———————————————————————————————————————————————————————————–

DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ ŽALOS APSKAIČIAVIMO METODIKOS KEITIMO IR INFORMACIJOS APIE PREVENCINES PRIEMONES SUVEDIMO Į BIOMON.LT SISTEMĄ

2020-02-19 Aplinkosaugos koalicijos rašte Nr. ANVOK-108 dėl vilkų žalos prevencinių priemonių vertinimo ir informacijos apie jų efektyvumą rinkimo Aplinkos ministerijos prašėme parengti konkrečias rekomendacijas arba reikalavimus, kas turėtų būti laikoma vilkų žalos prevencinėmis priemonėmis, ir įpareigoti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijas (toliau – Komisijos) surinkti ir suvesti į biomon.lt sistemą informaciją apie nukentėjusiuose ūkiuose taikytas žalos prevencijos priemones. Informuojame, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiuntė atsakymą, kad neprieštarauja siūlymui dėl biomon.lt sistemos, joje gali būti numatytos papildomos skiltys duomenų apie prevencines priemones rinkimui.

Esama situacija

Per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo avių, ožkų ir mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje. Pavyzdžiui, šių metų balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo auginamos 169 078 avys, tai yra dvigubai daugiau nei 2012-tais metais (89494). Šis ūkio augimas pagilino ūkininkų ir vilkų konfliktą. 2019 metais vilkai papjovė 1451 avį, 244 galvijus ir 113 ožkų, vilkų padarytai žalai atlyginti išmokėta beveik 150 tūkst. Eur.

Vilkų žalos problemą spręstų tinkamų prevencinių priemonių taikymas. Įsigyti prevencines priemones skatina šiemet įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, pagal kurią kompensuojamas elektrinių aptvarų įsigijimas. Taip pat prevencinių priemonių įsigijimą kompensuoja savivaldybės. Veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklėse yra apibrėžti reikalavimai ir rekomendacijos elektriniams aptvarams. Manome, kad tokio pobūdžio reikalavimai ir rekomendacijos turėtų būti apibrėžti visoms prevencinėms priemonėms, kurios gali būti taikomos apsaugoti gyvulius nuo vilkų.

Problema

Šiuo metu nėra bendrai galiojančių rekomendacijų, kokios priemonės turėtų būti laikomos vilkų žalos prevencinėmis priemonėmis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) nurodyta, kad „tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš pagalbos gavėjų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti“, tačiau nėra įvardyta, kokios priemonės gali būti laikomos pagrįstomis. Komisijos neturi kuo remtis, vertindamos, ar ūkiuose esantys aptvarai turėtų būti laikomi prevencinėmis priemonėmis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Komisijos prašoma tik pažymėti, ar priemonės taikytos – nerenkama informacija apie jų pobūdį, neefektyvumo priežastis, be to, apžiūros aktuose esanti informacija lieka tik konkrečios savivaldybės žinioje. Informacija apie prevencines priemones, jas taikant kylančias problemas yra svarbi ne tik vertinant, ar turi būti kompensuojama patirta žala, bet ir kitiems prevencines priemones taikantiems ar ketinantiems taikyti ūkiams, institucijoms, vykdančioms jų kompensavimo projektus, kad būtų galima apibendrinti ir koreguoti rekomendacijas, žinoti, kokių priemonių įsigijimą yra prasminga kompensuoti. Praktikos pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje prevencinėmis priemonėmis dažnai laikomos priemonės, negalinčios apsaugoti nuo vilkų. Dėl to ūkininkai patiria žalą, o valstybė išmoka kompensacijas, nors tinkamos prevencinės priemonės nebuvo taikytos.

Pasiūlymai

Manome, kad Metodikoje turėtų būti apibrėžta, kas yra vilkų žalos prevencinės priemonės, o Komisijos, vertindamos žalos atvejus, turėtų skirti dėmesio ūkyje taikytų prevencinių priemonių apžiūrai, surinkti informaciją, kuri vėliau galėtų būti analizuojama ūkininkų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, savivaldybių ir nevyriausybininkų. Šiuo metu Komisijos suveda informaciją apie vilkų žalos atvejus į biomon.lt sistemą, nurodydamos, kur patirta žala, kiek ir kokių gyvulių nukentėjo, įkeldamos papjautų gyvulių nuotraukas. Tuo pačiu galėtų būti suvedama ir informacija apie ūkyje taikytas prevencines priemones. Biomon.lt sistema tinka surinkti ir analizuoti informaciją, kadangi jau yra naudojama Komisijų, leidžia pateikti ir aprašymą, ir nuotraukas, joje sukelta informacija prieinama visiems besidomintiems. Todėl manome, kad būtų naudinga, jog šioje sistemoje pildant informaciją apie žalos atvejus būtų pateikiama ir informacija apie prevencines priemones.

Šiuo raštu prašome Aplinkos ministeriją:

1. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sukurti biomon.lt sistemoje reikiamas skiltis, kad vedant duomenis apie vilkų žalos atvejus, būtų suvedama informacija apie ūkiuose taikomas prevencines priemones. Kad komisija galėtų suvesti reikiamus duomenis, biomon.lt sistemoje reikalingos papildomos skiltys:

- „taikyta prevencinė priemonė“ (pasirinkimas iš „elektrinis juostinis / vielinis aptvaras“, „elektrinio tinklo aptvaras“, „stacionarus arba kombinuotas aptvaras“, „specialių veislių šunys“, „tvartas, pašiūrė“, „vėliavėlių aptvaras“, „garso patranka“, „prožektoriai su judesio davikliais“, „kita“ (galimybė įrašyti), „prevencinės priemonės netaikytos“ – turi būti galimi keli pasirinkimai);

- „taikytos prevencinės priemonės atitikimas Žalos apskaičiavimo metodikos 4 priedo reikalavimams“ (pasirinkimas iš „atitinka“, „neatitinka“ ir laukelio „įrašyti neatitikimus“);

- „ar priemonė įgyta su parama?“ (pasirinkimas iš „be paramos, „su KPP parama“, „su savivaldybės parama“ bei „kita“ (galimybė įrašyti));

- „prevencinės priemonės įveikimo būdas“ (pasirinkti iš „Gyvuliai išvertė aptvarą iš vidaus“, „Po aptvaru ar pastatu pasikasta arba pralįsta pro apačios plyšį“, „Buvo dingusi elektra arba ji nepakankama“, „Aptvaras pažeistas, yra plyšių“, „Palikti neuždaryti vartai“, „Peršokta per viršų. Aptvaro aukštis yra ___ m (nurodyti aptvaro aukštį)“, „Šunys buvo pririšti“, „Šunys buvo neveiksnūs (pvz., sirgo)“, „Kita priežastis ____________ (nurodyti)“.

- nuotraukos pridedamos kaip priedai.

2. Informuoti Komisijas apie naujas skiltis biomon.lt sistemoje ir rekomenduoti jas pildyti (atkreipiant dėmesį, kad skiltį dėl atitikimo Metodikos 4-tam priedui reikės pildyti, kai bus patvirtinti Metodikos pakeitimai). Kadangi Metodikos pakeitimas gali užtrukti, o šiuo metu jau yra žalos sezonas, būtų naudinga, jei Komisijos jau dabar galėtų į biomon.lt sistemą kartu su informacija apie žalos atvejį suvesti ir informaciją apie prevencines priemones. Manome, kad tai gali būti įvykdoma ir iki Metodikos pakeitimo, nes Komisijos ir šiuo metu pildo biomon.lt sistemą, nors Metodikoje tokio reikalavimo nėra.

Prašome Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją:

Pakeisti Metodiką, kad joje būtų apibrėžta, kas yra vilkų žalos prevencinės priemonės, bei būtų įrašyta, jog Komisijos suveda informaciją apie žalos atvejus ir prevencines priemones į biomon.lt sistemą. Siūlymus, kaip pakeisti Metodiką, pridedame priedu prie šio rašto. Siūlomi Metodikos teksto keitimai jame išskirti žalia spalva (išskyrus siūlomą ketvirtą priedą). Prevencinių priemonių aprašą siūlome pridėti prie Metodikos kaip 4-tą priedą.

Prašome informuoti mus apie Jūsų sprendimus dėl šių siūlymų.

PRIEDAS PRIE RAŠTO DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ ŽALOS APSKAIČIAVIMO METODIKOS KEITIMO IR INFORMACIJOS APIE PREVENCINES PRIEMONES SUVEDIMO Į BIOMON.LT SISTEMĄ

 Siūlomi Metodikos keitimai

1. Siūlome pakeisti dokumento pavadinimą taip:

„MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS, ŪKINIAMS GYVŪNAMS IR MIŠKUI ĮVERTINIMO IR APSKAIČIAVIMO METODIKA“

2. Siūlome pakeisti pirmo skyriaus pirmą punktą taip:

„1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams įvertinimą ir piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas, ir vilkų žalos ūkiniams gyvūnams prevencines priemones.“

3. Siūlome pakeisti pirmo skyriaus ketvirto punkto pastraipą taip:

„Žalą valstybės vardu atlyginanti institucija, kompensuodama pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančioms įmonėms už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą (jei buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės) ir už stumbrų padarytą žalą, vadovaujasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus ir kaimo vietovėse gairių 2014–2020 m. (2014/C 204/01) nuostatomis. Tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama už vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, iš pagalbos gavėjų reikalaujama, kad būtų taikytos pagrįstos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, įvairios apsauginės tvoros, sarginiai šunys ūkiniams gyvūnams apsaugoti kurių rekomendacinis aprašas pateiktas 4 priede.“

4. Siūlome pakeisti trečio skyriaus pavadinimą taip:

„ŪKINIAMS GYVŪNAMS PADARYTOS ŽALOS ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS“

5. Siūlome trečio skyriaus pradžioje įrašyti tokį papildomą punktą:

„14. Ūkiniams gyvūnams padarytos žalos vietoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisija įvertina, ar žalą padarė vilkai, ir patikrina taikytas vilkų žalos prevencines priemones, atsižvelgdama į 4 priede pateiktą Vilkų žalos prevencinių priemonių rekomendacinį aprašą. Komisija įvertina, ar taikytos priemonės atitinka joms keliamus reikalavimus ir rekomendacijas, nufotografuoja taikytas priemones, įvardija ir nufotografuoja pažeidimo vietą, sužino, ar priemonės buvo įsigytos pasinaudojant parama (KPP, savivaldybių ar kt.). Informaciją apie taikytas prevencines priemones ir prevencinių priemonių nuotraukas komisija sukelia į biomon.lt sistemą.“

6. Siūlome pirmame priede – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formoje, pridėti tokią pastraipą:

„Ūkiniai gyvūnai buvo apsaugoti šiomis prevencinėmis priemonėmis:

___________________________________________________________________________ .

Nustatyti ūkyje taikytų prevencinių priemonių ūkiniams gyvūnams apsaugoti neatitikimai 4-to Metodikos priedo reikalavimams ir rekomendacijoms:

 ___________________________________________________________________________ .“

7. Siūlome prie Metodikos pridėti ketvirtą priedą – Vilkų žalos prevencinių priemonių rekomendacinį aprašą ir išdėstyti jį taip:

VILKŲ ŽALOS PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ REKOMENDACINIS APRAŠAS

1. Elektrinis juostinis / vielinis aptvaras

Elektrinis juostinis / vielinis aptvaras sudarytas iš horizontaliai viena virš kitos įtemptų kelių juostų ar vielų (sintetinių virvių), kuriomis teka elektros srovė, kuolų, ant kurių tvirtinamos juostos / vielos, generatoriaus. Reikalavimų ir rekomendacijų turi būti laikomasi įrengiant visą aptvaro perimetrą, taip pat ir vartus.

Reikalavimai priemonei:

- juostinis / vielinis elektrinis aptvaras turi būti ne mažiau kaip 4 (rekomenduojama 5) juostų ar vielų;

- ne žemesnis kaip 1,10 m aukščio;

- žemiausia juosta / viela – ne aukščiau kaip 30 cm virš žemės;

- juostos ne mažiau kaip 1 cm pločio;

- įtampa – mažiausiai 3000 V tolimiausiame aptvaro gale;

- nuolatiniai atraminiai kuolai turi būti tvirtai įrengti arba įsmeigiami kuolai turi būti dvigubo smigio, standūs ir neperlinkę.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

- tveriant nelygioje vietovėje kuolai turi būti išdėstyti taip, kad daubose apatinė juosta / viela visur būtų ne aukščiau kaip 30 cm atstumu nuo žemės paviršiaus;

- elektrinis vielinis aptvaras gali būti įrengiamas tiek iš pintos (sintetika su vielomis), tiek iš monolitinės vielos;

- juostos / vielos neturi liestis su krūmais, medžiais ar kitais objektais, dėl kurių elektros įtampa aptvare nukristų;

- juostos / vielos turi būti gerai įtemptos;

- juostos turi būti gyvūnams gerai matomos tamsoje;

- aptvarą galima kombinuoti iš elektrinių juostų ir vielų; elektriniame vieliniame aptvare patartina turėti elektrinę juostą ar signalines juostas, ar signalinius švyturėlius matomumo gerinimui.

 2. Elektrinio tinklo aptvaras

Elektrinio tinklo aptvaras sudarytas iš ištempto tinklo, kuriuo teka elektros srovė, kuolų, ant kurių tvirtinamas tinklas, ir generatoriaus. Yra kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Reikalavimų ir rekomendacijų turi būti laikomasi įrengiant visą aptvaro perimetrą, taip pat ir vartus.

Reikalavimai priemonei:

- ne žemesnis kaip 1,08 m aukščio;

- įtampa – mažiausiai 3000 V tolimiausiame aptvaro gale;

- įsmeigiami kuolai turi būti dvigubo smigio, standūs ir neperlinkę.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

- tveriant nelygioje vietovėje kuolai turi būti išdėstyti taip, kad daubose tinklo apačia visur būtų ties žemės paviršiumi, nepaliekant tarpo;

- viršuje rekomenduojama įtempti papildomą elektrinę juostą arba elektrinę vielą su rišama signaline juosta arba signaliniais švyturėliais, kad būtų matoma tamsoje; papildoma juosta ar viela gali tarnauti paaukštinant aptvarą iki reikiamo aukščio, kai tinklo aukštis nepakankamas arba norima užsitikrinti didesnę apsaugą ir matomumą;

- mažinant aptvaro išvertimo riziką rekomenduojama gyvuliams palikti pakankamai erdvės, pvz., apie 10 a ploto vienam gyvuliui, o didesnės bandos atveju tiek, kad gyvuliams atsitraukus į aptvaro centrą liktų apie 50 m erdvės iki aptvaro kraštų;

- tinklas neturi liestis su krūmais, medžiais ar kitais objektais, dėl kurių elektros įtampa aptvare nukristų;

- tinklas turi būti įtemptas.

3. Stacionarus neelektrinis arba kombinuotas aptvaras

Gyvuliams naudojami neelektriniai vielos tinklo aptvarai, tačiau gali būti naudojamos ir kitos medžiagos. Šie aptvarai gali būti papildomi elektrinėmis vielomis ar juostomis. Reikalavimų ir rekomendacijų turi būti laikomasi įrengiant visą aptvaro perimetrą, taip pat ir vartus.

Reikalavimai priemonei:

-            ne žemesnis kaip 2 m aukščio arba ne žemesnis kaip 1,10 m aukščio, jeigu neelektrinis aptvaras kombinuojamas su elektrinėmis juostomis / vielomis, kurios ištempiamos aptvaro viršuje;

-            aptvaro apačia turi būti apsaugota nuo pasikasimo: priešais aptvarą 15-30 cm aukštyje ištempta elektrinė viela, kuria teka mažiausiai 3000 V (tolimiausiame aptvaro gale) srovė, arba aptvaro išorėje ant žemės pritvirtintas tinklinis apvadas, arba tvora įkasta į žemę mažiausiai 60 cm;

-            šalia elektrinių aptvaro elementų negali būti naudojama spygliuota viela, kad gyvūnas neužkibtų ant spyglių ir galėtų laisvai atšokti gavęs elektros impulsą.

Rekomendacija priemonei:

-            Kombinuotame 1,10 m aptvare be viršutinės elektrinės vielos / juostos gali būti papildomai priešais aptvarą 80-100 cm aukštyje ištempta elektrinė viela / juosta, skirta atbaidymui nuo bandymo perlipti / peršokti.

4. Specialių veislių šunys

Gyvulių apsaugai naudojami specialių veislių šunys. Lietuvos sąlygomis šunys laikomi su gyvuliais aptvare, plėšrūnus atbaido jų buvimas, taip pat šunys lojimu perspėja žmones apie plėšrūnus.

Reikalavimai priemonei:

-            Šunys turi būti gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų skirtų veislių ir specialiai parengti gyvulių apsaugai, visą laiką laikomi su gyvuliais;

-            Vieną bandą turi saugoti mažiausiai du šunys;

-            Šunys su gyvuliais turi būti laikomi aptvare.

 5. Tvartas, pašiūrė

Jautriu laiku (naktį, esant blogam orui) gyvuliai suvedami ir uždaromi į tvartą arba ganykloje pastatytą pašiūrę. Ganykloje įrengta pašiūrė gali būti kilnojama. Priemonė veikia tik tada, kai gyvuliai yra uždaryti.

Reikalavimas priemonei:

-            Pastatas turi būti su sienomis ir stogu, neturi būti vilkui įveikiamų plyšių;

-            Pastatas turi būti su grindimis arba taikomos kitos priemonės, kad vilkas negalėtų prasikasti po siena (sienos įkastos į žemę mažiausiai 60 cm arba aplink pastatą visu perimetru 15-30 cm aukštyje ištempta elektrinė viela, kuria teka mažiausiai 3000 V srovė, arba aptvaro išorėje ant žemės pritvirtintas tinklinis apvadas).

6. Vėliavėlių aptvaras

Ant virvės (juostos ar vielos) nedideliais atstumai pritvirtinamos medžiaginės vėliavėlės. Virve su vėliavėlėmis apjuosiama ganykla. Ši priemonė gali būti naudojama tik laikinai (iki 2 savaičių) arba kaip kitų priemonių papildymas. Per ilgesnį laiką plėšrūnai prie vėliavėlių aptvaro pripranta ir jis tampa neveiksmingas.

Reikalavimai priemonei:

-            Vėliavėlės turi būti maždaug 50–60 cm ilgio ir 10 cm pločio, sukabintos kas 30–40 cm.;

-            Vėliavėlės turi maždaug 15 cm nesiekti žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos;

-            Vėliavėlės turi būti ryškios spalvos, įprasta naudoti raudoną;

-            Vėliavėlių aptvaras turi būti uždaras;

-            Vėliavėlių virvė turi būti ištempta ne aukščiau kaip 80 cm virš žemės.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

-            Naudojant vėliavėlių aptvarą kaip kitų aptvarų papildymą, virvė su vėliavėlėmis turi būti ištempiama 1,5–2 m atstumu nuo išorinių aptvaro kraštinių;

-            Vėliavėlių aptvaras turi būti dažnai tikrinamas – atvyniojamos susisukusios vėliavėlės.

7. Garso patrankos

Garso patrankos efektyvios tik trumpą laiką, kol gyvūnai pripranta prie keliamo pastovaus triukšmo, todėl turi būti naudojamos tik kaip laikina (iki 2 savaičių) arba papildoma apsaugos priemonė.

Rekomendacijos priemonės taikymui:

-            Įsigyti prietaisą, kuris būtų programuojamas skleisti garsą atsitiktiniais laiko intervalais ir šūvių kiekiais;

-            Nuolat keisti patrankos vietą;

-            Taikyti tik trumpą laiką.

8. LED prožektoriai su judesio davikliais

Lengvai kilnojami autonomiškai maitinami prožektoriai, įsijungiantys tik esant judesiui, gali būti greitai įrengiama apsaugos priemonė, tinkama esant nedidelei vilkų užpuolimo rizikai arba naudojama trumpą laiką. Priemonė veiksmingesnė, jei taikoma kartu su kitomis priemonėmis (elektriniais ar neelektriniais aptvarais, šalia pašiūrės).

Reikalavimai priemonei:

-            Prožektoriai turi būti pastatyti taip, kad reaguotų į judesius visu perimetru aplink gyvulių aptvarą ar ganymosi plotą, tačiau kuo mažiau būtų įjungiami pačių gyvulių;

-            Jei vilkai dažnai ateina prie bandos, prožektoriai turėtų būti keičiami efektyvesne prevencine priemone, nes atbaidantis netikėtumo efektas slopsta priprantant prie įsijungiančios šviesos.

The post Išsiuntėme siūlymus dėl vilkų žalos prevencinių priemonių appeared first on Baltijos vilkas.

Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo avių, ožkų ir mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje. Pavyzdžiui, avių 2018 metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, buvo 185606, tai yra dvigubai daugiau nei 2012-tais metais (89494). Šis augimas pagilino ūkininko ir vilko konfliktą. 2018 metais vilkai papjovė 1513 avis, 261 galvijus ir 93 ožkas. Pasak GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus, vilkų antpuoliai nėra neišvengiami – kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Vokietijos Branderburgo regiono, rodo, kad prevencinės priemonės padeda saugoti gyvulius nuo vilkų. Visgi ūkininkai neskuba jų taikyti, vyrauja skeptiškas nusiteikimas. A. Laurinavičius svarsto, kad tam yra ne viena priežastis. Visų pirma, prevencinės priemonės reikalauja papildomo ūkininko darbo – tinkamus apsaugai elektrinius aptvarus nėra lengva įsirengti ir kilnoti, aviganius šunis reikia prižiūrėti ir pan. Dalis ūkininkų nenori šių rūpesčių prisiimti – esą vilkas yra ne jų, tad lai medžiotojai ar gamtosaugininkai ir sprendžia problemą. Kita priežastis – prevencinės priemonės brangiai kainuoja, ir nors kartą įsigijus jos tarnaus ilgai, investicija gali būti ne visiems įkandama. Trečia priežastis – nusivylimas, kai tikimasi, kad tam tikra priemonė padės apsaugoti gyvulius, bet ji nepadeda. Pavyzdžiui, vilkas peršoko per turimą elektrinį aptvarą ar pralindo pro tvorą, arba atėjo arti namų, nors ūkininkas manė, kad šalia namų gyvuliai yra saugūs. Dalis ūkininkų tikisi apsisaugoti priemonėmis, kurios yra nepakankamos, o joms nepadėjus skeptiškai žiūri ir į kitus apsisaugojimo būdus. Teikiama parama prevencinių priemonių įsigijimui ir suformuluoti reikalavimai bei rekomendacijos, kokie turi būti parametrai ir kaip priemones įdiegti, spręs išlaidų naštos problemą bei suteiks ūkininkams žinių. Projektas gali padėti mažinti ir skeptiškas nuostatas, jei institucijos rinks ir viešins informaciją apie priemonių efektyvumą ir kiti ūkininkai matys, kad priemonės veikia.

Kaimo plėtros programos veikla „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ leis susigrąžinti įsigyjant elektrinius aptvarus patirtas išlaidas iki 5000 eurų. Įgyvendinimo taisyklėse surašyti konkretūs reikalavimai remiamoms prevencinėms priemonėms: elektriniam juostų arba vielų aptvarui arba elektros tinklo aptvarui. Nurodoma, kad aptvarai turi būti ne žemesni kaip 110 m., iš penkių juostų ar vielų, apatinė juosta ar viela nutiesta ne aukščiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus, tvirtinimo kuolai turi būti stabilūs ir kt. Taip pat pateiktos rekomendacijos aptvarų įrengimui, kad būtų išvengta dažnai kylančių problemų. Projekto įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad pretenduoti į paramą gali ūkiai, veikiantys didesnę žalą patiriančiuose rajonuose: Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r. Kadangi projekto lėšos ribotos, orientuojamasi į ūkius, kuriems labiausiai reikalinga parama.

Šiam projektui pasirinkta remti tik elektrinius aptvarus, nors prevencinių priemonių prieš vilkų žalą esama ir daugiau. GAA „Baltijos vilkas“ pirmininko vertinimu, tai teisingas pasirinkimas, nes tinkamai įrengti elektriniai aptvarai yra viena patikimiausių priemonių, jie tinka įvairiems ūkiams ir yra palyginti lengvai įrengiami. Prie remtinų priemonių galėtų būti ir elektrifikuotos tvoros, kai prie metalinių tvorų ar neelektrinių tinklų pridedamos elektrinės vielos, saugančios nuo prasikasimo pro apačią arba peršokimo per viršų, tačiau pastarosioms priemonėms sunkiau apibrėžti reikalavimus.

Aplinkosaugos koalicija, kurios nare yra GAA „Baltijos vilkas“, teikė pasiūlymus rengiamoms įgyvendinimo taisyklėms. Pasak pasiūlymus taisyklėms rengusios Aplinkosaugos koalicijos specialistės Gintarės Herasimenkienės, koalicija siekė, kad parama būtų prieinama ir jos tvarka patraukli smulkiesiems ūkiams ir kad remiamų priemonių reikalavimai bei rekomendacijos būtų kuo kruopščiau apgalvotos. Pirminiame taisyklių variante buvo numatyta teikti paramą stambesniems ūkiams, tačiau po koalicijos, taip pat Avių augintojų asociacijos pastabų reikalavimai ūkio dydžiui buvo smarkiai sumažinti. Vienas iš koalicijos pateiktų siūlymų – aiškiai apibrėžti, kaip bus atliekamos projekto remiamų priemonių patikros, liko neįgyvendintas. G. Herasimenkienės nuomone, projekto sėkmė smarkiai priklauso nuo to, kaip įsigytos priemonės bus taikomos – nesilaikant rekomendacijų jų efektyvumas mažės, todėl šių priemonių naudojimo patikros yra svarbios. Taip pat reikia rinkti informaciją, ar priemones taikančiuose ūkiuose bus patiriama vilkų žala bei analizuoti priežastis. Šiuo metu vertinant žalos faktus prevencinėms priemonėms skiriama per mažai dėmesio, nesurenkama informacija, kokios priemonės buvo taikytos ir kodėl jos nepasiteisino, neatliekama analizė. Aplinkosaugos koalicija ragins institucijas imtis veiksmų, kad šie darbai būtų atliekami.

Aplinkosaugos koalicijos informacija

The post Parama žalos prevencijai – ko reikia projekto sėkmei appeared first on Baltijos vilkas.

Trumpai apie vilkų elgseną. Naminius gyvulius vilkai puola dėl to, kad šie yra lengvai pasiekiamas grobis, todėl yra būtina rūpintis naminių gyvulių apsauga, kad jie nebūtų vilkams lengvai prieinami. Nors yra kalbama apie probleminius vilkus, kurie įninka pjauti gyvulius, apibrėžti, nuo kada vilką jau reikia laikyti probleminiu ir kaip medžiojant jį atskirti nuo neprobleminių – sudėtinga. Atokiau nuo namų esančius lengvai prieinamus avis ir veršius pjaus bet kuris vilkas. Jeigu jam seksis tokia medžioklė, jis drąsės ir su laiku paskui gyvulius ateis prie sodybų ir eis į kiemus, bandys įveikti jam tveriamas kliūtis ir apsisaugojimui reikės dėti vis daugiau pastangų. Todėl be pastangų sumedžioti jau suproblemėjusį individą, labai svarbu įdiegti veikiančias apsaugos priemones ūkiuose, antraip sumedžiojimas žalos problemą išspręs tik laikinai – gyvuliai pritrauks naujus vietoje sumedžiotų į teritoriją atsikėlusius vilkus.

Trumpai apie apsaugos priemones. Kad apsaugos priemonės būtų veiksmingos, svarbu tinkamai jas pasirinkti ir taikyti. Dalis priemonių, pavyzdžiui, garsinės patrankos, tinka tik ribotą laiką, vėliau žvėrys prie jų pripranta ir nebekreipia į jas dėmesio. Todėl nuolatinis garsinių patrankų taikymas neturi prasmės, tačiau jos gali būti taikomos trumpais periodais, kol neveikia nuolatinės priemonės. Kitos priemonės, kaip vielinės tvoros, bus veiksmingos, jei bus pagalvota apie apsaugą nuo pasikasimo ir pan. Todėl jei ūkininkas teigia, kad jo taikomos priemonės nepadeda, greičiausiai yra spragos, kurias reikia taisyti, ir tos pačios priemonės gali būti veiksmingos, pakoregavus jas ar jų taikymą.

GAA „Baltijos vilkas“ siūlymas. Mūsų nuomone, tokius atvejus kaip ūkininkės Rūtos ir kiti, kur kartojasi vilkų antpuoliai, reikia pradėti spręsti nuo profesionalaus ūkyje taikomų apsaugos priemonių įvertinimo bei rekomendacijų ar įpareigojimo ūkininkui, kaip jas pakeisti. Taikomų priemonių vertinimas turėtų būti atliekamas pačiame ūkyje, kad būtų matomos visos detalės. Pavyzdžiui, išklausius ūkininkės pasakojimą posėdyje, atrodo, kad vilkai gali įlįsti į jos gyvulių tvartus. Bet pastatą galima įrengti taip, kad vilkas negalėtų į jį patekti. Specialistų komanda, atvykusi į ūkį, matytų, kur yra vilkui pralendamos angos ar peršokamos tvorų atkarpos. Tokia specialistų komanda galėtų rinkti objektyvius duomenis, kada kokios priemonės padeda ir kokios – ne, kur yra dažniausios apsaugos priemonių taikymo klaidos ar sunkumai (šiuo metu rekomenduojant priemones remiamasi kitų valstybių patirtimi). Specialistų komanda galėtų labai padėti apsaugos priemonių įsigijimui kompensuoti skiriamas lėšas panaudoti tinkamai ir gauti norimą rezultatą.

Mūsų nuomone, medžiotojų įpareigojimas sumedžioti nustatomus vilkų limitus konkrečių žalos taškų problemos neišspręs. Medžioklė gali žalą didinti dėl suardomų vilkų šeimų bei dėl ūkininkų klaidingo manymo, kad po medžioklės sezono žalos nebebus, tad gyvulių nereikia saugoti. Probleminių vilkų sumedžiojimas žalą gali sumažinti tik laikinai, jei nebus imtasi tinkamos gyvulių apsaugos.

Taip pat norime pabrėžti, kad vilkų atėjimas prie sodybos ar į sodybą paskui gyvulius bei vilkų matymas iš transporto priemonių nereiškia, kad vilkai kėsinasi į žmogų. Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyva (LCIE) neseniai paskelbė rekomendacijas dėl drąsių vilkų traktavimo ir valdymo, kuriose paaiškinama, koks vilko elgesys turėtų būti laikomas grėsmingu ir kokių priemonių derėtų imtis skirtingais atvejais:

http://www2.nina.no/lcie_new/pdf/636870453845842163_PPS_bold%20wolves.pdf

Daugiau informacijos apie gyvulių apsaugos priemones sutelkta čia: www.saugiavis.lt

The post GAA “Baltijos vilkas” raštas Aplinkos apsaugos komitetui dėl vilkų žalos appeared first on Baltijos vilkas.

Mūsų susidomėjimą sukėlė kasmet didėjantys elninių žvėrių sumedžiojimo limitai. Elninių žvėrių medžioklė yra limituojama. Kiekvienais metais aplinkos ministro įsakymu nustatomas elninių žvėrių sumedžiojimo limitas, paremtas Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis apie kiekvienam medžioklės būreliui paskirtiną elninių žvėrių sumedžiojimo skaičių. Limitus būreliams paskirsto kiekvienoje savivaldybėje sudaryta medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija. Susumavus kiekvienam medžioklės būreliui paskirtus skaičius, gaunamas limitas visai šaliai. Visiems elniniams žvėrims šie skaičiai kasmet nustatomi vis didesni. Stirnų sumedžiojimo limitas per ketverius metus nuo 2015-2016 m. medžioklės sezono išaugo beveik 50-čia procentų: buvo 25967, o 2019-2020 m. medžioklės sezonui yra 38790. Tauriųjų elnių ir briedžių limitai nuo 2015-2016 m. medžioklės sezono padvigubėjo: elnių buvo 5437, šiam medžioklės sezonui yra 11438, briedžių buvo 1662, dabar yra 3438. Danielių medžioklės limitas patrigubėjo: 2015-2016 m. medžioklės sezonui buvo 313, šiam sezonui yra 905.

GAA „Baltijos vilkas“ užklausė Aplinkos ministerijos, kuo remiantis yra didinami elninių žvėrių sumedžiojimo limitai. Pateiktame Aplinkos ministerijos atsakyme nurodoma, kad limitus nustato savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos, besivadovaudamos medžioklės būrelių prašymais, praėjusio medžioklės sezono sumedžiojimo duomenimis, elninių žvėrių žalos miško želdiniams duomenimis. Taigi, atrodo, kad šiuo metu aplinkos ministro pasirašomas įsakymas tėra suma skaičių, kuriuos pateikia savivaldybių komisijos. Iš vienos pusės, suprantama, kad vietinę situaciją geriausiai žino vietoje dirbanti komisija, tačiau iš kitos pusės atrodo, kad tam tikra priežiūra ir bendras limito reguliavimas taip pat yra reikalingi. Atrodo keista, kad komisijos nėra įpareigotos atsižvelgti į žvėrių apskaitos duomenis planuodamos limitus. Visgi iš elninių žvėrių apskaitos duomenų matyti, kad medžioklės limito augimas siejasi su augančiu elninių žvėrių skaičiumi ir kasmet nustatomas panašus procentas nuo per apskaitas suskaičiuotų elninių žvėrių.

Elninių žvėrių apskaitas pagal nustatytą metodiką kasmet vykdo medžioklės būreliai. Matant nuoseklų apskaitomą elninių žvėrių skaičiaus augimą galima manyti, kad apskaitos, net jei ir nėra tikslios, teisingai rodo žvėrių skaičiaus kitimo kryptį – jų daugėja. Stirnų 2015 m. apskaityta 119615, 2019 m. – 170645, elnių 2015 m. – 33318, 2019 m. – 55254, briedžių 2015 m. – 12853, 2019 m. – 18182, danielių 2015 m. – 2967, 2019 m. – 7161. Matant šiuos skaičius akivaizdu, kad viešumoje pasigirstantys teiginiai, kad dėl vilkų beveik nebematyti stirnų arba briedės negali užauginti briedžiukų, yra neteisingi ir vilkai šiuo metu medžioklės ūkiui žalos nedaro – nepaisant vilkų ir nuolat augančių sumedžiojimo limitų, elninių žvėrių skaičius auga. Pastebėtina ir tai, kad nustatyti elninių žvėrių sumedžiojimo limitai kasmet nėra pilnai išnaudojami – per pernai metų medžioklės sezoną buvo išnaudotas 82 proc. stirnų limito, 74 proc. tauriųjų elnių limito, 75 proc. briedžių ir 59 proc. danielių medžioklės limito.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija

The post Ar vilkai daro žalą medžioklės ūkiui? appeared first on Baltijos vilkas.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metais papjauti 1866 gyvuliai. Pateiktame grafike galima matyti ankstesnių metų žalos dydžius ir palyginti su esama situacija. 2017 m. buvo papjauti 1841 gyvuliai, tad skirtumas su 2018 metais yra labai nedidelis ir statistiškai nereikšmingas. Duomenys nepatvirtina šį rudenį ypač dažnai ūkininkų ir medžiotojų kartoto teiginio, kad vilkų daroma žala žymiai išaugusi – lyginant su 2017 metais, žala iš esmės išliko tokia pati. Svarbu pastebėti, kad nepaisant reikšmingai nekintančios žalos statistikos, auga ūkininkų ir juos palaikančių politikų nepasitenkinimas ir spaudimas aplinkos ministerijai nustatyti kuo didesnį vilkų sumedžiojimo limitą dėl vilkų daromos žalos. Šį rudenį nustatytas dvigubai didesnis nei ankstesnių metų limitas, medžioklė sutelkta rajonuose, kur buvo patiriama didesnė vilkų žala ūkiams.

Vertinant, ar vilkų padaroma žala yra didelė, reikia atsižvelgti į gyvulių skaičius. Pateiktame grafike matyti, kiek gyvulių buvo auginama 2018 ir ankstesniais metais ir palyginti, kokios dalies gyvulių ūkininkai neteko dėl vilkų. 2018 metų rugsėjo 1 d. dienos duomenimis, buvo auginamos 185606 avys, 190196 mėsiniai galvijai, 15555 ožkos, iš viso 391357 gyvuliai. Vilkų papjauti 1866 gyvuliai sudaro 0,43 proc. ūkininkų augintų gyvulių. Ankstesniais metais Lietuvoje sparčiai augo avių ir mėsinių galvijų skaičius, su šiuo augimu buvo galima sieti ir didėjančią vilkų žalą – daugiau laukuose ganomų gyvulių reiškė daugiau susidūrimų su vilkais. Šiuo metu statistika rodo, kad gyvulių skaičiaus augimas lėtėja, pirmą kartą matomas avių skaičiaus mažėjimas. Tai greičiausiai susiję su nepakankama avienos paklausa. Apie tai detaliau rašyta Verslo žinių straipsnyje.

Vilkų daroma žala nevienodai pasiskirsto šalies teritorijoje – ji didesnė ten, kur laukuose ganoma daugiau gyvulių arba netoliese yra vilkų gyvenami miškų masyvai. Pateiktame žemėlapyje matyti, kad žala kasmet koncentruojasi tose pačiose teritorijose. Ji didesnė Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Šilalės, Rietavo apylinkėse, pasienyje su Lenkija. Centrinėje Lietuvos teritorijoje žalos atvejų yra mažai. Šiemet žalą patiriančiuose rajonuose vilkų medžioklė itin intensyvi, visgi nereikėtų tikėtis, kad sumedžiojus dalį vilkų žalos nebebus. Jei teritorijos yra tinkamos vilkams gyventi, į jas atkeliaus arba per jas migruos nauji vilkai, o laukuose ganomi neapsaugoti gyvuliai vėl bus jiems lengvas grobis. Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad medžioklė menkai padeda mažinti žalos atvejų, priešingai, išaugina grėsmę dėl išardytų vilkų šeimų, nes pavieniams vilkams sunku susimedžioti grobį miške.

Nors Lietuvoje vilkų žalos riziką vis dar labiausiai bandoma suvaldyti medžiokle, vis daugiau dėmesio skiriama ir žalos prevencijai – gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonėms. 2018 metų spalį žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo derėtis dėl vilkų daromos žalos prevencinių priemonių ir jų finansavimo. Vienas pirmųjų rezultatų – Kaimo plėtros 2014-2020 m. programa bus papildyta nauja veiklos sritimi, pagal kurią ūkininkams bus mokama kompensacija už prevencines apsaugos nuo vilkų priemones. Tam numatyta skirti 1 mln. eurų. Tai sveikintini žingsniai, nes ūkininkų ir laukinės gamtos interesų suderinimas galimas tik tada, jei žalos problema bus sprendžiama kompleksiškai, neapsiribojant vien vilkų populiacijos reguliavimu.

GAA “Baltijos vilkas” informacija

The post 2018 metais vilkų padarytos žalos analizė appeared first on Baltijos vilkas.

Komiteto posėdyje, deja, neatrodė, kad komiteto nariai būtų su kreipimusi bent susipažinę. Vienintelis komiteto tikslas buvo – vilkų medžioklės limitas.

Skelbiame mūsų kreipimąsi.

Gerbiami Kaimo reikalų komiteto nariai,

Dėkojame, kad pakvietėte dalyvauti komiteto posėdyje temos „Dėl vilkų daromos žalos žemės ūkyje ir jų skaičiaus valdymo“ aptarime. Prieš diskusiją norime darsyk priminti, kad žalos valdymas ir populiacijos valdymas nėra vienas ir tas pats. Žalos valdymui neskiriamas reikiamas dėmesys jau daug metų, o toliau nedarniai plėtojant gyvulininkystės ūkį ši problema auga ir augs. Vien medžioklės limitai negali išspręsti šios problemos, todėl būtinas daug didesnis dėmesys žalos prevencijos bei atlyginimo priemonėms. Taip pat norime atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

I.  Žala – kompleksinė problema, kuri iki šiol nėra iš esmės sprendžiama

2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas numatė 17 priemonių, kurios turėtų užtikrinti ne tik tinkamą vilko apsaugą, bet ir taikesnį sambūvį su žmogumi. Nauja plano redakcija numato medžioklės limitus didinti dvigubai, tačiau ir vėl nieko nėra daroma kitais žalos valdymo klausimais (švietimas, apsauga, kompensacijos, spec. sumedžiojimo leidimai ir kt.). Dar 2014 metais Plane buvo numatyta, kad už uždavinio „5. Ūkinių gyvūnų apsauga ir žalos prevencija“ įgyvendinimą yra atsakingos Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, NVO, o įgyvendinimo terminas iki 2015-06-01, tačiau uždavinys nėra įgyvendintas iki šiol. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien turime tokią situaciją, kokią turime.

II.  Avių ir galvijų skaičius Lietuvoje sparčiai išaugo, kartu augindamas ir žalą

Nuo 2012 metų pradėtos mokėti tiesioginės išmokos už avių ir mėsinių galvijų auginimą – tai lėmė itin sparčią gyvulininkystės plėtrą, taip pat tiesiogiai prisidėjo prie žalos augimo ir dėl to didėjančio nepakantumo vilkams. Atsakingos institucijos privalo užtikrinti, kad ši, – kaip ir bet kuri kita, – ūkininkavimo šaka bei jos plėtra visų pirma būtų darni ir draugiška aplinkai, o ne tiesiog vykdoma Lietuvos gamtos ir laukinės gyvūnijos sąskaita.

Aukščiau pateikta schema ir lentelė iliustruoja gyvulių skaičiaus augimą ir parodo, kad vilkų žalą patiria maža dalis gyvulių augintojų, o savivaldybių apskaičiuota žala (pastaba: per visus metus ji yra 2–2,5 karto didesnė, nei iki rugsėjo 1 d.) sudaro tik nedidelę dalį nuo išmokėtų tiesioginių išmokų gyvulininkystės plėtrai skatinti.

III.  Didelė žalos dalis patiriama pakartotiniuose užpuolimuose, nuo kurių ir reikėtų pradėti

2014-2017 metais daugiau nei pusė žalos (56 proc.) patirta pakartotiniuose užpuolimuose, t.y. ūkiuose, kurie prieš tai jau buvo nukentėję. Net ketvirtadalis (24 proc.) žalos padaryta viso labo 46 tuose pačiuose ūkiuose. Pakartotinė žala yra lengviausiai išvengiama žala, todėl siūlome pradėti būtent nuo šių ūkių ir išnagrinėjus lokalią situaciją ieškoti jiems tinkamiausių apsaugos sprendimų. Išmoktas pamokas bus galima taikyti ir kituose ūkiuose ateityje.

IV.  Greta kasmet vykdomos vilkų medžioklės būtina taikyti ir sugyvenimo priemones

Gyvulius auginančiam ūkininkui reikia aktualios informacijos apie užpuolimų grėsmę, patikimų žinių apie tinkamas apsaugos priemones, finansinės pagalbos jas įsigyti, o žalos atveju sąžiningų kompensacijų ir kitokios pagalbos.

Saugomos gyvūnų rūšies medžioklės limitų kaitaliojimas šių klausimų nesprendžia, tačiau būtent jam kasmet skiriamas didžiausias institucijų dėmesys, o visa kita lieka paraštėse. Jei taip tęsime ir toliau, tai ir toliau kasmet susitikę komitetuose kalbėsime apie vis tas pačias problemas. Todėl raginame Žemės ūkio ministeriją ir Kaimo reikalų komitetą apjungti pajėgas su Aplinkos ministerija ir vilkų žalos problemą imti spręsti kompleksiškai bei iš esmės.

Mes esame pasirengę prisidėti prie šių darbų, taip pat ir toliau vystydami savanorišką iniciatyvą SaugiAvis.lt, tačiau tolesniam progresui būtinas institucijų dėmesys ir indėlis.

Pagarbiai,
GAA „Baltijos vilkas“ ir iniciatyvos „Saugi avis“ komanda

The post GAA „Baltijos vilkas“ kreipimasis į Kaimo reikalų komitetą appeared first on Baltijos vilkas.