Straipsniai

Naujosios Miško kirtimo taisyklės daugiau ramybės miško gyvūnijai nesuteikė

2010-07-10 | Kategorija: Straipsniai | Komentarų nėra

Judėjimas “Už gamtą” ir kiti gamtosaugos aktyvistai praėjusiais metais dėjo daug pastangų, kad pavasarį miškuose būtų ramybė, t.y. nevykdomi jokie miškų ūkio darbai. Surinkta daug parašų, rengtos viešos akcijos ir galu gale, po ilgų derybų radosi šioks toks rezultatas. Nuo šių metų kovo 1-osios dienos įsigaliojusios naujosios Miško kirtimo taisyklės turėtų neleisti miško kirtimo darbų pačiu jautriausiu paukščiams laikotarpiu. Turėtų neleisti, bet leidžia. Praktika parodė, kad pakanka vieno ne vietoje pavartoto žodžio ir taisyklės interpretuojamos kitaip.

Štai balandžio 10 dieną Rozalimo miško parke aptikome daug nupjautų medžių, kurių dalis jau buvo sudėta į medienos sandėlius, dalis dar tik šviežiai nupjauta. Buvo vykdomi ugdomieji ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.  Atrodytų, aiškus pažeidimas: saugomose teritorijose ugdomieji kirtimai privalo būti baigti iki kovo 1 d. ir neleidžiami iki liepos 1 d. Bet štai atskrieja Aplinkos ministerijos išaiškinimas, kad saugomomis teritorijomis laikomos tik tokios teritorijos, kurios yra įtrauktos į Saugomų teritorijų kadastrą. Tai nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai, rezervatai… Miško parkai nėra įtraukti į šį kadastrą, todėl nelaikytini saugomomis teritorijomis. Minėtos taisyklės visai nenumato, kada galima vykdyti ugdomuosius kirtimus miško parkuose. Net ūkininiuose miškuose yra tam tikri apribojimai. O miško parkuose gali kirsti kada nori…

Miško kirtimo taisyklėse didžiausi apribojimai numatyti vykdant tarpinius, t.y. ugdomuosius ir specialios paskirties kirtimus. Tačiau sanitariniai kirtimai gali būti vykdomi bet kur ir bet kada. Sanitariniais kirtimais toli gražu ne visada kertami kenkėjų ar ligų pažeisti medynai, kurie dėl galimo pavojaus aplinkiniams miškams turi būti kertami nedelsiant. Jais kertami ir sausi medžiai (potencialūs namai paukščiams), įvairūs neišsivystę, prasto augimo medžiai, minkštieji lapuočiai, krūmynai (juose labai dažnai lizdus suka giesmininkai). Kitaip tariant, jei negauni leidimo ugdomajam kirtimui, tai sanitariniam kirtimui leidimą nesunku gauti, ypač jei aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas pasitaikė sukalbamesnis. Ir dūzgia motopjūklai per pačias sparnuočių tuoktuves…

Pagrindiniams kirtimams, kuriais iškertamas visas miškas, apribojimai kirtimų laikui taip pat nenumatyti, nors būtent plynų kirtimų metu gyvūnijai padaroma didžiausia žala. Suprantama, kol nauja tvarka (nors ir su spragomis) tik pradėta įgyvendinti, kyla daug nesusipratimų. Lietuvos ornitologų draugija buvo pradėjusi rinkti informaciją apie pavasarį vykdomus miško kirtimus ir pastebėjo, kad žymiai padaugėjo vadinamųjų sanitarinių kirtimų, kurių kontrolė, anot draugijos, silpniausia.

Anksčiau pagrindinius, ugdomuosius ir sanitarinius kirtimus reglamentavo atskiros taisyklės. Dabar jos sujungtos į bendras Miško kirtimo taisykles. Tačiau tas junginys netapo geresnis. Net ir man, baigusiam Miškų fakultetą, jos atrodo painios ir dviprasmiškos. Nauja tvarka stebisi ne tik gamtininkai, bet ir mano kalbinti girininkai. Miškininkai ir anksčiau pavasarį vengdavo intensyvių miškų ūkio darbų, ypač plynų kirtimų, bet privačiuose miškuose poreikis saugoti iš po žiemos atgimstančią gamtą, atrodo, išvis neegzistuoja.

Žmonėms miškas reikalingas pramogai, tam tikrai naudai gauti, tuo tarpu miško gyvūnams tai vieninteliai namai, į kuriuos nuolat įsibrauname. Atšilus orams į miškus plūsteli paežerių mylėtojai, iš savo automobilių leidžiantys trankią muziką. Nuo vidurvasario suguža uogautojai ir grybautojai, išvažinėjantys ne tik miško kelius, bet ir proskynas, be perstojo šūkaujantys, ieškodami vienas kito. Nuo rudens ir visą žiemą trunka medžioklės, kurių metu šūvių aidas priverčia krūptelt ne tik gyvūnus, bet ir paprastus žmones. Ir ištįsus metus dūzgiantys motopjūklai…

Pagaliau turime nuoširdžiai pažvelgti į šią situaciją ir sutikti, kad bent pavasarį, tuos 3-4 mėnesius miškams reikia leisti pailsėti nuo mūsų. Jokių kirtimų, jokių medžioklių, jokių motorinių valčių, keturračių motociklų ir žygių baidarėmis. Tik 3-4 mėnesius. Nes dabar prisidengiant sanitariniais kirtimais vykdomi kiti kirtimai, prisidengiant ištįsus metus leidžiamų medžioti žvėrelių (lapių, jenotų) medžiokle medžiojamos visai kitos gyvūnų rūšys, o siaurose upėse baidarininkų užkluptos antys ir gulbės su dar nepaskrendančiais jaunikliais – neturi kur dėtis.

Andrejus Gaidamavičius

Google GmailEmail

Sveiki,
domitės GAA „Baltijos vilkas“ veikla?
Užsiprenumeruokite vilkai.lt naujienas el. paštu ir nepraleisite nė vieno mūsų straipsnio!