reikia pažymėti, kad vilkų populiacijos dinamiką įtakoja ne tik medžioklė, bet ir natūralus mirtingumas, tarpusavio konkurencija, mitybinės sąlygos, ligos ir kiti veiksniai. Todėl nemedžiojamų vilkų skaičius nebūtinai drastiškai didėja. Pernai metais, oficialiais duomenimis, buvo sumedžiota 12 vilkų – gerokai mažiau nei ankstesniais metais, tačiau apskaitos duomenys šalies mastu neparodė jokio vilkų pagausėjimo. Netgi priešingai – vilkų suskaičiuota mažiau, nei per ankstesnius 4 metus.

Gandai dėl vilkų daromos žalos atlyginimo

„Lietuvos žiniose“ cituojamuose L. Budrio teiginiuose gąsdinama, kad dėl sustabdyto vilkų medžioklės sezono išaugs jų daroma žala ūkininkams. GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį, kad visai šaliai bendras medžioklės limitas neapsaugo ūkininkų nuo vilkų daromos žalos, kaip ir pati medžioklė negarantuoja, kad vilkai nebepuls gyvulių, kol šių žvėrių šalyje bus bent keli. Lietuvoje vilkai visada medžioti, tačiau taip pat jie visada darė žalą ūkininkams, draskydami prasčiau saugomus gyvulius. Vykstančiu teisminiu ginču kaip tik siekiama, kad būtų laikomasi Reguliavimo plano ir vilkų medžioklė esant minimaliam jų skaičiui rajonuojama – leidžiama būtent tuose rajonuose, kur vilkų daroma žala didelė.
Grynas.lt straipsnyje cituojamame L. Budrio atsakyme į žurnalisto klausimą teigiama, kad vilkų daromą žalą turės atlyginti tas, kas inicijavo teisminį procesą dėl galimo Aplinkos ministro įsakymo neatitikimo Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui, t.y. GAA „Baltijos vilkas“. Toks teiginys nepadės ūkininkams gauti žalos kompensacijų. Vilko, kaip Lietuvoje saugomos rūšies, žalą turėtų atlyginti valstybė, o atitinkami įstatymų pakeitimai yra užregistruoti Seime ir gali būti svarstomi jau šioje rudens sesijoje. Kol vilkų žalos kompensavimą įteisinantys įstatymai nėra priimti, žalos atlyginimo gali imtis savivaldybės, sekdamos Biržų rajono savivaldybės pavyzdžiu.

GAA „Baltijos vilkas“