<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Baltijos vilkas &#187; Straipsniai</title>
	<atom:link href="https://www.vilkai.lt/kategorija/straipsniai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.vilkai.lt</link>
	<description>Vienas iš tinklaraščių, kurie naudoja WordPress</description>
	<lastBuildDate>Wed, 20 May 2026 19:22:28 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.4.2</generator>
		<item>
		<title>Pėdsekystės dienoraštis: gamta šalia mūsų</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamta-salia-musu-2025-02-14</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamta-salia-musu-2025-02-14#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 14 Feb 2025 10:47:26 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11455</guid>
		<description><![CDATA[<p>Stiklo tiltai vėl nutiesti&#8230; Jungia, susieja du, o gal ir daugiau pasaulių draugėn. Manoji ir aš galėjome įsitikinti, jog vandenys turi atmintį, nes užšalusioje gervių baloje pasiliko paukščių sparnai, trimitavimo garsas. Dabar &#8211; ramus pilnaties vakaras. Po darbų, sutemoje einu nešinas dviem kilimėliais, miegmaišiu. Visa tai tam, kad visu ilgumu išsitiesčiau gervių balos viduryje, tam [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamta-salia-musu-2025-02-14">Pėdsekystės dienoraštis: gamta šalia mūsų</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Stiklo tiltai vėl nutiesti&#8230; Jungia, susieja du, o gal ir daugiau pasaulių draugėn. Manoji ir aš galėjome įsitikinti, jog vandenys turi atmintį, nes užšalusioje gervių baloje pasiliko paukščių sparnai, trimitavimo garsas.</p>
<p>Dabar &#8211; ramus pilnaties vakaras. Po darbų, sutemoje einu nešinas dviem kilimėliais, miegmaišiu. Visa tai tam, kad visu ilgumu išsitiesčiau gervių balos viduryje, tam kad mintys turėtų erdvės, tam kad išgirsčiau ramybę&#8230; Sutemo visai, debesys prasiskyrė ir žvaigždžių šviesa patiesė paslapties staltiesę&#8230; Aplinkinių žmonių veikimai rimsta ir tą tuštėjimą netrunka užpildyti tvirtas, skambus, tolimas vilko balsas.</p>
<p>Kaip gera jį vėl išgirsti. Pasuku galvą į rytus. Ten sušvito raudonas pilnaties mėnulis&#8230; Jaučiausi toks apdovanotas esamoje akimirkoje, jog nejučia garsiai ištariau: &#8220;Kaip gera gyventi&#8221;. Tai išgirdusi gamta atliepė švelniu vėjo pūstelėjimu, šnarėjimu. Regis, vandenyje esančiam po manimi, ir ši mintis pasiliks&#8230;</p>
<p>Mėnulis kyla dar aukščiau.. Nušvito sušalę vandenys. Ir vilkai jau dviese. Jie kaukė visai šalia, kitapus balos. Suprask &#8211; medžioklė artėja, reikia duoti žinią esantiems. Jie drąsūs &#8211; perspėja gyvus sutvėrimus &#8211; būkit budrūs, mes ateinam. Aš jų laukiau, mintyse su jais keliavau po pelkyną.</p>
<p>Kokia vis tik dovana išgirsti gamtos kvietimą, atliepti jam, bei turėti gebėjimų su pagarba žvelgti į šį paslaptingą pasaulį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tomas Selickas</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamta-salia-musu-2025-02-14">Pėdsekystės dienoraštis: gamta šalia mūsų</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamta-salia-musu-2025-02-14/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pėdsekystės dienoraštis: pavasarinės mintys</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pavasarines-mintys-2023-03-26</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pavasarines-mintys-2023-03-26#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 26 Mar 2023 10:18:15 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11348</guid>
		<description><![CDATA[<p>Minties ištakos, kaip ir vandens sruvenimo pradžia, mažai tesuvokiama&#8230; Štai viena mintis iš senovės lobyno: „Iš pradžių paprasti žmonės beveik nejuto esant valdovų, paskui aplink juos susibūrė ir pradėjo šlovinti, po to ėmė jų bijoti, o vėliau &#8211; niekinti; kai nėra pasitikėjimo, prabyla įtarumas; tikrieji valdovai nevertina žodžių, vertę teturi jų žygiai; žmonės mano, kad jie [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pavasarines-mintys-2023-03-26">Pėdsekystės dienoraštis: pavasarinės mintys</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Minties ištakos, kaip ir vandens sruvenimo pradžia, mažai tesuvokiama&#8230; Štai viena mintis iš senovės lobyno:</p>
<p>„<strong>Iš pradžių paprasti žmonės beveik nejuto esant valdovų,<br />
paskui aplink juos susibūrė ir pradėjo šlovinti,<br />
po to ėmė jų bijoti,<br />
o vėliau &#8211; niekinti;<br />
kai nėra pasitikėjimo,<br />
prabyla įtarumas;<br />
tikrieji valdovai nevertina žodžių,<br />
vertę teturi jų žygiai;<br />
žmonės mano, kad jie savaime nuveikti.“</strong></p>
<p>Ši išreikšta mintis atrodytų rastų atitikimą ne tik žmonių tarpusavio santykiui nusakyti, bet ir žmogaus santykiui su gamta. Perskaičius pirmą eilutę, randame lyg pirminį proto užgimimą, atskyrimą savęs nuo kito. Daugelis mūsų apie kūną nesusimąstome tol, kol nepradeda skaudėti, perštėti kurios nors jo dalies. Tuomet atsiranda atskyrimas savęs nuo tos kūno dalies. Bet jei žvelgsime esmingiau, suprasime, jog mes save esam atskyrę nuo daugelio dalykų, nuo tautos savimonės, žemės, dangaus, vandens, oro ir t.t. Atsiskyrimo pasekmės aiškios – imsime niekinti aplinką kurioje esame. Tačiau esam gyvi suvėrimai, turim užgimtą jėgą sveikti, kuomet šis vyksmas vyksta, pastebime, kiek bendro tarp šalia esančių žmonių, augalų, žvėrių, paukščių. Žinoma, mes esam likę save laikyti visa ko  šerdim, tad tariame: „ gyvūnas mąsto lyg žmogum būtų“, „medis, augalas jaučia meilių žodžių stiprinančią jėga lyg žmogus“, „vanduo turi atmintį“ ir t.t. Bet galbūt atvirkščiai &#8211; atgaivindami savus jausmus, panašėjame į gyvasties ištakas.</p>
<p>Kovo 25 d. Gandrinių šventės dienoje teko galimybė sudalyvauti „Sengirės” surengtame pažintiniame žygyje po Žirgės mišką, esantį šalia Indrajos ežero. Nuo senų laikų mūsų tautos savimonėje išlikęs jausmas – save įprasminti gyvasties kūrime. Galbūt dėl to taip užsispyrusiai sodiname, sėjame, saugome miškus, stengiamės atstatyti gyvasties pajautimą savyje. Priglusti prie medžio, žolės, tapti vyturio garsu pavasario pradžios pievoje&#8230; Linkiu kiekvienam pajusti miško amžinumo jėgą, kurios išraišką teko girdėti vieną vėjuotą savaitgalį, kuomet atsiradau daugiau nei pusantro šimto vasarų skaičiuojančiame pušyne. Man teko girdėti jauno miško girgždesius, bet kuomet senas miškas girgžda, lyg po mišką baubtų taurai ar stumbrai, kuomet sniego patalu apklota paklotė kilsteli nuo milžiniško medžio siūbavimo ir dungteli taip lyg tų pačių taurų banda šalia prabėgtų, manau, daugeliui kraujyje atgytų senovės ilgesys, stiprybės, jėgos šaknyse vėl imtu sruventi gyvastis. Ačiū „Sengirės“ – miškų saugojimo vedliams už bendrystės tarp žmonių kūrimą, kurio esmė atsigręžti į gyvasties svarbą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pagarbiai<br />
Tomas Selickas</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pavasarines-mintys-2023-03-26">Pėdsekystės dienoraštis: pavasarinės mintys</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pavasarines-mintys-2023-03-26/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pėdsekystės dienoraštis: Gamtos kalba žmoguje</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamtos-kalba-zmoguje-2023-01-24</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamtos-kalba-zmoguje-2023-01-24#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 24 Jan 2023 07:40:39 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11321</guid>
		<description><![CDATA[<p>(Vakaras) Miško keliai ledu da pasdengį. Tik kur nekur atviroj vietoj rusvas žvyras saulalėj žaidžia. Ir dienos vis daugiaus kaskart mums tenka. Bet norom nenorom sutemos vėl slenka. Jau savaitė kap vėjas kažkur išdundėjys paliko ramybėj žolynus, miškus, pasėlius&#8230; Nakčiai užėjus vilko pati savuosius vėl šaukia. - O, pastabusis žmogau, gali pajausti, kuomet josios balsas [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamtos-kalba-zmoguje-2023-01-24">Pėdsekystės dienoraštis: Gamtos kalba žmoguje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><strong>(Vakaras)</strong><br />
<em>Miško keliai ledu da pasdengį. Tik kur nekur atviroj</em><br />
<em>vietoj rusvas žvyras saulalėj žaidžia. Ir dienos vis daugiaus</em><br />
<em>kaskart mums tenka. Bet norom nenorom sutemos vėl slenka.</em><br />
<em>Jau savaitė kap vėjas kažkur išdundėjys paliko ramybėj žolynus,</em><br />
<em>miškus, pasėlius&#8230; Nakčiai užėjus vilko pati savuosius vėl šaukia.</em><br />
<em>- O, pastabusis žmogau, gali pajausti, kuomet josios balsas linksmesnis tampa.</em><br />
<em>- Suprask, savieji atliepimą, kad ir vos girdimą davę, šeimyniškumą,</em><br />
<em>džiaugsmą stigavodami gena.</em></p>
<p><strong>(Naktis)</strong><br />
<em>Mėnuo pasislėpys žvaigždžių nebegano. Katros radusis progai pabiro ir ganos.</em><br />
<em> Debesims išsisklaidžius, žiemos šaltis čepsėdamas iš kiemo</em><br />
<em>kieman šunis erzinti pėdina. Kaimą apėjys ties vandenim sustojys jųjų tvirtumą tikrinti</em><br />
<em>korės. Poškėjo, bumbėjo, ledai trūkinėjo&#8230; Ta kova graži pažiūrėti, bet ar mums</em><br />
<em>ją suprasti, ar mums ją įspėti.</em></p>
<p><strong>(Aušta)</strong><br />
<em>Taip Saulužė ratą apėjus šviesumą naujai dienai arčiau panešėjo.</em><br />
<em>Pajuto, sukruto pelėdinas senas. Savo ūbavimu žmoną nuo kiaušų varė. Kad tik spėtų </em><br />
<em>lauknešėlį įteikti ir nepriseitų šviesos supeikti.</em></p>
<p><strong>(Prieš Saulės tekėjimą)</strong><br />
<em>Akimirkos tylai praėjus nebyliai, pelėda žvirblių, sušvilpė tyliai. Pagalvok, gal šviesa naują aprėdą</em><br />
<em>įgavo ir švelniu balsu per šį paukštį skleistis davės&#8230;</em><br />
<em> Kranklys anksti rytą karksėdams ieškojo</em><br />
<em>kuo gardesniu savo skrandį išklojus. Neužilgo juk reiks savus vaikus perėti, tad geriau</em><br />
<em>būtų kažko daugiau įsidėti. Geniai sausuolio šaką susradę paskutinius</em><br />
<em>miegalius būdindami barės. Juk reikia spėti Saulę sutikti, pakėlus galvas pagerbti tai kas mus supa, kas gyva, kas žalia.</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Tomas Selickas</em></p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamtos-kalba-zmoguje-2023-01-24">Pėdsekystės dienoraštis: Gamtos kalba žmoguje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-gamtos-kalba-zmoguje-2023-01-24/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pėdsekystės dienoraštis: Pasaka &#8211; nepasaka</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pasaka-nepasaka-2022-10-25</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pasaka-nepasaka-2022-10-25#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 25 Oct 2022 15:12:16 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11302</guid>
		<description><![CDATA[<p>Sanų sanybej, teip sanybej, kad nei tevų tevai nebenusaka, nei sanelių saneliai nebeatamena, ne tap toli, kur dabar esam,  Menuo Saulalį vedė, žmonis lunkė, tuo žmonys gerumų jausdami, lengvu runku gyvena. Triūsėti neraikėja, viska turėja, turėdami tarp savys sutardami gyvava. Nei miška žvėralis, nei pievas paukštelis, nei girios medelis nekliūva.  Bet tuomsyk žmonyse trys ažuginas [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pasaka-nepasaka-2022-10-25">Pėdsekystės dienoraštis: Pasaka &#8211; nepasaka</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Sanų sanybej, teip sanybej, kad nei tevų tevai nebenusaka, nei sanelių saneliai nebeatamena, ne tap toli, kur dabar esam,  Menuo Saulalį vedė, žmonis lunkė, tuo žmonys gerumų jausdami, lengvu runku gyvena. Triūsėti neraikėja, viska turėja, turėdami tarp savys sutardami gyvava. Nei miška žvėralis, nei pievas paukštelis, nei girios medelis nekliūva.  Bet tuomsyk žmonyse trys ažuginas buva: pyktis piktei, vartai ažkeltei, netiesa sakytei. Plūda žmonys iš kitų vietų su raikalais savais, drumste undenis, mintis šias žamės žmanių&#8230; Gudrumu žmanes gynes – stiprėja, piktumu pyką – sunkumą da daugiau apturėja. Kaliai neatsginį gudrumu, neapsgalėja ir vartus ažkėla, netiesų sakydami terp savys suspyką. Saulala su Menuvu vis rečiau žmonis lunkė, o anys ir vargti suvargą, tik iš prisminima sanų sanybes vienas kitas da un Saulalį, Menuvų akis pakelia, nuslenkia pagarbiai&#8230;</p>
<p>Gamtos, gyvasties jausmu gyvenantiems šis minties tėksmas turėtų sukirbinti jausmų likučius, kuriuos kaip įmanydami, net valstybiniu mastu, bėdžiai mėgina išplauti. Sakysit,  &#8211; O kaip tuos bėdžius atpažinti? &#8211; O gi visai nesudėtinga. Jų kalba, mintys, darbai skiriasi kaip diena nuo nakties. Štai, bėdžiai susivienyję net mini-isterijas kuria. Man išsyk iškyla aplinkos apsaugos mini-isterija. Pavadinimas vienoks, veiksmai kitoki, o ką jau kalbėt apie tai, kas bėdžių galvose dedasi. Gamtos santykio puoselėtoja Birutė Galdikas išsakė taiklų pastebėjimą apie dabar esantį gamtos saugojimo vaizdelį: &#8211; jei jūs sakotės saugojantys vilkus, paukščius, vabalus, miškus, augalus &#8211; tai kaip galite kalbėti apie leidimų išdavimą juos naikinti. Tai arba jūs saugot arba naikinat. Jei išleistas dokumentas – <a href="https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/c2f426a234d011e4b487eaabe28831e8">vilkų apsaugos planas</a>, tai prie ko čia šaudymo kvotos ir dar jų naikinimo didinimas? Bet bėdžiai nedrįs sakyti tiesos, juk neįvardinsi dokumento – vilkų naikinimo planu. Kam dar nežinoma, jų siekiama sumedžioti 280. Viešai neskelbiama tiesa, jog bėdžių sugalvotas terminas ir veiksmas &#8211; brakonieriavimas klesti, tad reikia palengvinti bėdžių bėdavojimus panaikinant šį terminą – suteikiant „gerumą“ , „teisėtumą“ , „legalumą“ didesniam žudymui, kad mažiau bėdavoti reikėtų.</p>
<p>Jei pastaroji isterija pasivadintų &#8211; aplinkos naikinimo isterija, tuomet  tam tikri dalykai stotųsi į savas vietas. Nemanau ar atsirastų piliečių norinčių tokią bėdžių isteriją remti iš mokesčių mokėtojų lėšų. Atmerkit akis, tik ne per plačiai, kad pamatytumėt, kiek įvairių gamtos „sergėtojų“ susibėgę į būrius užsiimdami gyvasties kankinimu: žiedavimu, medžiojimu, miškų kirtimu, globa ir pan. Bėdžiai išsyk sukils ginčytis, bet šis aprašymėlis daugiau skirtas tiems, kurie mėginate į save pažvelgti iš šalies, suvokiant, jog iš meilaus pavadinimo mažai tiesos išpeši, nereiktų pjauti šakos, ant kurios sėdi, bei prisimenant tris ažuginas, kurios sanybių sanybei susakytos. Gyvuos žmonės, gyvuos ir bėdžiai, gyvuos vilkas, gyvuos ir avis, bet svarbiausia, kur link eini pats ir kokį santykį kuri. Sistema – dirbtinas dalykas: kas iš jos sukurta – naikina gyvastį. Tad jei atradai galimybę atmainyti apgaulės dovaną, proto vergystės pantį – atsisakyki jos, imki su gamta sutarti, o ne ją keisti, pakeisti. Ir jei ims tave stebinti lūšių, kurtinių, žuvų, paukščių gausinimo projektai, zosodai, nors iš kitos pusės beatodairos darkomos jų buveinės, tuomet sveikinu, dar turi galimybę likusias gražiausias savo vasaras, žiemas, pavasarius, rudenius skirti ne sistemai, jos palaikymui, o gamtos ir savęs pažinimui, neeikvojant laiko ginčams su bėdžiais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Asmeninė nuomonė į saugotojų ketinimus dar aktyviau naikinti vilkus</em></p>
<p><em>Tomas Selickas</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pasaka-nepasaka-2022-10-25">Pėdsekystės dienoraštis: Pasaka &#8211; nepasaka</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/pedsekystes-dienorastis-pasaka-nepasaka-2022-10-25/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kvietimas dalyvauti Miško, Gamtos, Savasties pažinimo išvykose</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/kvietimas-dalyvauti-misko-gamtos-savasties-pazinimo-isvykose-2022-09-07</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/kvietimas-dalyvauti-misko-gamtos-savasties-pazinimo-isvykose-2022-09-07#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 07 Sep 2022 09:30:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Tomas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11287</guid>
		<description><![CDATA[<p>Oi kiek gyvasties aplink, kuri skleidžiasi žvaigždėse, medžių lapuose, žemės smiltyse, o Tu lieki lyg kaži kur atitvertas, įnardintas į sapnavimą kitų sapnų&#8230; Diena po dienos laukiam pokyčių savy ir jie ištiesų vyksta. Žiūrėk, sutinki žmogų ar perskaitai žinutę, kviesmą sudalyvauti ten,  kur galbūt rastum pilnatvės pajautimą, sujudinimą vandenų, kurie iki šios akimirkos laukė vėjo [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/kvietimas-dalyvauti-misko-gamtos-savasties-pazinimo-isvykose-2022-09-07">Kvietimas dalyvauti Miško, Gamtos, Savasties pažinimo išvykose</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><em>Oi kiek gyvasties aplink, kuri skleidžiasi žvaigždėse, medžių lapuose, žemės smiltyse, o Tu lieki lyg kaži kur atitvertas, įnardintas į sapnavimą kitų sapnų&#8230; Diena po dienos laukiam pokyčių savy ir jie ištiesų vyksta. Žiūrėk, sutinki žmogų ar perskaitai žinutę, kviesmą sudalyvauti ten,  kur galbūt rastum pilnatvės pajautimą, sujudinimą vandenų, kurie iki šios akimirkos laukė vėjo gūsmo. &#8211; O, Gamtos dėsnių skleisme, turi savy gydančių galių suteikti gyvastį, kūrybiškumą&#8230;</em></p>
<p>Kiek sykių klaidžiota miško takais, kiek minčių leista ir sugauta&#8230; Tad šiais metais, manau esam subrendę dešimtmetį trukusius pėdsekystės kursus kilstelti aukštyn ar nerti gilyn ir pažvelgti į naujas platumas. Taigi, kviečiu į Miško, Gamtos ir Savęs pažinties išvykas, kurios apimtų ne vien miško sutvėrimų pažinimą, elgseną, pėdsakus, bet ir savasties pajautimą, klausymąsi ir stebėjimą, to kas vyksta aplink mus. <strong>Jei Jus sudomino tokio turinio išvykos &#8211; kviečiu registruotis: <a title="Registracija į miško pažinimo išvykas" href="https://manoapklausa.lt/apklausa/1408929706/1/" target="_blank">spausti čia</a></strong>. Registravimo tinklapis nesiunčia patvirtinimo žinutės. Ją atsiųsiu asmeniškai, praėjus kelioms dienoms po jūsų registravimosi. Kuomet subręs išvyka jūsų nurodytu e-mail atsiųsiu laišką su kvietimu. Registracija veiks iki rugsėjo pabaigos.</p>
<p>Išvykos mokamos, tačiau numatyto įkainio nėra, tiesiog po išvykos rasis padėkos dėžutė, kurią galėsite papildyti, tokiu įkainiu, kuris jums išgalimas, atrodo tikslingas ir reikalingas. Siekis toks, jog dalyvauti galėtų tie, kuriems tikrai norisi su galimybe atlikti abipusius mainus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pagarbiai<br />
Tomas</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/kvietimas-dalyvauti-misko-gamtos-savasties-pazinimo-isvykose-2022-09-07">Kvietimas dalyvauti Miško, Gamtos, Savasties pažinimo išvykose</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/kvietimas-dalyvauti-misko-gamtos-savasties-pazinimo-isvykose-2022-09-07/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Lagas, kartenė, plynas kirtimas ir pavasarinė kimbara</title>
		<link>https://www.vilkai.lt/lagas-kartene-plynas-kirtimas-ir-pavasarine-kimbara-2022-05-28</link>
		<comments>https://www.vilkai.lt/lagas-kartene-plynas-kirtimas-ir-pavasarine-kimbara-2022-05-28#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 28 May 2022 10:54:23 +0000</pubDate>
		<dc:creator>AndriusL</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://www.vilkai.lt/?p=11263</guid>
		<description><![CDATA[<p>Teksto pavadinimas skamba kaip koks rebusas, kai žodžių grandinėje reikia išbraukti vieną logiškai netinkamą. Galima būtų ginčytis, ar tai būtų lagas ar plynas. Aš pasirinkčiau plynas. Ir kaip būtų gera, jei sudėtinga situacija dėl masinių miškų kirtimų taip greitai išsispręstų gamtos naudai, nes miškovežiai nieko nelaukia, bent jau Labanoro girioje šį pavasarį jie šėlsta kaip [...]</p><p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/lagas-kartene-plynas-kirtimas-ir-pavasarine-kimbara-2022-05-28">Lagas, kartenė, plynas kirtimas ir pavasarinė kimbara</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Teksto pavadinimas skamba kaip koks rebusas, kai žodžių grandinėje reikia išbraukti vieną logiškai netinkamą. Galima būtų ginčytis, ar tai būtų <em>lagas</em> ar <em>plynas</em>. Aš pasirinkčiau <em>plynas</em>. Ir kaip būtų gera, jei sudėtinga situacija dėl masinių miškų kirtimų taip greitai išsispręstų gamtos naudai, nes miškovežiai nieko nelaukia, bent jau Labanoro girioje šį pavasarį jie šėlsta kaip niekad, išveždami Lietuvos medžius. Visgi teksto pavadinimas šį kartą ne apie rebusus, o apie beveik keturių valandų žygį Labanoro girioje, į kurį praėjusį savaitgalį leidosi GAA „Baltijos vilko“ nariai, vedini paties Andriaus Gaidamavičiaus, dar Labanoro vilku vadinamo.</p>
<p><img class="aligncenter size-large wp-image-11270" title="Pelkė. Aut. &quot;Baltijos vilkas&quot;" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/IMG_20220514_115127-459x612.jpg" alt="" width="459" height="612" /></p>
<p><strong>Lagas</strong>. Žygis prasidėjo aplankant vieną iš Labanoro girios pelkių. Liaudyje įprasta pelkę laikyti atgrasia vieta, juk čia gali įklimpti, čia ir velniai gyvena&#8230; Kaip juokaudamas pasakojo Andrius, valstybei negaila saugoti pelkes, ne viena jų Labanoro girioje įtraukta į rezervatus. Juk vartojimui jos mažiau naudingos nei kad šiais laikais mediena, bet štai pačiai gamtai jos be galo vertingos dėl palaikymo ir reguliavimo funkcijų. Pelkėje tarsi šeimininkė vaikščiojo gracingoji gervė, pašnibždomis ją pasveikinome, nes dabar joms perėjimo metas. Gervė, kaip ir daugybė kitų gyvūnų, augalų ir kitų gamtos tvarinių rūšių (daugiau nei 200 iš 700 rūšių), buvo išimta iš Raudonosios knygos 2018 m. Kai pagalvoji, tai ir kirtimus, pavyzdžiui, Labanoro girioje daug lengviau daryti, kai mažiau aplinkui saugomų rūšių. Tokia liūdna gaida suskambėdavo viso žygio metu mūsų kalbose ar tiesiog mintyse. Kiek dar vartojimas, naudos siekimas gamtai nepalankiomis sąlygomis pareikalaus, ar gebėsime sustoti, apsaugoti, grįžti į balansą ar taip ir risimės į besaikio gamtos vartojimo pusę, kol beliks rezervatai&#8230; Bet, žiūrėk, toji gaida prityla, kai vėl pasineriam į gamtą, į tai, ką sutinkam, ką išgirstam ar išvystam, ir jau tiesiog mus apninka dabarties išgyvenimo momentas, toji skambioji frazė – čia ir dabar. Štai analizavom mažojo kirpiko hieroglifus, paliktus pušų kamienuose. Andrius padėjo iššifruoti, kokiu būdu jie tuos hieroglifus sukuria ir kad iš visų kinivarpų rūšių tik šioji pušų kamienuose išraizgo tokius raštus, primenančius gulsčius figūrinius skliaustus. Mes ėjom toliau ir Andrius pasakojo apie beržą kaip absoliučiai vaistinį medį, bei apie arktinius reliktus – durpinį bereinį ir beržą keružį, per stebuklą išlikusius mūsų pelkėse nuo tų laikų, kai iš Lietuvos pasitraukus ledynui dar porą tūkstančių metų mūsų krašte vyravo pelkėtas tundros kraštovaizdis. Sustojome prie meletos snapu prakirsto medžio, jos taip ir visą medį sugeba nuversti. Išties, įspūdinga, ką šis paukštis geba su snapu nuveikti, ką žmogus tik su pjūklu. O štai, pasirodo, žemaičiai plepius vadina meletomis. Ir, kai pagalvoji, nieko keisto, nes meletos liežuvio ilgis yra maždaug 20 cm! Mūsų žygis ilgiausiu taku išvingiavo po Labanorą, tiek visko pamatyta, išgirsta, gamta sugeba <em>išnešti</em> į nekasdienius patyrimus, atgaivinančius, vėl ir vėl į ramybę grąžinančius. Galiausiai priėjom lagą. Tai kas gi tas lagas? Tai pelkės pakraštys, ir, jei tai aukštapelkė, čia būna šlapiausia, nes pakraščiai pelkės būna žemiau. O tojoj lago vietoj klykuolę pamatėm plaukiojant, tyliai priartėjom ir ji <em>klyku-klyku</em> sparnais nuplasnojo. Ir čia jau – onomatopėja (žodis, savo skambėjimu pamėgdžiojantis gamtos garsus). Tai taip mūsų žodyną ir išprusimą gamta augino, o mes leidomės toliau iš pelkės į mišką.</p>
<p><img class="aligncenter size-large wp-image-11271" title="Miškas. Aut. &quot;Baltijos vilkas&quot;" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/IMG_20220514_131655-459x612.jpg" alt="" width="459" height="612" /></p>
<p><strong>Kartenė</strong>. Žygis tęsėsi ypatingoje Labanoro girios vietoje – miške tarp Januliškio kaimo ir Girutiškio rezervato. Šis miškas, galima sakyti, buvo toks pat kaip ir kiti Labanoro girios miškai, bet pastaraisiais metais, kai prasidėjo masiniai plyni kirtimai Labanoro girioje, jis įgijo <em>sėkmės statusą</em> – liko išsaugotas, nors kaip ir daugelis kitų plotų buvo numatytas plynam kirtimui. Dėl šio miško, kurį apylinkėse Skaisgiriu vadina, išsaugojimo pastangas dėjo mūsų žygio vedlys Andrius Gaidamavičius ir jam pavyko išprašyti urėdijos, kad šitas miškas nebūtų kertamas. Visgi, Skaisgirio likimas dar nėra iki galo aiškus, nes jis valstybinis ir nėra teisiškai apsaugotas nuo išnykimo, bet Andrius svajoja, kad jam pavyks šį Januliškio girininkijos miško 51-ajį kvartalą įtraukti į Girutiškio rezervatą. Miniu <em>išnykimą</em>, nes po plyno kirtimo atsodinti miškai vargu bau, ar primins mišką tokį, kokį esame įpratę mišku laikyti. O dabar vaikščiojome šiame Skaisgirio miške, tokiame grynuoliame, kokį jį gamta sukūrė ir patyrėme tikras miško maudynes. Pats miškas mus maudė (nepaisant to, kad ir lietus lijo), kviesdamas mus paragauti, pauostyti, paliesti, pralįsti, peršokti, sušlapti, įklimpti… O ragavom tokių miško gėrybių, lyg po daržą būtume vaikščioję: <em>miško ridikėlį</em> – karčiosios kartenės lapelius ir <em>miško šparagą</em> – viksvameldį, jo baltąją dalį. Taip ir vaikščojom, kalbėjom, juokėmės, klampojom po mišką, kuris tik dėl vieno žmogaus pastangos gyvas išliko, ir štai su džiaugsmu patyrėm kartenės skonį ir Skaisgirio maudynes.</p>
<p><img class="aligncenter size-large wp-image-11268" title="Žygis mišku. Aut. &quot;Baltijos vilkas&quot;" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/IMG_20220514_143656-459x612.jpg" alt="" width="459" height="612" /></p>
<p><strong>Plynas kirtimas</strong>. Išėję iš tojo miško, papuolėm tarsi į šaltą dušą – plyną kirtimą. Gal ir nebūtų, ko čia purtytis, nes plyni kirtimai esti jau seniai, tačiau dar niekada jie nebuvo tokie masiniai. Andrius per vieną dieną suskaičiuoja bemaž 100 miškovežių, pravažiuojančių pro jo namus Januliškyje. Kaip jis sako, plynas kirtimas yra mažesnis blogis, jei nedidelį plotą iškirstų ir paliktų pačiai gamtai atsistatyti, tai natūralus miškas pats po kiek laiko užželtų, gamta pati kuo geriausiai išsilaižytų žaizdas. Tačiau, iškirtus plynai, vykdomi miškų atsodinimai, tvarkingomis eilėmis sodinant tik dvi rūšis – eglę ir pušį, ir tokiu būdu, kaip toliau pasakojo Andrius, atsiranda daržas, monokultūra vietoj natūralaus miško ploto. Sužinojom, kad labai nyksta drebulės, jų belikę tiek, kiek ąžuolų.  Kiek mes norim turėti miškų, kuriuose tiesiog maudytis gali toje įvairovėje, kai tave supa patys įvairiausi gamtos tvariniai, ir kiek norime turėti tokių miškų, kuriuos lyg bulves pavasarį žmogus pasodina, kad po kiek laiko kuo patogiau vėl galėtų derlių nuimti? Sukosi mūsų mintys apie tai viso žygio metu, ką kiekvienas galime nuveikti, o ar valdžia pateiktų atsakymus į šį klausimą, skaičius ir esamos situacijos vertinimą. Ar valdžia mato, kad nyksta didieji mūsų gamtos turtai – miškai? Apie masinius kirtimus galima ne vieną atskirą straipsnį parašyti&#8230; Visgi ir šioje temoje yra optimizmo bei vilties, nes Lietuvoje buriasi daugybė miškų išsaugojimu besirūpinančių žmonių (Gyvo žalio, Labanoro klubas ir t.t.) ne tik išsakyti savo poziciją, bet ir imtis veiksmų dėl masinių kirtimų, kurie vyksta net ir saugomose teritorijose.</p>
<p><img class="aligncenter size-large wp-image-11265" title="Pavasarinė kimbara. Šaltinis: Wikipedija" src="https://www.vilkai.lt/wp-content/uploads/Cruciata_glabra2-458x612.jpg" alt="" width="458" height="612" /></p>
<p><strong>Pavasarinė kimbara</strong>. Paskutinė mūsų žygio stotelė buvo Januliškio pamiškėje prie pavasarinių kimbarų. Neskaičiuojant Andriaus, dar vienuolika mūsų žygio dalyvių pirmąkart jas išvydo ir susipažino. Tai labai retas, žalsvai geltonus žiedelius turintis augalas, regis, niekuo neišsiskiria, paprastos išvaizdos, bet jis nykstantis ir negausias populiacijas turintis. Deja, pavasarinė kimbara jau nebe Raudonojoje knygoje, išimta 2018 m. Valstybė pareigos ją saugoti nebeturi, todėl dabar belieka kiekvieno žmogaus asmeninė pareiga išlaikyti pagarbų santykį su gamta, siekiant sugyventi su visais jos tvariniais, įskaitant ir pavasarinę kimbarą. Tačiau tik tie, kurie pažįsta pavasarinę kimbarą, gali ypatingai ją saugoti, netyčia jos nesutrypti, dar ir kam nors kitam ją parodyti, papasakoti&#8230; Taip pat ir su miškais, ir su vilkais. Kai nėra ryšio, neišeina ir deramai saugoti, to vertybe laikyti ir perduoti. Šis žygis gerai iliustravo GAA „Baltijos vilkas“ vertybinį pagrindą, išgrynino mūsų šių metų uždavinius. Kažkada gamta buvo tiesiog visų namai, dabar intensyviai stengiamasi, kad ji paklustų žmogui, todėl visi turim mokytis saiko ir pagarbaus sugyvenimo su ja, jei norime, kad mus suptų gamtos gausa, galybė ir globa.</p>
<p>Autorė: &#8220;Baltijos vilkas&#8221; narė Minara Matulionytė-Nekrasovienė</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt/lagas-kartene-plynas-kirtimas-ir-pavasarine-kimbara-2022-05-28">Lagas, kartenė, plynas kirtimas ir pavasarinė kimbara</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://www.vilkai.lt">Baltijos vilkas</a>.</p>]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://www.vilkai.lt/lagas-kartene-plynas-kirtimas-ir-pavasarine-kimbara-2022-05-28/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
