“Baltijos vilkas” tirs, kas pjauna šunis Biržų rajone

“Lietuvos rytas” praneša, kad “Vos tik tyrimus atlikę mokslininkai patvirtino, kad nemažai Šiaurės Lietuvoje siautėjančių vilkų turi šuns genų, šie žvėrys surengė naujų grėsmingų išpuolių prieš naminius gyvūnus. Devyni nugalabyti šunys Čypėnuose, penkiolika – Kupreliškio apylinkėse, septynios avys – Galvokuose.”

Isterija dėl vilkų ir šunų mišrūnų kilo po to, kai dienraštis “Lietuvos žinios” ir TV laida “Tauro ragas” paskelbė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktų vilkų genetinių tyrimų rezultatus. Buvo skelbta, kad Šiaurės Lietuvoje naminius gyvulius pjauna “išsigimę vilkai”. Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S.Paltanavičius “Lietuvos žinioms” sakė, kad “”Jeigu gyvūno rūšis negryna, o gamtoje to apskritai neturėtų būti, tokio nesaugo ir įstatymas. Tai reiškia, kad gali tekti reguliuoti jų populiaciją”. DELFI portalas netgi surengė balsavimą, ar pritarti Aplinkos ministerijos siūlymui didinti vilkų sumedžiojimo kvotą.

Kaip paaiškėjo iš vėlesnių Selemono Paltanavičiaus pasisakymų per Balticum TV ir oficialaus Aplinkos ministerijos pranešimo, šiais genetiniais tyrimais vilkų ir šunų hibridai nebuvo nustatyti. Buvo rasti tik šunų haplotipai, priskiriami dratharų (medžioklinių šunų) veislei. Haplotipas ir hibridas tai visiškai skirtingi dalykai. Haplotipas yra nedalomas genetinės medžiagos darinys, perduodamas palikuonims. Šie šuns genai vilkų genofonde galėjo atsirasti labai seniai ir parodo vilkų kilmę bei giminystę su kitų Europos regionų vilkais, bet ne patį šunų ir vilkų kryžminimosi faktą dabartiniais laikais. Nėra mokslinių duomenų apie tai, kad šiuos haplotipus turintys vilkai pasižymėtų didesniu agresyvumu žmonių ir naminių gyvulių atžvilgiu.

Tačiau asociacijos “Baltijos vilkas” manymu, vilkų ir šunų hibridų Lietuvoje yra. Jų pasitaiko net ir Sibiro platybėse, kur vilkai gyvena labai didelėmis šeimomis. Tiesiog vilkšuniai visada buvo natūrali gamtos dalis. Tiesa, labai nedidelė dalis. Kuomet medžiotojai suardo vilkų socialinę struktūrą, galimybių kryžmintis šunims ir vilkams padaugėja. Būtent tokia situacija šiuo metu būdinga Lietuvai. Vilkus tyrinėjanti LŽŪU doktorantė Renata Špinkytė-Bačkaitienė, hibridų yra radusi atlikdama medžiotojų turimų vilko trofėjų (kaukolių) matavimus. Tų hibridų kilmė gali būti įvairi. Būna, kad ir patys medžiotojai jų priveisia, o paskui neapsikentę vilkiško savo augintinių charakterio, paleidžia juos į laisvę. Tikslesnius duomenis galima gauti tik atlikus Lietuvoje gyvenančių vilkų DNR tyrimus. Aplinkos ministerija neseniai  uždraudė laukinių ir naminių gyvūnų kryžminimą (vilkus su šunimis, šernus su kiaulėmis ir t.t.).

Biržų girioje “Baltijos vilko” nariai reguliarius tyrimus atlieka nuo 2008 metų. Sprendžiant iš pėdsakų, ekskrementų, kitų veiklos žymių, vilkai šioje girioje gausumu nepasižymėjo. Manoma, kad Biržų girioje šiuo metu laikosi tik viena vilkų šeima. Kiek jų išliko po praėjusio medžioklės sezono, kuomet Biržų rajone buvo nušauti net 4 vilkai, neaišku, tačiau šių metų kovo mėnesį vykdytos ekspedicijos metu girioje buvo rastas tik vieno vilko pėdsakas.

Po to, kai praėjusiais metais Biržų rajono Vabalininko seniūnijoje prasidėjo masiniai naminių gyvulių ir šunų pjovimai, buvo pareikalauta, kad genetinių tyrimų tikslais būtų leista nušauti ir šioje seniūnijoje, netoli Šukionių gyvenvietės, Guodžių durpyno apylinkėse siautėjantį plėšrūną. Kadangi to nebuvo padaryta ir vilkai buvo nušauti visai kitose rajono vietose (vienas Roksalės miške ir du Liepalatų miške), “Baltijos vilkas” surengė ekspediciją į patį Guodžių durpyną. Jos metu buvo nustatyta, kad apleistame Guodžių durpyne iš tiesų lankosi vilkai, tačiau aptiktas ir valkataujantis šuo (haskis), kuris sekė ekspedicijos dalyvius, matyt, tikėdamasis rasti maisto atliekų. Nė viename iš rastų vilkų ekskrementų naminių gyvulių plaukų nerasta. Atkreiptas dėmesys į tai, kad apleisto durpyno teritorijoje gana gausiai lankosi elniai, briedžiai, stirnos, usūriniai šunys, todėl natūralaus grobio vilkams lyg ir pakaktų. Paimti vilkų ekskrementų DNR pavyzdžiai šiuo metu pristatyti Lenkijos vilkų apsaugos organizacijai, kurios užsakymu bus atlikti genetiniai tyrimai, padėsiantis atsakyti į klausimą, ar Šukionių apylinkėse gyvena grynakraujai vilkai.

Šukionių kaime ekologinį karvių ūkį turinčiai ir praėjusiais metais dėl vilkų žalą patyrusiai ūkininkei Ritai Bieliakienei “Baltijos vilkas” šį pavasarį iš Lenkijos parvežė du Podhalės aviganių jauniklius. Šiuo metu jie sparčiai auga ir po kelerių mėnesių galės apsiginti nuo vilkų, o kitąmet nuo plėšrūnų gins visą karvių bandą. Šiais metais Vabalininko seniūnijoje “Baltijos vilko” lektoriai yra numatę pravesti specialiai ūkininkams skirtą seminarą, kaip apginti savo naminius gyvulius nuo plėšrūnų ir taikiai sugyventi su gamta. Šiais metais, liepos 21 dieną pirmasis toks seminaras vyko Dargužių kaime, Varėnos rajone.

Ateinantį savaitgalį, liepos 31-rugpjūčio 1 dienomis, “Baltijos vilkas” rengia eilinę ekspediciją į Biržų girią, kurioje dalyvaus 26 žmonės. Ekspedicijos metu jie dalyvaus pėdsekystės kursuose, vykdys tolesnius vilkų genetinius tyrimus, o “Baltijos vilko” organizacijos vadovai susitiks su Kupreliškio kaimo gyventojais, kuriems kažkas baigia išpjauti šunis. Dar negalima teigti, kad tai iš tiesų vilkų darbas. Yra nuomonių, kad tai piktybiškas pačių žmonių elgesys siekiant palikti kaimą be šunų, o po to organizuoti vagystes ar plėšimus. Bet kuriuo atveju stengsimės objektyviai ištirti šį atvejį ir patarti kaimo gyventojams kaip saugoti savo turtą.

“Baltijos vilko” informacija