Straipsniai

Žingsniai

2012-10-25 | Kategorija: Straipsniai | Komentarų: 2

Tomo Selicko nuotrauka

Nors ir nerangiai, bet žingsnis po žingsnio žengiu briedžio pramintu taku. Šlapia, stengiuosi nepataikyti į briedžio pėdas, nes iš patirties žinau, tokioje vietoje mano guminiai batai tikrai neaukštesni už klimpstančio briedžio kojas. Einant tokiais takais mintyse gimsta šimtai klausimų. Tačiau šiandien aš į juos atsakymų nerasiu, bet įpinsiu į šalia esančių krūmų apsinuoginusias šakas, kad kitą kartą eidamas galėčiau išpinti.

Suklumpu ir koja lyg akmeninė susminga amžinai žaliuojančių samanų patale. Mintys pabiro ir iš jų pradėjo formuotis kitos. Regis mąstymas mane taip prikaustė prie žemės, kad net sunku pakelti galvą. Ji visą laiką nuleista ir ieškanti atsakymų, kurie lyg mozaikos detalės išsibarstę mus supančioje aplinkoje.

Pradedu pajausti, kaip palengva vėjo siūbuojamą medžio lapą, o kartu ir mano ausis pasiekia tolumoje skrendančių gervių atsisveikinimo giesmė. Be jokio ilgesnio mąstymo tiesiu žvilgsnį į dangų, ieškodamas jų. Iš tiesų, atrodytų, toks paprastas veiksmas, kaip akių pakėlimas į dangų, išlaisvina nuo bebaigiančių sukaustyti minčių. Ir nepaneigsi, kad medžių šlamėjimas, skrendantys ir šnabždantys paukščiai, kamuoliais virstantys ar ramiai plaukiantys debesų masyvai, galų gale žvaigždžių begalybė, tai tie nepaprasti ir mums visiems įprasti dalykai, kurie skatina mus svajoti ir nesustoti…

Šį kartą nuo užklupusių minčių srauto mane išlaisvino gervės, kurias dar ilgai lydėjau įsitvėręs į šalia esančią mažytę, tačiau stipriai įaugusią aukštapelkės pušaitę…

 

Tomas Selickas
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!