Straipsniai

Šernų genocidą keis visuotinis karas prieš žvėris?

2015-06-04 | Kategorija: Straipsniai | Komentarų: 22

Praėjusių metų pavasarį-vasarą viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad yra svarstoma įteisinti naktinio matymo prietaisų naudojimą medžioklėje (žr. čia ir čia). Jeigu manėte, kad po to sekusi tyla reiškia, kad ši diskusija prasidėjo, įvyko ir baigėsi, tai labai klystate. Priešingai, spaudimas įteisinti naktinio matymo prietaisus ne tik kad nesumažėjo, bet ir toliau auga. Birželio 2-ą dieną Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas užregistravo visų seniai lauktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Po jo patvirtinimo nebeliktų jokių teisinių svertų sustabdyti naktinių prietaisų naudojimą medžioklėje.

Pirma reikalingas nedidelis patikslinimas. Čia kalbama apie naktinio matymo prietaisus, kurie tvirtinami prie šautuvo. Kitaip tariant, naktinius taikiklius. Naktinio matymo žiūronai ir panašūs įtaisai, kurių negalima naudoti kaip taikiklių, nėra draudžiami ir juos gali naudoti visi, kas tik nori.

Darsyk sugrįžkime į praėjusių metų pavasarį. Tuo metu naktinių taikiklių įteisinimui prieštaravo tiek Aplinkos ministerija, tiek Lietuvos medžiotojai, išskirdami du esminius argumentus. Pirmasis – teisinis, nes galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas draudžia tokius prietaisus naudoti civilinėje apyvartoje, t. y., pirkti, turėti ar naudoti. Antrasis argumentas – etinis, nes tokių prietaisų, kurie stipriai sumažina žvėries šansus išgyventi susidūrimą su medžiotoju, naudojimas prasilenkia su medžioklės etika. Prabėgo metai, prieštaraujančių sumažėjo, o sprendimas kantriai skinasi kelią. Apie argumentaciją šiek tiek vėliau, o dabar metas užduoti klausimą, kas yra šių aktyviai stumiamų pakeitimų variklis.

Akivaizdu, kad pirmųjų smuikininkų gretose griežia ginklų ir šaudmenų pardavėjai. Legalizavus naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje, jų pajamos padidėtų įspūdingomis sumomis. Neabejotina, kad šie verslininkai turi savo atstovus politikus, kurie mielai padarys paslaugą ir sutvarkys įstatymus, kad tik šis nekaltas verslas dar labiau suklestėtų. Iškalbingas faktas yra tai, kad šiuo metu už taikiklius pasisakančios Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) taryboje yra didžiausios ginklų prekybos įmonės Lietuvoje UAB „Oksalis“ direktorius Gytis Misiukevičius.

Labai svarbų vaidmenį naktinių taikiklių istorijoje atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos direktorius Jonas Milius. Afrikinio kiaulių maro suvaldymas pasitelkiamas kaip vienas stipriausių argumentų už įteisinimą.

LMŽD prieš metus buvo siūlymų oponentai, tačiau šiuo metu jau yra tvirti šalininkai. Nėra abejonių, kad taip nutiko ne dėl požiūrio į medžioklės etiką pasikeitimo. Draugijos pirmininkas Seimo narys Bronius Bradauskas netgi yra pareiškęs, kad naktinių taikiklių įteisinimas yra vienas svarbiausių jo kaip „pagrindinio Lietuvos medžiotojo“ uždavinių. Todėl visai nenuostabu, kad įstatymo projektą teikia Broniaus Bradausko bendrapartietis Algimantas Salamakinas.

Aplinkos ministerijos pozicija nėra visiškai aiški – panašu, kad pradžioje demonstruotas griežtas pasipriešinimas po truputį išsikvėpia. Vien tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai yra teikiami, reiškia, kad iniciatoriai turi pagrįstų vilčių atitinkamai pakeisti ir aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas Medžioklės taisykles. Nes jos dabar draudžia naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Naktinių taikiklių įteisinimo rėmėjai pateikia pačius įvairiausius argumentus. Pabandysiu apžvelgti pačius pagrindinius. Taip pat paaiškinsiu, kodėl manau, kad šie argumentai yra arba neteisingi, arba per silpni, kad pateisintų turbūt tik ginklų pardavėjams naudingą sprendimą.

Taikikliais prieš šernus, ar prieš visus žvėris?

Įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte įvardinamas vienintelis argumentas – afrikinis kiaulių maras. Valstybė yra užsibrėžusi mažinti laisvėje gyvenančių ir virusą platinančių šernų populiaciją. Teigiama, kad be naktinių taikiklių tą padaryti labai sunku, nes šernai aktyvūs tamsoje, kai juos sumedžioti yra labai sudėtinga. Taip pat argumentuojama, kad uždavinys dar labiau pasunkėjo dalyje šalies uždraudus varymines medžiokles ir įvedus kitus medžioklės apribojimus. Todėl naktiniai taikikliai įvardinami kaip būtinybė.

Šis kiaulių maro argumentas galėtų skambėti jei ne įtikinamai, tai bent jau racionaliai. Tačiau tik tuo atveju, jeigu užmerktume akis į kontekstą ir istoriją.

Visų pirma, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tarytum ir atsiėmė savo žodžius, kad reikia išnaikinti vos ne visus šernus, ir dabar kalbama apie populiacijos mažinimą ir kontrolę. Tad nušauti paskutinį šerną miške nėra nei reikalaujama, nei siekiama. Nebent ši pozicija vėl pasikeitė.

Jau pačioje kiaulių maro vajaus pradžioje buvo priimti abejotini sprendimai. Šernus leista medžioti ištisus metus, medžiotojai buvo pasiųsti daigoti šernus valstybiniuose rezervatuose, taip pat kurį laiką už sumedžiotus šernus buvo mokamos premijos. Dar buvo idėjų aklina tvora užsitverti nuo Baltarusijos, tačiau bent jau šie planai neišdegė. Po to buvo pakeistas viso labo kelis mėnesius tegaliojęs sprendimas dėl žvėrių viliojimui naudojamo masalo kiekio. Ir dar medžiotojai yra nuolat raginami iššaudyti kuo daugiau šernų.

Jeigu visų šių priemonių nepakanka tikslui pasiekti, tai ar tikrai problema yra techninio pobūdžio? Privalau priminti, kad Lietuva jau ir taip turi išimtį, pagal kurią pas mus šernų medžioklėje leidžiama naudoti prožektorius. Tad argi nėra akivaizdu, kad medžiotojai paprasčiausiai nenori vykdyti jiems nuleidžiamų paliepimų? Dalis dėl to, kad iš principo nepritaria drastiškam naikinimui, dalis galbūt ir dėl savanaudiškų paskatų išsaugoti galimybę apsirūpinti šerniena. Abiem atvejais naktinių taikiklių įteisinimas ne ką tepadėtų kontroliuojant šernų gausą.

Dar vienas „pamirštamas“ svarbus aspektas yra tai, kad Berno konvencijos 8-as straipsnis draudžia naudoti tokia įrangą kaip naktinius taikiklius, nes ji gali pakenkti Konvencijos saugomoms rūšims. O taikikliai tikrai būtų naudojami šaudant ne tik šernus, bet ir visus kitus žvėris. Na nejaugi kas nors nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas medžiotojas, taikiklyje išvydęs elnią, stirną, vilką ar bet kurią kitą rūšį, elgsis sąžiningai? Nusiims taikiklį, supakuos jį, išlaikys deramą pauzę, gal net pabaidys apžiūrėtą žvėrį. Ir tik tada tęs medžioklę, plika akimi ieškodamas žvėries ir vertindamas, ar pakankamai gerai jį įžiūri, kad išvis turėtų teisę paleisti šūvį?

Juk vieša paslaptis, kad prožektoriai naudojami ne tik šernų medžioklėje – nelegalių „švietėjų“ nuolat pagauna aplinkos apsaugos inspektoriai. Tačiau prožektoriaus naudojimas bent jau matomas iš toliau, o kaip aplinkosaugininkai galės sukontroliuoti naktinių taikiklių naudojimą? O jeigu nėra įmanoma efektyvi kontrolė, tai reiškia, kad kontrolės išvis nėra. Vadinasi, nesąžiningumo, pažeidimų ir paprasčiausio brakonieriavimo mąstai tikrai išaugs.

Todėl teiginys, kad taikikliai galėtų būti sprendimas šernų populiacijos mažinimui, o dėl to kiti žvėrys visiškai nenukentės, yra vienu metu ir naivus, ir paprasčiausiai melagingas.

Medžioklė, etika ir saugumas

Praėjusiais metais vykusioje diskusijoje skambėjo dar vienas argumentas. Buvo teigiama, kad medžiotojas su naktiniu taikikliu galės geriau apžiūrėti žvėrį tamsoje, patikimiau įvertinti jo būklę ir amžių, kitas medžioklei svarbias charakteristikas. Ir dėl to priims teisingesnį sprendimą, ar reikia paleisti šūvį, ar derėtų susilaikyti. Galų gale pats šūvis bus taiklesnis ir gyvūnui neteks ilgai kankintis dėl sunkių, bet nemirtinų sužeidimų. Iš kitos pusės, dėl geresnio matomumo bus galima išvengti nelaimių, kai sumedžiojamas ne laukinis žvėris, o ūkininko karvė ar kolega medžiotojas. Taigi, naktiniai taikikliai tarytum veda prie etiškesnės, teisingesnės ir netgi saugesnės medžioklės.

Tačiau priešingai nei teigia pasiūlymo šalininkai, naktinių taikiklių įteisinimas yra nesuderinamas su medžioklės etika. Laukinis žvėris turi ribotas priemones išvengti kulkos. Jis negali pats atsišaudyti, parašyti skundą inspektoriams dėl neteisingų medžiotojų veiksmų ar tiesiog pakilti į orą ir pasprukti iš katilo tarp varovų ir šaulių. Jam likęs turbūt vienintelis būdas – pakeisti savo elgseną ir prisitaikyti prie aplinkybių. Būtent todėl medžiojamieji žvėrys dieną lindi neįžengiamose tankmėse ir kitose nuošalesnėse vietose. Aktyvesniais jie tampa naktį, kai tamsa bent kažkiek pridengia nuo medžiotojų. Ir naktinių taikiklių įteisinimas iš esmės panaikintų šį paskutinį gynybos būdą. Žvėrys nebebūtų saugūs net ir pačią juodžiausią naktį. Jei medžioklės etikos vienas pagrindinių ramsčių yra balansas – kad ir koks šleivas – tarp medžiotojo ir medžiojamojo galimybių, tai jis būtų sugriautas iš pat pamatų.

Oponentai galėtų teigti, kad taikiklius galima naudoti etiškai, t. y., tik tada ir tiek, kiek reikia. Tačiau tai jau būtų ne tik kitų, bet ir savęs apgaudinėjimas. Bendra visos medžiotojų armijos kultūra tikrai nėra tokia aukšta, kokios visi norėtume. Jei etiškas medžiotojas naktinio taikiklio greičiausiai net ir nepirks, tai tas, kuris suinteresuotas kuo greičiau prisikimšti šaldiklį mėsos arba šiaip pašaudyti į žvėris, būtinai pasinaudos šia galimybe. Galite būti ramūs, kad tokių atsiras. Ir tikrai nemažai.

Galime pasiremti analogija su žvejybos tinklais. Juk taip pat buvo galima tikėtis, kad žvejų vidinė kultūra neleis tinklais piktnaudžiauti. Bet ar tikrai taip ir buvo? Žinoma, kad ne. Problema pradėta iš esmės spręsti tik visiškai uždraudus ne tik tinklų naudojimą, bet ir jų pardavimą, laikymą ir pan., t. y., civilinę apyvartą. Algimanto Salamakino užregistruoti pakeitimai siūlo įteisinti naktinių taikiklių civilinę apyvartą – tokiu būdu žengiamas visiškai priešingas žingsnis su iš anksto nuspėjamomis pasekmėmis.

Na o karvių ir kolegų saugumo argumentas išvis apverstas aukštyn kojomis. Juk medžiotojas, kuris tamsoje į nežinia ką paleidžia kulką, pažeidžia kertinį principą „jei nesi šimtu procentų tikras, kad matai ir kad pataikysi, tai nešauk“. Todėl tokiam reikia ne naktinį taikiklį dovanoti, o medžiotojo bilietą atimti.

Patiems medžiotojams reikėtų įsisąmoninti, kad absoliuti visuomenės dauguma nėra medžiotojai. Ir tarp šių nemedžiotojų yra labai daug tokių, kuriems ne vis tiek, tačiau jie kol kas paprasčiausiai tyliai toleruoja medžioklę. Su garsiai neišsakoma, bet akivaizdžia sąlyga, kad realybėje medžioklė turi išlikti nors kažkiek panaši į tokią, kokia ji yra pristatoma vis naujuose „Didžiosios medžioklės knygos“ leidimuose. Tai yra, etiška, giliomis biologinėmis ir ekologinėmis žiniomis paremta, santūri sąveika su gyvąja gamta, pirmoje vietoje akcentuojant gyvūnijos apsaugą, įsikišant tik kai tikrai reikia ir tikrai galima. Ir naktinių taikiklių užsidėjimas ant šautuvų būtų rimtas smūgis ir taip nežvilgančiam medžiotojų įvaizdžiui – ar medžiotojai tikrai to nori?

„Geri“ pavyzdžiai ir geopolitiniai anekdotai

Kaip visada šmėžuoja senas geras argumentas „kiti irgi taip daro”. Teigiama, kad kitos šalys naktinius taikiklius leidžia, tad kodėl neturėtume leisti ir mes. Išties gali susidaryti įspūdis, kad esame visiški atsilikėliai ir tamsuoliai.

Tačiau iš tiesų Europos Sąjungoje naktiniai taikikliai leidžiami tik Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir Čekijoje. Priešingai, nei ankstesnėse diskusijose teigė kai kurie argumentuotojai, naktinio matymo prietaisai Vokietijoje draudžiami. Apie Baltarusiją net neverta šnekėti, nes jų gamtos apsaugos etika vis dar dešimtmečiais atsilieka net ir nuo mūsiškės.

Suprantama, kad smagu su broliukais kaimynais pasivaržyti dėl paskutinių vietų įvairiose srityse. Na kad ir gamtos apsaugos. Bet ar išties 3 Europos Sąjungos šalys, kuriose naktiniai taikikliai leidžiami, yra rimtesnis argumentas už 24 šalis (be Lietuvos), kuriose jie griežtai draudžiami?

Ir neužmirškime dar vieno aspekto. Lietuvai gręsia virsti ta vieta, kur iš civilizuotų kraštų suvažiuos laukinės medžioklės turistai, kad gautų pamedžioti su naktiniais taikikliais, prožektoriais ar kitais visur kitur draudžiamais įtaisais. Visai kaip tikras safaris, gal net ir džipu po miško paklotę pavėžintų. Bet ar mes tikrai to norime?

Praėjusiais metais vykusioje diskusijoje buvo nuskambėjęs ir tiesiog anekdotinis argumentas, susijęs su geopolitine padėtimi. Rytų Ukrainoje vykstančio konflikto su Rusija kontekste buvo iškilusi idėja medžiotojus paversti tam tikru ginkluotu rezervu. O naktinių taikiklių įteisinimas būtų būdas šį rezervą aprūpinti įrenginiais, kurie galėtų būti naudingi iškilus tikro ginkluoto pasipriešinimo poreikiui. Šiuo metu bent jau viešai šis argumentas nėra išsakomas – tikiuosi, kad supratus visišką jo absurdiškumą.

Sprendžiate jūs

Galite būti tikri, kad žygis įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje tikrai tęsis. Ir visai gali nutikti taip, kad reikiami įstatymų pakeitimai vienu ar kitu būdu prasprūs pro visus svarstymus ir balsavimus. O tada jau bus šaukštai po pietų, nes pakeisti tokius “sunkiai iškovotus” pasiekimus būna velniškai sunku.

Todėl negalima delsti, ir reaguoti reikia jau šiandien. Seimas ir visos valdžios institucijos yra mūsų atstovai, o ne atskiros respublikos ar verslo grupių pasiuntinukai. Todėl jūs privalote pareikšti savo nuomonę, jei nenorite, kad į miškus pasipiltų naktiniais taikikliais apsirūpinę mėsininkai.

Jeigu esate medžiotojas ir manote, kad naktinių taikiklių įteisinimas nusižengtų medžioklės etikai, taip pat turėtumėte netylėti. Nes kitu atveju už jus pasisakys tie, kuriems kitokios vertybės ir etika yra svarbios.

Aš savo ruožtu pažadu, kad kartu su bendražygiais stengsimės, kad šie planai netaptų realybe. Nes mes nemanome, kad laukinė gamta ir gyvūnija yra kliuvinys ar problema. Priešingai, mes esame įsitikinę, kad tai yra mūsų turtas ir puoselėtina vertybė. Vilkai, šernai, stumbrai ar šakalai neturi nešti tiesioginės finansinės naudos, kad būtų verti sąžiningo, moralaus ir etiško elgesio su jais.

Naktiniais taikikliais apginkluotų medžiotojų pasiuntimas į miškus būtų tolygus karo žvėrims paskelbimui. Ir tai nėra nei etiška, nei sąžininga.

Jeigu nepritari naktinių taikiklių naudojimui medžioklei, pasirašyk peticiją ir taip padėk mums kovoti prieš šias užmačias!

Primenu, kad Lietuvos piliečiai turi teisę su savo išrinktaisiais atstovais bendrauti tiesiogiai. Todėl jei turi savo nuomonę, kurią norėtum perduoti asmeniškai įstatymo projekto teikėjui Algimantui Salamakinui, rašyk ją adresu .

Vaidas Balys
GAA “Baltijos vilkas”

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!