Apsauga

Apsaugos būdai ir priemonės

Apsaugos nuo laukinių plėšrūnų būdų gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kiek gyvulių turima ir kokios jų laikymo sąlygos. Efektyviausia taikyti kelias priemones vienu metu.

Jei gyvuliai laikomi netoli namų, patartina nakčiai juos suginti į tvartą. Jei to padaryti nėra galimybės, gyvulius galima naktį laikyti aptvaruose, įrengtuose tiesiog ganykloje. Tik reikėtų pasirūpinti, kad tvoros ne tik neleistų bandai išsilakstyti, bet ir būtų nepraeinamos plėšrūnams. Tam tinkamiausias giliai į žemę (50 cm) įkastas aukštas (2,5 m) metalinis tinklas. Aptvaro būklę būtina nuolat tikrinti, nes vilkai gali bandyti prasikasti pro jo apačią arba pasinaudoti atsiradusiomis spragomis.

Elektrinis piemuo yra gana veiksminga apsaugos priemonė nuo plėšrūnų, bet su sąlyga, kad tamsiuoju paros metu jis yra gerai matomas. Todėl įsigyjant elektrinį piemenį reikia pasirinkti tinkamą jo modifikaciją (rekomenduojama 5-ių ar daugiau juostų). Be to, piemeniu turi tekėti elektros srovė, todėl jo reikia neužmiršti įjungti ir nuolat tikrinti, ar srovė nenuteka per augmeniją ar pan. Lietuvoje naudojamas įprastas, siauras elektrinis piemuo naktį yra sunkiai pastebimas ne tik plėšrūnams, bet ir galvijams. Dažnai vilkai net nesivargina įveikti elektrinį piemenį. Išgąsdinti naminiai gyvuliai patys jį sudrasko lėkdami ir taip lieka be jokios apsaugos.

Kaip papildoma apsaugos priemonė gali būti naudojamos vėliavėlės (panašios į tas, kurios naudojamos vilkų medžioklėje). Nebūtina, kad jos būtų raudonos spalvos, tačiau turėtų būti maždaug 60 cm ilgio ir 10 cm pločio, sukabintos pakankamai tankiai (kas 30-40 cm). Vėliavėlės turi maždaug 15 cm nesiekti žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos. Tik laisvai plazdančios vėliavėlės yra efektyvios, todėl ūkininkas turi nuolat pataisyti apsivyniojusias, prisegti nukritusias vėliavėles. Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras, nes vilkas eis ratu aplink jas tol, kol suras neužtvertą plotą.

Laiko patikrinti gyvulių sargai yra aviganiai šunys, vilkų gyvenamose teritorijose naudojami ir šiandien. Specialios veislės, pvz., Podhalės aviganiai arba Turkmėnų Alabay aviganiai, veisiami ir Lietuvoje, yra pakankamai dideli ir stiprūs, kad apsaugotų bandą nuo plėšrūnų.

Neretai nuo vilkų nukenčia ir kiemsargiai šunys – absoliuti dauguma jų būna grandine pririšti prie būdos, negalintys nei pabėgti, nei bandyti apsiginti. Vienintelė patikima išeitis – įrengti šuniui tvirtą voljerą, kuris ne tik saugos nuo vilkų, bet ir pačiam šuneliui suteiks daugiau laisvės bei patogumo. Kai kuriose šalyse šunų rišimas grandine yra uždraustas, laikant, kad tai yra gyvūno kankinimas.

Po pirmosios plėšrūnų atakos jokiais būdais negalima palikti gyvulių be priežiūros, o geriausia būtų (jei tai įmanoma) kurį laiką nakčiai suvedinėti gyvulius į tvartus arba saugius aptvarus. Nes jeigu ir kitą naktį plėšrūnams pasiseks, jie eis pas ūkininkus pastoviai. Tokiu būdu ūkininkai, patys to nenorėdami, suformuoja plėšrūnų įprotį misti naminiais gyvuliais.

Daugiau informacijos galite rasti mūsų parengtoje knygutėje ir lankstinuke.

Užpuolimų registravimas

Vilkų ar kitų laukinių plėšrūnų sudraskytus ar dėl sužalojimų priverstinai paskerstus ūkinius gyvulius privalu registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Tai numato LR Žemės ūkio ministro įsakymas DĖL ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO VIETŲ REGISTRAVIMO IR JOSE LAIKOMŲ ŪKINIŲ GYVŪNŲ ŽENKLINIMO IR APSKAITOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO.

Registravimas itin svarbus tam, kad būtų galima įvertinti, apibendrinti ir lyginti laukinių žvėrių padarytos žalos duomenis. Tik taip galima nustatyti „karštuosius taškus“, kuriuose turi būti telkiama pagalba ūkininkams, taip pat šie duomenys greičiausiai bus naudojami, kai pradės veikti žalos kompensavimo sistema.

Daugiau informacijos apie registravimą galima rasti:
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje apie ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo kontrolę,
- VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras formos GŽ-2 pildymo instrukcijoje,
- kituose puslapiuose.

Pildomas formas galima rasti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ūkinių gyvūnų apskaitos formų puslapyje.

Laukinių žvėrių užpuolimo atveju pildant GŽ-2 formą nurodoma žūties priežastis Papjautas laukinių žvėrių (kodas 09 pagal priežasčių klasifikatorių). Ši priežastis ir kodas negali būti nurodomi, jei žala patirta dėl naminių šunų užpuolimų – tokiu  atveju nurodoma priežastis Kitos priežastys (kodas 29 pagal priežasčių klasifikatorių).

Žalos kompensavimas ir parama prevencijai

Naujos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo redakcijos, kurios įsigalios nuo 2013-10-01, numato vilkų padarytos žalos kompensacijas bei paramą įsigyjant žalos prevencijos priemones. Kol kas finansavimo ir kompensacijų mechanizmai nėra sukurti.

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!