Susitiko Lietuvos ir Lenkijos vilkų apsaugos aktyvistai

Lietuvos visuomenininkų bendravimas su Lenkijos gamtos apsaugos asociacija „Wilk“ prasidėjo jau nuo 1999 metų, praėjus tik metams po to, kai šioje kaimyninėje šalyje buvo uždrausta vilkų medžioklė. Nuo to laiko mūsų vilkų apsaugos aktyvistai periodiškai apsilanko Karpatų regione, kur ir įsikūrusi asociacija „Wilk“. Daug metų šiai organizacijai vadovaujanti dr. Sabina Nowak ir jos pavaduotojas dr. Robertas Myslaekas noriai dalyvauja mūsų organizacijos narių apmokymuose, konsultuoja, visokeriopai remia. Pirmieji rimti apmokymai vyko 2008 metais. Jų metu aštuoni Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ nariai įgijo daug žinių ir praktikos, kaip vykdyti vilkų populiacijos tyrimus, pritaikyti naminių gyvulių apsaugos priemones, organizuoti visuomenės švietimą. Praėjus keleriems metams, tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje vilkų apsaugos srityje susikaupė naujų patirčių ir žinių, kuriomis turėjome poreikį pasidalinti. Taigi gruodžio 17 dieną penki „Baltijos vilko“ ir Lietuvos gamtos fondo atstovai nuvyko į Lenkiją konsultacijoms. Šiuo metu abiejose šalyse rengiami vilkų populiacijos valdymo planai, kurie netenkina vietos gamtininkų. Nežiūrint į tai, kad Lenkijoje vilkai nemedžiojami jau 13 metų, norų vėl imti juos medžioti kyla nuolat ir asociacijai „Wilk“ kasmet tenka atlaikyti 100 tūkstančių Lenkijos medžiotojų spaudimą. Tačiau asociacija turi stiprų mokslininkų palaikymą, be to, ir pati vykdo labai daug mokslinių tyrimų, kurie įgalina geriau pažinti vilkus ir tuo pačiu su jais taikiai sugyventi. Lietuvoje situacija yra kitokia. „Baltijos vilkas“ tik pradėjo vykdyti mokslinius tyrimus, o mokslininkų, kurie išdrįstų užtarti vilkus ir nepataikautų medžiotojų interesams, dar labai mažai. Tai yra mažos šalies problema: mažai šioje srityje dirbančių specialistų, o ir tie patys tarpusavyje yra per daug susiję. Stipriausiai šioje srityje dirba tik nevyriausybinės organizacijos: ne tik „Baltijos vilkas“, bet ir Lietuvos gamtos fondas bei kitos, priklausančios Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijai. Pastaruoju metu nevyriausybinės organizacijos išaiškino daug trūkumų: nuo per daug interpretacijų keliančios vilkų apskaitos iki ydingo vilkų populiacijos valdymo ir dėmesio stokos realiam gyvulių augintojų problemų sprendimui. Aplinkos ministerijos užsakymu parengtas, bet dar nepatvirtintas Vilko populiacijos valdymo planas (arba programa) šių trūkumų nepašalina, o pačią vilkų apsaugą gražina iki 1996 metų lygio. Todėl atsirado poreikis peržiūrėti Lietuvos situaciją profesionaliu žvilgsniu ir glaudžiau bendradarbiauti su kitais Europos vilkų specialistais, kad kartu spręstume vilkų apsaugos ir jų sambūvio su žmonėmis problemas. Laukinė gamta nežino valstybių sienų, todėl Lietuvos vilkų likimas nėra vien tik Lietuvos reikalas.
„Baltijos vilko“ informacija